Psichologas-psichoterapeutas, lektorius Edvardas Šidlauskas teigė, kad yra daug ženklų, kurie signalizuoja, jog vaikas gali patirti smurtą artimoje aplinkoje. Vienas iš pagrindinių išduodančių bruožų – vaiko staigus pasikeitęs elgesys, kuris gali nuvesti iki agresyvumo.
„Čia gali būti daug tokių ženklų, bet paprastai, pasikeičia vaiko elgesys. Jis (elgesys) tampa kažkoks per daug iššaukiantis, agresyvus arba priešingai, t.y., per daug drovus, užsidaręs, neramus, vengiantis, baikštus arba padidintai neįprastai agresyvus.
Aišku, gali būti ir tiesiog sunkumai, kurie atsiranda moksle, pavyzdžiui, iš pradžių jų nebuvo, o staiga jie atsirado. Kažkokie konfliktai atsiranda su bendraamžiais, jų padaugėja, nutrūksta kažkokie ryšiai, vaikas tada užsidaro, nebendrauja. Mes kalbame apie emocinį pažeistumą“, – sakė ekspertas.
Smurtas sugadina vaiko savivertę
Anot psichologo, kai vaikas patiria smurtą (šeimoje), jis gali pradėti mažiau savimi pasitikėti, o jo savivertė sumažėti. Tiesa, kenčiančiam vaikui ne visada yra lengva suvokti, kad prieš jį kažkokiu būdu yra netinkamai elgiamasi. Tas supratimas ateina vėliau, kai jau žmogus suauga.
„Bendrąja prasme, tai aišku tas pasitikėjimas savimi sumažėja, savivertėje gali būti uždarumas, nedrąsumas, gali būti kažkokios fobijos, nerimo spektro sutrikimai. Gali įvairiai pasireikšti, nėra vieno atsakymo, bet, trumpai tariant, pakenkia asmenybės raidai.
Dažnai jau suaugę žmonės supranta, kad vaikystėje buvo patyrę kažkokius netoleruotinus dalykus, nes vaikas pats nesuvokia, kad čia nėra normalu, ar tai būtų kažkokia dažna fizinė agresija ar lytinė prievarta ar psichologinė, pavyzdžiui.
Vaikui sunku kritiškai vertinti, bet suaugęs žmogus, paprastai, ima suprasti. Tai tokiu atveju, reikia kreiptis į specialistą ir tos situacijos išventiliuoti, permąstyti, kažkaip naujai integruoti savo tapatybę“, – pasisakė E. Šidlauskas.
Ženklai apie psichologinį smurtą prieš vaikus
Psichologo konsultanto, šeimos psichologo ir psichoterapeuto Gedimino Navaičio manymu, ženklų, jog prieš vaiką buvo smurtaujama, yra ne vienas, tačiau pašaliniams žmonėms nereikia kaltinti savęs, kad jų laiku nepastebi. Tie, kuriems reikėtų pastebėti smurto signalus, yra pedagoginių institucijų asmenys, artimieji, giminės ir kiti.
„Tų ženklų tikrai ganėtinai daug, pradėkime nuo to, kas juos turi pastebėti. Jeigu kartais mes sakome sau priekaištą, kad nepastebėjome, sakysime, santykių iš kaimynų namo tvoros, tai visada yra galimybių tai pamatyti.
Tačiau yra žmonės, kurie pagal savo pareigas tai turėtų daryti. Tai yra visi vaikų ugdytojai: tiek vaikų darželiuose, tiek mokyklose. Jie, iš dalies, gali pastebėti smurtą, tačiau dar pakalbėkime plačiau apie šeimą.
Tai ne tik tėvai ir vaikai, bet ir giminės, artimieji, broliai, seserys. Ir taip pat nepamirškime, kad smurtas nėra vien šeimoje. Yra pamirštama, kad vaikai nuolat yra ir už šeimos ribų, tai yra mokykloje, ugdymo įstaigose, gatvėje, kieme, sporto būreliuose. Todėl pirmas žingsnis yra pamatyti, kokių veiksmų imasi ugdymo įstaigos“, – akcentavo jis.
Pasak psichoterapeuto, pastebėti neramumus šeimoje ar smurtą prieš vaikus reikia dažniau ir tai daryti akyliau. O pirmuosius to žingsnius lemia tėvų ir vaikų santykiai.
„Negalima sakyti, kad šiandieną skirsiu ketvirtį valandos aiškintis apie smurtą, rytoj skirsiu ketvirtį valandos aiškintis, ar vaikas linkęs vartoti kenksmingas medžiagas ir dar po dienos aiškinsiuosi, ar jam nedaro įtakos kokia nors sekta.
