„Sąnarių ligų grupei priskiriama daug ligų, tačiau viena iš labiausiai paplitusių – artrozė – sąnario sudilimas arba susinešiojimas. Kol kremzlinis sąnario paviršius tvirtas ir vientisas, sąnarys juda sklandžiai slysdamas, neužstrigdamas ir nesukeldamas skausmo ar garso.
Artrozė diagnozuojama tuomet, kai kremzlė suminkštėja, susidėvi, nusitrina nuo kaulinio paviršiaus, ir sąnariui judant, kaulas pradeda trintis į kaulą, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro chirurgas centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, ortopedas-traumatologas dr. Vytautas Tutkus.
Kremzlės suminkštėjimas, vadinamoji chondromaliacija, pereina keletą stadijų: suminkštėjusi kremzlė praranda vandenį ir darosi panaši į suvytusį obuolį, vėliau ji tampa šiurkšti ir pleišėjanti, skilinėjanti, kol galiausiai nutrupa nuo kaulo paviršiaus. Sveikas, standus ir slidus kremzlės audinys geba atsispirti spaudimui. Jame nėra nervinių galūnėlių, todėl judėdami nejaučiame sąnarių skausmo. Kaulo paviršius – jautrus ir skausmingas, kai jo nebedengia kremzlė, kiekvienas judesys sukelia skausmą.“
„Abi kojos – to paties amžiaus...“
Kodėl vieni sąnarių skausmus patiria gana anksti, dar būdami darbingo amžiaus, o kitų sąnariai ir senatvėje išlieka lankstūs? Kokios kremzlės susidėvėjimo priežastys?
„Atsakymas į šį klausimą vertas Nobelio premijos, – juokiasi gydytojas. – Kartą konsultavau garbingo amžiaus moterį, kuri skundėsi vieno kelio sąnario skausmu. Norėdamas paguosti, pasakiau, kad sąnarį skauda dėl amžiaus sąlygotų pakitimų. „Tačiau, sūneli, ir kita mano koja – tokio pat amžiaus,“ – pasakė pacientė.
Taigi, reumatas, reumatoidinis artritas, poliartritas – ligos, kurios kenkia sąnariui ir veda prie osteoartrozės. Taip pat akivaizdu, jog dalis žmonių polinkį sirgti sąnarių ligomis paveldi genetiškai, o dar kiti šias ligas „prisišaukia“ neadekvačiais krūviais, pernelyg pasitikėdami savo jėgomis, kilnodami sunkumus, pernelyg apkraudami sąnarius."
Neretai tai – profesionalūs sportininkai, sunkumų kilnotojai, kurių sąnariai patiria didžiulius perkrūvius. Reikia žinoti, jog sąnario kremzlė yra pritaikyta atlaikyti tik tam tikrus krūvius. Žmogus, norintis pasiekti aukštų sportinių rezultatų, į tai neatsižvelgia. Kol organizmas jaunas, jis stengiasi atsilaikyti, kompensuoti tą poveikį. Tačiau ateina laikas, kai jis pasiduoda.
Pirmieji to požymiai – sąnarių skausmas po didelio fizinio krūvio, reiškiantis, jog sąnario kremzlė minkštėja. Iš pradžių organizmas bando gintis, didinti sąlyčio plotą, todėl rentgeno nuotraukoje matome kaulinių sąnario paviršių išaugų. Deja, vietoje to, kad palengvintų situaciją, jos spaudžia sąnario kapsulę, minkštuosius audinius ir sukelia skausmą.
„Apie ataugas, druskas sklando nemažai mitų. Noriu pabrėžti, jog jie – niekuo nepagrįsti. Nei apie druskų „tirpdymą“, nei apie ataugų „kapojimą“ negali būti ir kalbos. Kodėl nepagalvojama logiškai, kad tirpdant ataugas, ištirptų ir kaulas?“ – sako dr. V. Tutkus.
Apie judėjimo naudą ir žalą
Labai įdomi kremzlės mityba: nuo kaulų pusės maisto medžiagas ji gauna iš kraujo, o iš sąnario vidinės pusės judesio metu į ją įmasažuojamas sąnarinis skystis – tepalas su maisto medžiagomis. Taigi, judesys sąnarių sveikatai labai svarbus: judėdami maitiname kremzlę. Tačiau ne kiekvienas judesys – sveikata. Kremzlė maitinama judant saikingai: kai plaukiojame vandenyje, miname dviračio pedalus be krūvio ir pan.
Judėjimas būtinas ne tik sąnarių mitybai, jis stiprina raumenis, gerina sąnario ir aplinkinių audinių aprūpinimą maisto medžiagomis, tonusą. Tvirti raumenys palaiko ir sąnario stabilumą. Tačiau judesys su didele apkrova sąnariams padaro daugiau žalos nei naudos, nes didelės apkrovos žaloja kremzlinį audinį.
„Tenka konsultuoti sportininkus, siekiančius aukštų rezultatų. Vis dažniau pasitaiko jaunuolių, kurie be rimto pasirengimo bando kelti didelius sunkumus, įveikti milžiniškas distancijas, tarkime, nebūdamas profesionalus bėgikas, rengiasi bėgti maratoną, – dalijasi mintimis specialistas. – Neapmąstyti veiksmai, nepasvėrus savo galimybių ir tų veiksmų prasmės, poveikio sveikatai – didelė klaida.
