Visi lietuviai jau beveik savaitę laiko intensyviai seka naujienas ir užgniaužę kvapą laukia kiekvienos žinios apie dingusius JAV karius ir gelbėjimo operacijos pasistūmėjimą. Ne paslaptis, kad įvykis sukrėtė visuomenę ir nepaliko abejingų.
Apie tai, kokį reikšmingą poveikį visuomenei turi šis įvykis, kaip jis veikia pasitikėjimą Lietuvos kariuomene, valstybinėmis institucijomis bei kaip informaciniame lauke saugotis propagandos, naujienų portalui tv3.lt sutiko pakomentuoti psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis.
Įvykio poveikis visuomenei
Su pašnekovu pradėjus kalbėtis apie tai, kaip Pabradės poligone nutikęs įvykis gali paveikti visuomenę, specialistas tikino, kad poveikį justi galima. Pasak jo, tokie valstybinės reikšmės įvykiai gyventojus sutraukia ir priklausto jų dėmesį.
Anot jo, keturių JAV karių pradingimas yra ypatingas tuo, kad nors visuomenė fiziškai negalėjo prisidėti, pasak specialisto, šią funkciją atliko tik nedidelė dalis gyventojų, susijusi su gelbėjimo operacija, vis tik emociškai visuomenė į įvykį savo išteklių suinvestavo nemažai.
„Pirma, ką reikia pastebėti, kad mes, kaip visuomenė, šioje situacijoje galime dalyvauti, viena vertus, mažai, kita vertus, gana daug. Fiziškai mes mažai kuo galime prisidėti prie gelbėjimo operacijos, tačiau emociškai, sekdami naujienas, suinvestuojame nemažai.
Iš principo, čia nėra rinkliavos, realios pagalbos iš visuomenės poreikio. Pagalbą teikia tie, kam priklauso, o šįkart jie padarė tikriausiai viską, ką reikėjo ir ką galėjo padaryti, nes tiek reikalingos technikos spartus parūpinimas, bendradarbiavimas su sąjungininkais, visa tai vyko be priekaištų“, – apie fizinį prisidėjimą prie pagalbos pasakojo G. Navaitis.
Nepaisant to, kad lietuviai nesibūrė į grupes ir nevyko į Pabradės poligoną gelbėti karių, gyventojai išreiškė savo palaikymą kitu būdu.
Pasak G. Navaičio, tai puikiai parodė Vilniaus arkikatedroje laikytos mišios už dingusius JAV karius, į kurias susibūrė gausus būrys žmonių.
„Emocinis palaikymas, manau, buvo gražiai išreikštas svarbiausioje Lietuvos šventovėje, katedroje už dingusius karius. Veiksmų ir palaikymo įvertinimas buvo aukštas iš JAV karių vadų Europoje“, – apie visuomenę paveikusį įvykį pasakojo specialistas.
Ne visi patenkinti gelbėjimo operacija
G. Navaitis išryškino ir tai, kad ne visi asmenys visuomenėje, kurie sekė naujienas ir aktyviai domėjosi įvykiu, buvo patenkinti Lietuvos kariuomenės ir valstybinių institucijų komunikacija. Vis tik, pasak jo, tai – kiekvieno teisė pasirinkti.
„Aišku, kas nors pasakys, kad tai galėjo būti daroma sparčiau, geriau, tačiau noriu pabrėžti, kad gelbėjimas vyko nepriekaištingai, nes jeigu valdžios institucijos veikia gerai, reiktų tai pasakyti, o ne ieškoti menkų kabliukų.
Šiuo atveju manyčiau, kad turėtume šiuos dalykus pažymėti, neieškodami, kaip dažnai Lietuvoje kam nors atrodo, kad kažkas galėjo būti padaryta kitaip, dėl to klausimas tampa įdomus tuo, kokia visuomenės dalis priims šitą poziciją ir kiek atsiras tų, kurie ras progą paniurzgėti“, – pastebėjimais dalijosi specialistas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad „niurzgėjimas“ Lietuvoje yra pakankamai paplitęs. Anot jo, kai vyksta panašaus pobūdžio įvykiai, visuomenė susiskaldo į dvi stovyklas – tuos, kurie džiaugiasi ir nori pasiekti daugiau, ir tuos, kurie atkreipia dėmesį į neigiamus situacijos aspektus.