Tai jaučiate, kad toks pasakymas jau iš karto tampa gana komiškas, todėl pirmą žingsnį lemia santykiai, kuriuose žmonės vienas kitu pasitiki, kad vaikai pasitikėtų tėvais ir su jais bendrautų“, – komentavo G. Navaitis.
Iš tėvų reikia didesnių pastangų ir didesnio dėmesio skyrimo savo vaikams
Šeimos psichologo nuomone, tėvai dažniau atstumia vaikus, negu vaikai tėvus. Paauglystėje nesusikalbėjimas su savo paaugliu vaiku yra pasekmė vaikystėje neskiriamo pakankamo dėmesio.
„Yra pastebėjimas, kad dažniau tėvai atstumia vaikus, negu kad vaikai tėvus. Ir po to, kada jau ateiname į paauglystę ir kada tėvai nesusišneka su savo vaikais, tai to pradžia buvo padėta vaikystėje, kada tėvai neturėjo laiko vaikų interesams: pažaisti su jais, pasikalbėti ir panašiai.
Jeigu kas nors padaryta, tai dar nereiškia, kad jau visam laikui pataisyti negalima. Vadinasi, tiesiog reikia iš tėvų didesnių pastangų, tai yra atvirumas. Taip pat jų bendravimas su paaugliais, artėjant į lygiavertį santykį.
Nes, jeigu tik tėvas ar motina bando išklausti, sužinoti (viską apie juos) jie tampa savotiškai panašūs į tardytoją. Ir ne visada „kaltinamasis“ norės su tardytoju bendrauti. Vadinasi, ir tėvams reikia mokytis atsiskleisti, būti atviriems su vaikais“, – paaiškino jis.
Smurtas tarp pačių vaikų turi būti taip pat sureikšmintas
G. Navaitis pateikė pavyzdį, jeigu suaugusieji naudotų smurtą vienas prieš kitą ir to nesureikšmintų, tai nebūtų toleruotina, todėl jis iškėlė klausimą, kodėl į vaikų apsistumdymus turėtų būti reaguojama kitaip.
„Jeigu, sakysime, bendradarbis stumdo kitą bendradarbį, o visi sako: „Na, tai kas čia tokio? Čia pas mus įprasta, bendradarbiai stumdosi.“ Arba, direktorius apkūlė darbuotoją, o mes sakome, kad tai įprasta ir nekreipkite dėmesio, tai iš karto jaučiame, kad šitie mano pavyzdžiai labai aiškiai parodo, kad neturėtume toleruoti to su vaikais.
Kai jau kalbama apie suaugusius ir jų tarpusavio smurtą, tai toks požiūris visiems suprantama, kad absurdiškas ir skatinantis agresyvumą ir panašų elgesį. Tai kodėl turėtume į vaiko tyčiojimąsi ir smurtą prieš jį reaguoti kitaip? Kodėl turėtume numoti rankas ir sakyti, kad čia smulkmena?“ – dalinosi savo įžvalgomis ekspertas.
Pagrindinis klausimas kyla, visgi, kokie buvo šios nukentėjusios mergaitės šeimos tarpusavio santykiai, kad privedė iki mamos smurto prieš savo vaiką.
„Esmė, kaip jau sakiau, yra pasitikėjimo santykiai, kada vaikas atskleidžia tas problemas ir atskleidžia savo rūpestį, savo jausmus. Tai, kad mergaitė nerado kitų būdų, kaip išvengti smurto šeimoje, rodo, kad toje šeimoje santykiai jau buvo tapę ypatingai atšiaurūs ir tolimi.
Klausimas, kalbant konkrečiai apie šitą šeimą, kaip jie atėjo iki tokių tarpusavio santykių, kada dukra ir mažametė dukra aiškinasi tarpusavio bendravimą su policijos ar kokios nors kitos institucijos pagalba“, – kalbėjo jis.
11-metė pati paskambino policijai: pranešė, kad mušė mama
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Vilniuje moteris galimai smurtavo prieš nepilnametę, pranešė policija.
Anot Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiadienį gautas pranešimas, kad nuo kovo 22 d. iki kovo 25 d. Vilniuje, namuose, moteris (gim. 1993 m.) smurtavo prieš vienuolikmetę (gim. 2014 m.), tuo sukeldama jai fizinį skausmą.
Policijos atstovai naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad į pareigūnus kreipėsi pati 11-metė: „Šiek tiek po 12 val. sulaukta 11-metės skambučio. Mergaitė teigė, kad prieš ją smurtavo mama. Ji medikų pagalbos atsisakė, pradėtas ikiteisminis tyrimas.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