Dar daugiau, manau, jog tai – nepagarba savo organizmui, už kurią vėliau tenka mokėti labai brangiai – sugadintais sąnariais, sumenkusiu judėjimo džiaugsmu, savo gyvenimo kokybe. Reikia žinoti, jog atstatyti sužalotos, sutrintos sąnario kremzlės neįmanoma. Kurį laiką galima šiek tiek pristabdyti arba bent jau palaikyti jos būseną tam tikrais preparatais, tačiau perspektyva tokiais atvejais neguodžianti – sąnario keitimas.“
Suteptą sąnarį mažiau skauda
Skaudamas sąnarys stingsta ir traška, todėl nenuostabu, jog žmonėms kyla logiškas poreikis juos sutepti. Bėda ta, kad sprendžiant, kuo sutepti, logikos ne visuomet pakanka. Dr. V. Tutkus pasakoja, jog pasitaiko, kai į sąnarį suleidžiama parafino, eterinių aliejų, ir ligoniams tenka iškęsti siaubingus skausmus, operacijas, kol pašalinamos tokio „gydymo“ pasekmės.
Paradoksalu, tačiau netgi moderniame aukštųjų technologijų amžiuje dar tebetenka susidurti su tokiais žmonių naivumo ir lengvatikystės „tradicinės medicinos“ specialistais pavyzdžiais.
Kaip atrodo artroze sergantis sąnarys? Gydytojas rodo keturiasdešimtmetės pacientės, prieš daugiau kaip dešimtmetį patyrusios rimtą kelio traumą, rentgeno nuotrauką. Joje matomas tik kaulas. Vienoje sąnario pusėje – centimetro storio kremzlė, o kitoje kaulas guli ant kaulo, nes kremzlė visiškai susitrynusi. Moteris skundžiasi stipriais sąnario skausmais. Išgydyti šio sąnario jau nebegalima, įmanoma tik padėti. Ateityje pacientės laukia sąnario keitimo operacija, o kol kas suleista trečioji hialurono rūgšties preparato dozė. Ji patenkinta, nes po ilgo laiko jaučia palengvėjimą.
Hialurono rūgšties preparatai šiuo metu naudojami įvairiose srityse, pradedant kosmetika, baigiant sąnarių gydymu.
„Tai klampi medžiaga, kuri, patekusi į sąnario ertmę, įmasažuojama į sąnarinę kremzlę ir leidžia kremzlei atsigauti, – pasakoja gydytojas dr. V. Tutkus. – Viena iš sąnario skausmo priežasčių yra ta, jog trinantis kaului į kaulą, dėl skausmo ir uždegimo sąnaryje pradeda gamintis nekokybiškas, per skystas sąnarinis skystis, kuris iš esmės dar pablogina slydimą sąnaryje.
Hialurono rūgštis – medžiaga, kurios organizmas netraktuoja kaip svetimkūnio, priima ją, ir per tam tikrą laiką rezorbuoja. Ji sumažina trintį tarp kaulų, ir skatina kokybiško sąnarinio tepalo gamybą. Taigi, suleidus vaistą, sumažėja skausmas, atsigauna kremzlinis audinys ir pagerėja sąnario tepimas. Toks efektas po vieno gydymo kurso jaučiamas vidutiniškai nuo pusės metų iki metų, kai kada ir ilgiau.“
Kam tinka hialurono rūgšties preparatai?
Sąnarių skausmą neretai lydi ir kiti simptomai: tinimas, paraudimas, sustingimas, atsirandantis dėl uždegiminio skysčio spaudimo.
„Jeigu sąnaryje yra skysčio, tai leisti hialurono rūgšties preparatą į tokį sąnarį nėra prasmės, – sako dr. V. Tutkus. – Pirmiausia reikia išgydyti uždegimą. Privalome paneigti mitą, kad nereikia nutraukti sąnaryje besikaupiančio skysčio. Kodėl? Paprastas palyginimas su sloga. Nosyje gaminasi sekretas tol, kol joje vyksta uždegimas. Kas būtų, jeigu mes jo nešalintume? Tas pat ir su sąnariu. Pasibaigus uždegimui, nesikaups ir skystis. Taigi, pirmiausia reikia nuraminti uždegiminį procesą priešuždegiminiais, hormoniniais preparatais, o tik po to leisti hialurono rūgšties preparatą, kuris suteptų sąnario paviršius, palengvindamas judėjimą.“
Kai kam kyla klausimas: ar šis gydymas gali pakeisti sąnarių keitimą? Tikrai ne. Tačiau gali jį atitolinti. Kodėl tenka keisti sąnarį? Nes žmogus išbandė viską ir niekas nepadėjo. Sąnarys tiek susidėvėjęs, kad dėl to kenčia gyvenimo kokybė, žmogus negali judėti.
Gydymas hialurono rūgšties preparatais gali padėti tiems, kurie serga ankstyvosios stadijos artroze ir dar kurį laiką gali gyventi su savo sąnariu, taip pat tiems, kuriems sąnario keitimo operacija kontraindikuotina dėl kitų lėtinių ligų (širdies ir kraujagyslių, plaučių, senyvo amžiaus ir t.t.).
Gydytojas pastebi ir dar vieną kategoriją žmonių, kuriems šis gydymas – tikras išsigelbėjimas. Tai pacientai su dideliu antsvoriu, kuriems sąnarių protezavimas tampa problemiškas, nes didelio kūno svorio neatlaiko polietileno plokštelės, pakeičiančios kremzlinius paviršius dirbtiniame sąnaryje.
„Judėjimas – vienas iš pagrindinių žmogaus poreikių, gyvenimo prasmės ir kokybės rodiklių. Būtina išnaudoti visas priemones, kad kuo ilgiau neprarastume jo teikiamo džiaugsmo,“ – sako dr. V. Tutkus.
