Apie tai prabilęs socialinio tinklo paskyroje gydytojas teigė, kad susidaręs imuninis atsakas prieš omikron atmainą nesukuria pakankamai apsaugos prieš kitas atmainas.
„Atsiradus daug mutacijų „prikaupusiai“ omikron atmainai, tikėtasi, kad po infekcijos susidarys plataus profilio imuninis atsakas, kurio užteks apsaugai net ir nuo būsimų atmainų. Kadangi itin užkratus omikronas susijęs su lengvesne infekcijos eiga, manyta, kad natūrali infekcija leis optimaliai imunizuoti visuomenę. Teoriškai atrodė. Duomenys rodo ką kita“, – rašė jis.
Kai omikron užsikrečia skiepyti ir neskiepyti asmenys
Kas būna, kai omikron atmaina užsikrečia neimunizuoti asmenys?
„Susidaro pakankamas antikūnų titras prieš omikron atmainą, tačiau antikūnų atsakas prieš kitas COVID-19 (C19) atmainas (pvz., originaliąją, beta, delta) būna silpnas. Rezultatas: imuninė sistema išmoksta apsaugoti pagrinde tik nuo omikron atmainos. Be to, po lengvos omikron infekcijos susidaręs imuninis atsakas nėra tvarus – toks jis susidaro tik persirgus sunkia ligos forma, kuri daug retesnė“, – aiškino M. Strioga.
Kas būna, kai omikron atmaina užsikrečia pilnai paskiepyti asmenys?
„Antikūnų titras prieš omikron atmainą „pasiveja“ antikūnų atsaką, susidariusį prieš kitas C19 atmainas. Rezultatas: imuninė sistema atkuria su laiku išblėsusią povakcininę apsaugą nuo kitų atmainų bei sustiprina savo pajėgumus (kurie po 2 dozių nebuvo optimalūs) prieš omikroną.
Kas būna, kai pilnai paskiepyti asmenys pasiskiepija trečia doze? Dešimtis kartų padidėja antikūnų titras prieš kitas viruso atmainas bei susidaro pakankamas antikūnų titras prieš omikron atmainą (nedaug nusileidžiantis tam, kuris susidaro po natūralios omikron infekcijos). Rezultatas: imuninė sistema ženkliai padidina savo pajėgumus prie kitas viruso atmainas bei įgyja pakankamą apsaugą nuo omikrono“, – rašė imunologas.
Vargiai užtikrina kryžminę apsaugą
Apibendrindamas, kokia viso to esmė, M. Strioga išskyrė kelis aspektus.
„Jei pirmas kontaktas yra su omikron atmaina, imuninė sistema išmoksta apsaugoti būtent nuo jos, tačiau šie antikūnai vargiai sukurs kryžminę apsaugą nuo buvusių ir, kas svarbiausia, būsimų viruso atmainų.
Infekcija kitomis viruso atmainomis (alfa, delta, bet ne beta ar gama!) sukelia plataus profilio antikūnų atsaką, kuris dar labiau „pagilinamas“ taikant vakcinaciją.
Taigi viltys, kad „nepavojinga“ omikron atmaina puikiai „pakaustys“ mūsų imuninę sistemą prieš SARS-Cov-2 esamas ir būsimas atmainas, panašu, žlunga“, – komentavo imunologas.
Tiesa, jis pažymėjo, kad jis kalba tik apie specifinį humoralinį (antikūnų) imuninį atsaką prieš C19 atmainas. Tuo metu neaišku, ar panaši situacija yra su T limfocitų atsaku.
Omikron skiepų ateitis
Kalbėdamas apie omikron atmainai adaptuotas vakcinas M. Strioga konstatavo, kad greičiausiai optimalu bus skiepytis dvivalentėmis sezoninėmis vakcinomis.
„Kyla klausimas, ar bus racionalu skiepyti vien tik omikron atmainai adaptuotomis vakcinomis, ypač neimunizuotus asmenis. Neatmestina, kad optimalus variantas - skiepyti sezoninėmis dvivalentėmis vakcinomis, sudarytomis iš dabartinių ir omikron atmainai adaptuotų vakcinų. O kiek buvo rėkaujama, kad, ką mes čia skiepijame vakcinomis prieš pasenusią atmainą“, – aiškino jis.
M. Strioga pridūrė, kad Lietuvoje ketvirtą C19 vakcinos dozę planuojama siūlyti vasaros pabaigoje – rudens pradžioje, t.y. prieš artėjantį kvėpavimo takų virusinių infekcijų sezoną:
„Manau, nebetikslinga skaičiuoti dozių – panašu, kad C19 vakcinacija taps sezonine, bent jau kurį laiką. Gripo vakcinų juk neskaičiuojame – pirma, antra, penkta.“
