R. Šimkaus žmona Virginija Šimkuvienė dar ir šiandien kartu su vyru yra Vokietijoje, nors pirmoji operacija atlikta dar lapkričio mėnesį ir sako, jog neaišku, kaip viskas pasisuks – jei viskas klostysis gerai, jau penktadienį planuoja kartu su vyru grįžti į Lietuvą, tačiau vis dar gaubia nežinia.
Auglį išdavė suprastėjusi klausa
2021 metų balandžio mėnesį R. Šimkui suprastėjo klausa, tačiau kreipęsis į Mažeikių medikus vyras nieko neišgirdo – jokių patologijų nerasta. Tačiau gavus siuntimą magnetinio rezonanso tyrimui teko išgirsti skaudžią žinią.
„Padarius tyrimą paaiškėjo, kad vyrui yra didžiulis auglys, meningioma ir jis yra labai nepatogioj vietoj operuoti. Visa tai mes sužinojom birželio gale“, – prisimena pašnekovė.
Nors auglys buvo gerybinis, jį reikėjo šalinti dėl to, kad šis galėjo itin skaudžiai paveikti vyro sveikatą. Nieko nelaukę jie kreipėsi į Kauno klinikos specialistus, čia, įvertinus daugybei medikų, buvo svarstymų operaciją atlikti Lietuvoje, tačiau galiausiai pasiūlyta kreiptis į Vokietijos specialistus.
„Sušaukė konsiliumą, gavom atsakymą, kad auglys yra per daug pavojingoj vietoj, perspėjo, kad gali nukentėti regėjimas, rijimo refleksai, kalba, judėjimas – daug visko, nes 8 ar 9 nervai buvo apsiraizgę aplinkui auglį.
Po konsiliumo buvo nutarta, kad galbūt būtų galima su gama peiliu operuoti, bet Lietuvoj gama peiliu neoperuojami tokie dideli augliai ir nežinau, išvis pasauly ar operuoja. Tada gydytojas, kuris daro gama peilio operacijas, mums pasiūlė nuvažiuoti į Vokietiją pasikonsultuoti, gal jie operuotų, nes ten yra didesnės klinikos, daugiau pacientų, gal daugiau patirties turės“, – pasakojo V. Šimkuvienė.
Spalio mėnesį nuvykę į Vokietiją ir susitikę su medikais Virginija ir Rolandas išgirdo džiugią žinią, jog operacija bus atlikta. Tiesa, tąkart reikėjo surinkti 60 tūkstančių eurų – tiek kainavo operacija:
„Mes kreipėmės į draugus, į gimines, pardavė vyras ką galėjo. Susirinkom mes tuos pinigėlius, pasiskolinom, paaukojo žmonės ir išvažiavom operuotis. Mes lapkričio 19 dieną atvažiavom pirmai operacijai.“
Po operacijų sekė komplikacijos
Po keleto dienų, lapkričio 23-iąją, atlikta ir antroji operacija. Abi jos buvo planuotos, kadangi auglys buvo toks didelis, jog vienos operacijos metu jo pašalinti buvo neįmanoma. Tačiau po antrosios operacijos įvyko komplikacijos.
„Po pirmos operacijos viskas buvo gerai, jis pabudo ir tada antrą operaciją darant atsitiko kažkokių problemų, kad jis ir komoj buvo, ir dirbtinė plaučių ventiliacija taikyta. Ne šiam pasauly buvo – jis blaškėsi. Per tris savaites jis po truputį atsistatė, pagerėjo, bet po pagerėjimo paskui vėl pradėjo blogėti“, – dalijasi pašnekovė.
Po antrosios planuotos operacijos vyrui dėl susidariusio krešulio užsikimšo vena, iš galvos buvo išvestas vamzdelis, kad nutekėtų smegenų skysčiai, taip pat įstatyta tracheostoma, nes vyras pats negalėjo kvėpuoti.
Prabėgus kuriam laikui po paskutiniosios operacijos, sužibo viltis, jog viskas susitvarkys – pagerėjus R. Šimkaus būklei, jis gebėjo bendrauti ženklais, atpažino savo vaikus ir žmoną, o pasodintas į specialią kėdę joje išsėdėdavo porą valandų.
„Jis neatsiminė, kas vyko per operaciją, bet kas buvo iš seniau viską atsiminė – dabar jis jau porą dienų žino, kad yra Vokietijoje, ligoninėje, bet labai ilgą laiką jis galvodavo, kad yra namuose, Mažeikiuose, ligoninėje.
