Retas kuris iš mūsų atšalus orams nesiskundžiame peršalimu. Anot specialistų, nežiūrint šio negalavimo pavadinimo, šaltis nėra pagrindinė peršalimo ligų priežastis.
Stiprūs temperatūros ir drėgmės svyravimai turi neigiamos įtakos žmogaus organizmui. Dėl to sumažėja jo atsparumas įvairiems virusams, infekcijoms. Ką iš tiesų žinome apie peršalimą, kas jį sukelia, kaip nuo jo saugotis ir kas padeda įveikti šią ligą, teiraujamės gydytojos, vaistininkės ir žolininkės.
Kas sukelia peršalimą?
Kaip tvirtina, bendrosios praktikos gydytoja Dalia Žeibienė, dauguma žmonių bent kartą metuose serga peršalimu. „Moksliniais tyrimais įrodyta, jog peršalimą gali sukelti daugiau nei 100 rūšių virusų, tačiau pasakyti, kuris iš jų yra didžiausias ir dažniausias šio negalavimo kaltininkas, ganėtinai sunku, nes virusai linkę mutuoti, keistis.
Peršalimo virusų sveikam žmogui paprastai „padovanoja“ aplinka. Ligoniui čiaudint, kosint, į orą patenka daug mažų lašelių. Tie lašeliai sklinda oru 3–5 metrų spinduliu ir sveikas žmogus juos įkvepia. Tokiu būdu virusas patenka į kito asmens organizmą. Apsikrėsti galima ir liečiant ligonio daiktus, lygius paviršius, pavyzdžiui – metalines durų rankenas, taip pat važiuojant viešuoju transportu, dideliuose žmonių susibūrimuose. Virusai, patekę į žmogaus organizmą, pradeda sparčiai daugintis ir šis suserga“, – pasakojo bendrosios praktikos gydytoja D. Žeibienė.
Kokie peršalimo simptomai?
Anot medikės, peršalimo simptomais reikėtų laikyti slogą, kartais karščiavimą, galvos skausmą, nuovargį, bendrą silpnumą, apetito stoką. Po dienos ar dviejų gali pradėti perštėti ar skaudėti gerklę, atsirasti kosulys.
Medikė pridūrė, jog peršalimo nereikėtų painioti su gripu. Tai dvi visiškai skirtingos ligos. „Gripo požymiai – itin aukšta temperatūra, šaltkrėtis, kaulų ir raumenų skausmai, organizmo silpnumas. Gripą, kaip ir peršalimą, gali lydėti sloga, kosulys gerklės skausmas.
Gripą dažniausiai lydi ir įvairios komplikacijos, pavyzdžiui, plaučių uždegimas, bronchitas, laringitas ir panašiai. Didžiausia rizika patirti komplikacijas yra kūdikiams ir vaikams iki 2 metų, o taip pat vyresniems nei 65 metų asmenims“, – tikino D.Žeibienė.
Kaip išvengti peršalimo?
Mažų kainų vaistinio tinklo „Camelia“ vaistininkė Zita Janušauskienė tvirtina, jog peršalimo įmanoma išvengti tinkamai save prižiūrint.
„Svarbu pakankamai ilsėtis, miegoti, būti fiziškai aktyviems, visavertiškai maitintis. Organizmą stiprina žolelių arbatos su citrina, greipfrutų sėklų ekstraktas, preparatai, savo sudėtyje turintys alavijo (tai natūralus imunomoduliatorius), islandinės kerpės ekstrakto.
Fantastiškas organizmą stiprinantis derinys yra vitamino C, cinko ir ežiuolės mišinys. Jis priverčia žmogaus imunines ląsteles savo jėgomis kovoti su įvairiais ligų sukėlėjai.
Puikūs imuniteto sargai yra ir žuvų taukai Omega–3, kuriuose gausu vitaminų A ir D. Norint nesirgti, būtina vartoti česnako, kuris pasižymi antibakteriniu poveikiu, taip pat vitaminų, ypač vitamino C. Pastarasis didina atsparumą uždegimui, padeda atsistatyti pažeistai gleivinei, stiprina kraujagyslių sieneles, dėl to susirgęs žmogus greičiau pasveiksta.
