Vis dėlto gali nutikti taip, kad vieną dieną aštriu protu džiaugtis nebegalėsime, tačiau net ir senyvame amžiuje kraujagyslinė demencija paprastai neužklumpa netikėtai – ji vystosi ilgą laiką ir protiniai gebėjimai dažniausiai silpnėja po truputį. Ką galime padaryti dabar, kad proto aštrumu džiaugtumėmės iki gilios senatvės, o gal net ir visą gyvenimą?
Kraujagyslinė demencija – antra pagal dažnį protinių sugebėjimų silpnėjimo priežastis
Tikriausiai visiems teko girdėti apie Alzheimerio ligą, kuri yra dažniausia demencijos priežastis. Toliau rikiuojasi kraujagyslinė demencija, dėl kurios atsiranda progresuojančių atminties, mąstymo ir mokymosi sutrikimų.
Nors kraujagyslinė demencija dažniausiai diagnozuojama senyvame amžiuje, tam tikri galvos smegenų struktūros pokyčiai pradeda formuotis kur kas anksčiau. Daug įtakos turi ne tik žmogaus propaguojamas gyvenimo būdas, kuris šiandieniniame pasaulyje dažnai pakankamai nesveikas – patiriama daug streso, turima žalingų įpročių, nesveikai maitinamasi, per mažai miegama, per daug dirbama ir t.t, tačiau ir patiriamas stresas, nerimas, įtampa labai trikdo normalią smegenų funkciją, todėl reikšmingai padidėja kraujagyslinės demencijos pasireiškimo ir progresavimo rizika.
Vertėtų nepamiršti, kad būtent nesaikingas alkoholio vartojimas ir rūkymas bei narkotinių medžiagų vartojimas iš tiesų reikšmingai didina demencijos riziką. Ne be reikalo sakoma, kad alkoholis ir rūkalai žudo smegenų ląsteles – ir tai iš dalies tikra tiesa, vis dėlto atsisakius žalingų įpročių ir pradėjus sportuoti bei sveikai maitintis dalį žalos galima labai sėkmingai pašalinti, mat smegenys – iš dalies sugebantis atsikurti organas.
Kaip gyventi, kad smegenys ilgai būtų jaunos?
Pateikiame Jums septynis gana paprastus, bet labai naudingus patarimus, padėsiančius pasirūpinti galvos smegenų sveikata:
- Kas savaitę sportuokite bent po tris kartus. Viena vidutinio aktyvumo fizinė mankšta turėtų trukti bent keturiasdešimt penkias minutes. Toks įprotis smegenų funkcionavimą gali pagerinti net iki penkiasdešimties proc.
- Kasmet (jei yra noras – ir dažniau) išmokite ką nors naujo. Nebijokite net ir vyresniame amžiuje mokytis slidinėti, žaisti stalo tenisą, nardyti, groti nauju instrumentu ar važinėti riedučiais – tai ne tik gerina smegenų funkcionavimą, bet ir didina pasitenkinimą gyvenimu bei pačiu savimi.
- Valgykite daugiau sveikųjų riebalų ir flavonoidų. Gerųjų riebalų rasite riebioje jūrinėje žuvyje, menkių kepenėlėse, avokaduose, augaliniuose aliejuose, riešutuose ir sėklose. Naudingi ir daug flavonoidų turintys maisto produktai, pavyzdžiui, mėlynės, braškės, špinatai, brokoliai, vynuogės ir t.t.
- Skaitykite knygas. Jos ne tik lavina vaizduotę, bet ir slopina nerimą, mažina depresijos išsivystymo tikimybę, didina raštingumą.
- Spręskite logines užduotis – jos „įdarbina“ smegenis, „aštrina“ protą, mažina nuobodulį, padeda sužinoti daugiau (sprendžiant kryžiažodžius ar dalyvaujant intelektiniuose žaidimuose).
- Užsiimkite psichosomatiniais pratimais. Puikūs pavyzdžiai – ėjimas virve, žongliravimas, triukų atlikimas su šokdyne, stalo tenisas, „klasių“ žaidimas.
- Vartokite protinei veiklai skirtus maisto papildus – tokiuose maisto papilduose būna įvairių smegenims naudingų aminorūgščių, kofermento Q10, koncentruotų žuvų taukų, augalinių ekstraktų, vitaminų ir mineralų. Vis dėlto būtina atsiminti, kad maisto papildai nėra maisto pakaitalas, be to, labai svarbi įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas.
Ką dar galima padaryti, norint išsaugoti smegenų sveikatą?
Labai įdomu tai, kad mažiausiai trečdalis demencija besiskundžiančių asmenų „nepakankamai“ įdarbino savo smegenis ankstesniu savo gyvenimo laikotarpiu – tarkime, vos baigė pradinę mokyklą ir nebeįstengė ar neturėjo galimybės baigti penktos klasės. Jei asmuo turi klausos sutrikimų, patiria socialinę izoliaciją ar depresiją, tuomet neurodegeneracinių ligų išsivystymo tikimybė jam taip pat didesnė nei tam, kuris klausos sutrikimų neturėjo, nesirgo depresija ar nepatyrė socialinės atskirties.
Svarbu palaikyti ir normalų kūno svorį, nes manoma, kad per didelis KMI taip pat gali būti susijęs su didesne kraujagyslinės demencijos išsivystymo rizika. Vyresniems asmenims gali prireikti ir medikamentinio gydymo. Tuomet gali būti vartojami specialūs nootropai, kurie tinkami koncentracijos ir atminties sutrikimų, atsiradusių dėl smegenų ląstelių degeneracijos arba dėl kraujagyslių, aprūpinančių smegenis krauju, ligų gydymui, ir kai abu šie sutrikimai atsiranda senyviems pacientams (pacientams, vyresniems nei 65 m.). Tokios veikliosios medžiagos pagerina atminties funkcijas ir mokymosi gebėjimus, tačiau jų savo sudėtyje turinčius vaistinius preparatus gali paskirti tik gydytojas, atsižvelgęs į indikacijas ir konkrečias aplinkybes.