Buvo toks pagerėjimas, kad jį net pasodindavo į specialią kėdę, jis bandė šiek tiek rašyti, raštas buvo šiek tiek padrikas, netvarkingas, bet buvo toks momentas, kai jis buvo parašęs ir savo vardą“, – pasakojo V. Šimkuvienė.
Bėdos nesibaigia
Tik pagerėjimas truko neilgai, vos 4 ar 5 dienas, kai būklė vėl pradėjo blogėti, įsimetė infekcija, todėl dabar ji gydoma. Laimei, rodosi, jog viskas einasi sklandžiai ir jei tik viskas pasiseks, jau greitu metu šeima keliaus atgal į Lietuvą, kur laukia 13 ir 15 metų vaikai, kuriuos dabar prižiūri artimieji, o Kauno klinikų specialistai sutiko rūpintis Rolandu:
„Sakė, jeigu šiandien, rytoj matys, kad situacija yra gera, leis transportuoti. Aš susiradau pati iš Vilniaus įmonę, kuri perveža tokius ligonius ir bandytume parsivežti į Lietuvą, nes aš neturiu iš ko daugiau mokėti čia, Vokietijoj. Šiuo metu jis nevaikšto, nekalba, nes jam yra įstatyta tracheostoma, bet kvėpuoja pats, todėl ir galėtų išleisti, nes pats gali kvėpuoti.“
Vyras ne tik nevaikšto – būna dienų, kada nepakanka jėgų net pramerkti akis, nors paskutiniosiomis dienomis Virginija mato džiuginančius rezultatus: Rolandas pats bando sėstis, kas yra didelis pasiekimas. Tiesa, valgyti pats dar negali, todėl yra maitinamas intraveniniu būdu.
Kaip pasakoja V. Šimkuvienė, planas atvykus į Vokietiją buvo toks, jog po operacijos, kai vyro būklė bus geresnė, ji vyks į Lietuvą, o kai Rolandas jau bus pakankamai stiprus sugrįžti į gimtinę, Virginija atvyks jo parsivežti. Tačiau tokie planai sugriuvo.
„Kadangi operacija po operacijos ir vokiečių teisininkai padarė mane atsakinga už vyrą, aš dabar sprendžiu už jį, aš niekur negalėjau išvažiuoti, pasilikau, dabar gyvenu viešbuty jau antra mėnesį. Ačiū Dievui, kad bent kiekvieną dieną leidžia aplankyti“, – atskleidė ji.
Gydymo kaina auga
Vis dėlto, neplanuotos operacijos ir ilgas laikas, praleistas ligoninėje, atsiliepia ne tik šeimos nervams, bet ir piniginei – kiekvieną dieną, praleistą medikų akiratyje, kapsi didelės pinigų sumos, kurias šeimai teks padengti.
„Kai pasakė, kad reikės dar dviejų operacijų, jau nebeturėjau pinigų, nes mes, kai sumokėjom 60 tūkstančių, mums neužteko, sumokėjom dar 25 tūkstančius. Iš viso dabar esam sumokėję 85 tūkstančius eurų. Dar prieš Naujus metus sužinojau, kad mums baigiasi tam tikras limitas ligoninėje. Ten maždaug 40 dienų skaičiuojama viena suma, vėliau įsijungia kiti tarifai ir gaunasi, kaip mane informavo, apie 2 tūkstančiai eurų per dieną“, – apie finansinius sunkumus prabilo moteris.
Todėl dabar vienintelė viltis, jog pavyks išgydyti infekciją ir jau penktadienį keliauti namo. Kitu atveju, neslepia V. Šimkuvienė, finansiškai ji nebus pajėgi sumokėti susikaupusių išlaidų. Taip pat šeima tikisi, jog grįžus į gimtinę pavyks sulaukti bent dalinės kompensacijos už gydymą:
„Aišku, mes grįžę į Lietuvą bandysim per Ligonių kasas, gal grąžins bent kažkokią dalį pinigėlių, nes įsivaizduoju, kad pilnos sumos tikrai negrąžins, nes įkainiai visai kitokie Lietuvos gydymo ir Vokietijos gydymo. Ten ne dešimtimis, o šimtais kartų skiriasi.“
Prie R. Šimkaus gydymo prisidėti gali kiekvienas norintis, pervesdamas norimą sumą žemiau nurodytais rekvizitais:
Gavėjas: Virginija Šimkuvienė
Sąsk. nr.: LT287044060007808288
SEB bankas