Suaugusiesiems gydomoji paros vitamino C dozė būtų 500–1000 mg, vaikams – 100–150 mg“, – pasakojo Z. Janušauskienė. Anot vaistininkės, jei vargina nosies paburkimas, sunku kvėpuoti, pravartu vartoti lašus į nosį. Tokiu būdu sumažės nosies gleivinės paburkimas, o kartu ir išskyrų iš nosies. Tačiau vertėtų atminti, kad šių vaistų vartojimas labai palengvina simptomus peršalimo pradžioje, tuo tarpu praėjus 4–5 dienoms preparatas gali pakenkti nosies gleivinei.
„Jei tenka ilgai ir dažnai vartoti lašus į nosį, būtinai pasitarkite su gydytoju“, – patarė Z.Janušauskienė. Vaistininkės tvirtinimu, peršalus, blogai jaučiantis, karščiuojant, patartina vartoti vaistus nuo peršalimo. „Atidžiai perskaitykite, kokios yra sudedamosios preparato dalys, nes labai dažnai viena iš sudedamųjų dalių yra vitaminas C. Tokiu atveju šio vitamino nebereikėtų vartoti papildomai, kad nebūtų viršyta rekomenduojama paros dozė“, – atkreipė dėmesį Z.Janušauskienė.
Liaudiški būdai kovojant su peršalimu
Žinoma žolininkė Jadvyga Balvočiūtė įsitikinusi, jog peršalimą galima bandyti įveikti ir liaudiškais būdais. Anot jos, būtina gerti kuo daugiau šiltų skysčių, nes jie suskystina nosies, ryklės gleivinių sekretus, iš organizmo tikrąja to žodžio prasme išplauna uždegimą sukeliančius mikroorganizmus.
Tuomet tampa lengviau kvėpuoti, paprasčiau atsikosėti. Rinktis derėtų čiobrelių, liepos žiedų, įvairių žolelių mišinių arbatas. Užsikimšusius kvėpavimo takus efektyviai pravalo garų inhaliacijos. Į karštą vandenį galima įlašinti kelis lašus eterinių aliejų (jei nesate alergiški): eukalipto, mėtų, kadagio – pastarieji veikia spazmolitiškai, tai yra, atpalaiduoja užsikišusią nosies ertmę.
Panašiai veikia ir meškauogės, virtų bulvių, vandenyje ištirpusios sodos garai. Karštą, šviežią bulvių nuovirą labai sveika ir išgerti. Bulvėse esančios medžiagos stiprina organizmą, suteikia jam jėgų kovoti su liga. Nuo gerklės skausmo padeda tokios žolelės, kaip svilarožė, įvairios dedešvos, gyslotis, ramunėlės, medetkos, vingiorykštės, raktažolių lapai ir žiedai. Pastarieji taip pat palengvina ir atsikosėjimą. Šias arbatas rekomenduojama gerti po valgio.
Skaudančią gerklę taip pat patartina skalauti šiltu sūriu vandeniu (1 ar 0,5 arbatinio šaukštelio stiklinei vandens). Taip pat stipresniais jonažolės, beržų lapų, vingiorykštės nuovirais. Stiprų priešuždegiminį poveikį turi debesylo šaknis. Jei organizmas netoleruoja, šio kartaus augalo, jį galima pakeisti vingiorykšte, baltažiede notrele, drebulės pumpurais.
Jei vargina nosies paburkimas, sunku kvėpuoti, nosį veiksminga praplauti druskos tirpalu (1 ar 0,5 arbatinio šaukštelio stiklinei vandens). Pastarasis sumažins nosies gleivinės paburkimą, dėl to sumažės išskyrų iš nosies. Vakare prieš miegą itin veiksminga priemonė peršalimui įveikti yra karšto pieno puodelis su medumi, karštos vonelės kojoms. Į vonelę galite įberti druskos, ji suaktyvins kraujotaką, pagerins bendrą savijautą, – patarimų negailėjo žolininkė.