Pasak specialisto, įdomu ir tai, kad daugelis sako, kad blogą savijautą ir mintis reiktų išreikšti, tačiau ne visuomet tai baigiasi sėkmingai.
„Manau, kad tokia nuostata nėra sėkminga, todėl, kad pažvelkime, pavyzdžiui, į elementarią situaciją. Turbūt visame pasaulyje, kai motoras užgęsta, yra vairuotojų, kurie išlipę iš mašinos pirmiausia apspardys ratus ir tik tada ims taisyti motorą. Visi sutiks, kad tai nėra priimtinas būdas tvarkytis su situacija.
Nuolatinis niurzgėjimas, nepasitenkinimas yra tik to, kuris nepatenkintas, galvoje. Klausimas, ar jam / jai galėtų būti prasminga nuolat su savimi nešiotis neigiamus jausmus? Jeigu žmogus jaučia džiaugsmą ar nusivylimą, klausimas kitas – į ką norėtųsi kreipti dėmesį? Sėkmės ar nesėkmės požymius?“ – pasakojo G. Navaitis.
Ar gali kilti nepasitikėjimas valdžia?
Anksčiau išplito informacija, kad vandens telkinys, kuriame buvo surastas M88 „Hercules“ nebuvo pažymėtas žemėlapiuose, o vėliau tokios žinios buvo paneigtos. Nepaisant to ši informacija sukėlė daug diskusijų, o G. Navaitis tikino, kad reakcijos į tokias žinias tikėtis buvo galima.
Vis tik, jis atkreipė dėmesį, kad į situaciją vertėtų žvelgti bendrai, o ne tik į šį įvykį. Pasak jo, skirtingi visuomenės nariai savo fokusą sutelks į skirtingus gelbėjimo operacijos aspektus.
„Čia mes turime pasirinkimą. Manau, kad jau į jį atsakyta. Galima rinktis poziciją „ne viskas pažymėta“, galima klausti, ar išvis galima „viską pažymėti“, – apie narių reakcijas pasakojo jis.
Taip pat pašnekovas ragino visus susimąstyti apie tai, kad pasirinkus pirmosios pozicijos laikymąsi, asmens gyvenimui tai neatneša jokios pridėtinės vertės.
Jis tikino, kad gyvenimas yra gana sudėtingas, tad negalima situacijos vertinti tik per „gėrio“ ar „blogio“ prizmę, o pasirinkus tik tokį vertinimą, nukenčia paties asmens gyvenimas:
„Gyvenimas pakankamai sudėtingas, kad būtų tik juodas ir baltas. Pastebėčiau, kad itin reikšmingas modernios psichologijos atradimas – gyvenimo pokytis per požiūrio keitimą.
Kalbant apie įvykius, galime priimti tą poziciją, kas gelbėjant karius buvo daroma viskas, kas galima, arba ieškoti netikslumų, įvykių. Klausimas, kuri pozicija bus sėkmingesnė žmogui?“
Kaip nepasimesti informaciniame lauke?
Galiausiai, pašnekovas pripažino, kad šis įvykis paskatino naujienų srauto suaktyvėjimą. Anot jo, žinias apie dingusių karių gelbėjimo operaciją buvo galima matyti tiek naujienų portaluose, tiek per žinias, tiek rasti informacijos socialiniuose tinkluose.
Paklaustas, kaip išmokti atsirinkti teisingą informaciją ir apsaugoti save nuo dezinformacijos srauto, G. Navaitis ragino pradėti atsirinkti naudingą informaciją.
„Turbūt visi skaitytojai ir skaitytojos yra kada nors laikęsi dietos. Posakis „informacinė dieta“ būtų prasmingas. Vieniems žmonėms reikia žinoti apie įvykius dėl darbo, dėl kitų paskatų, kiti domisi dėl to, kad jiems yra įdomu.
Pažiūrėjus vienas televizijos žinias, pavyzdžiui, TV3, vargu ar reikia žiūrėti dar kitas, nes ko nors ypatingai naujo vargu ar sužinosime. Visgi, jeigu norime savotiškai save dirginti, tada galima“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Pasak jo, perteklinės informacijos gausa yra ypač aiškiai matoma socialiniuose tinkluose ir gyventojai turėtų pasistengti įvardinti sau tai, kas jiems iš tiesų svarbu.
Anot psichologo, ne vienas iš jų didesnį dėmesį skiria svetimo žmogaus gyvenimui ir jo subtilybėms, o savąjį palieka nuošalyje.
„Dar ryškiau tai matosi socialiniuose tinkluose, nes vietoje to, kad gyventų savo gyvenimus, daug kas gyvena žymių aktorių, šou verslo atstovų gyvenimus, stebėdami, kas priaugo kelis papildomus kilogramus, numetė kilogramus, atėjo su labiausiai tinkama suknele ar galėjo paieškoti dar kitokios elito vakarėliui.
Tad vien iš pasakymo aišku, kad tam tikra informacinė dieta, atsirinkimas, ko mums reikia, yra visada naudinga“, – baigė pokalbį jis.
Pabradėje dingo 4 JAV kariai ir 1 transporto priemonė
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad antradienį ryte paskelbta, kad po pratybų Pabradės poligone dingo trys užsienio kariai. Iš pradžių kariuomenė nekomentavo, kokios užsienio valstybės piliečiai yra kariai.
Kaip pranešė Policijos departamentas, apie tai Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešimą gavo antradienio vakarą, 19 val. 19 min.
Pranešta, kad Pabradėje, po vykusių pratybų Pabradės poligone, dingo trys kariai su automobiliu. Vėliau paaiškėjo, kad kariai buvo keturi, su jais taip pat buvo šarvuotis.
JAV ambasados žinia
„Dingę kariai – visi iš 1-osios brigados, 3-iosios pėstininkų divizijos – incidento metu dalyvavo suplanuotuose taktinėse pratybose“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė JAV ambasada.
Buvo teigiama, kad dingusiųjų paiešką atliko JAV kariuomenė, kartu su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis, Lietuvos teisėsaugos institucijomis ir kitomis tarnybomis. Šiuo metu vyksta paieškos bei gelbėjimo operacija.
5-ojo korpuso vadas, Generolas leitenantas Charlesas Costanza už dedamas pastangas, ieškant dingusių karių, padėkojo Lietuvos kariuomenei.
„Norėčiau asmeniškai padėkoti Lietuvos kariuomenei ir pirmiesiems gelbėtojams, kurie greitai mums padėjo paieškos operacijose“, – JAV ambasados įraše cituojamas C. Costanza.
„Būtent toks komandinis darbas ir parama parodo mūsų partnerystės ir žmogiškumo svarbą, nepaisant to, kokias vėliavas nešiojame ant pečių", – tęsė jis.
Traukimo operacija truko beveik 2 valandas
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad Pabradėje nuskendęs JAV šarvuotis buvo ištrauktas.
„Atkaklus šešių parų darbas davęs rezultatą. Šarvuotis ištrauktas“, – feisbuke pirmadienio rytą nurodė ministrė.
„Prieš 22.00 val. apčiuopta antro lyno prikabinimo vieta, 23.08 val. antras lynas prikabintas, 02.45 val. pradėta traukimo operacija, 04.30 val. traukimo operacija baigta. Naudotos dvi M88 ir papildomai du buldozeriai inkaravimui.
Vien M88 nepakako, dėl to, kad pats šarvuotis sveria beveik 70 tonų, jis buvo dumble, ir tai, keliskart padidina jo santykinį svorį traukimo metu dėl dumblo pasipriešinimo svorio“, – rašo D. Šakalienė.
Anot ministrės, šiuo metu įvykio vietoje dirba Lietuvos Karo policija ir JAV tyrėjai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Durneli tu, eik pasigydyti
Gelbėjimo operacijoje dalyvavo kelių valstybių gelbėtojai, viso apie šimtą žmonių. Yra toks pasakymas apie paslaptį. Paslaptis , paslaptimi išlieka tuo atveju, jei paslaptį žino du žmonės, o vienas iš jų miręs.
O čia šimtai žmonių dalyvavo.
