Ruošiamiems laisvinimams aptarti pirmadienį rinkosi ir Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba (NEPT).
Anot vienos jos narių VU Gyvybės mokslų centro mokslininkės prof. Aurelijos Žvirblienės, tai buvo patariamojo pobūdžio posėdis, konkrečių sprendimų jame priimta nebuvo.
Tarp svarstytų klausimų NEPT posėdyje buvo ir kaukės, kurių visuotinės prievolės, kaip anksčiau minėjo sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Motiejūnienė-Bilotienė, ketinama atsisakyti balandį.
„Dėl to buvo įvairių nuomonių. Bet, mano asmenine nuomone, jau būtų laikas atsisakyti privalomų kaukių. Manau, kad jų būtų galima atsisakyti ir mokyklose, ir darbovietėse – ten kaukes būtų galima palikti kaip rekomendaciją.
Bet privalomumo visose uždarose patalpose nebereikėtų. Vyriausybė svarsto, kad kaukės liktų privalomos gydymo, slaugos įstaigose, galbūt viešajame transporte. Pritarčiau tokiems siūlymams – komentavo ji.
Palaiko, kad pačios savivaldybės galėtų spręsti
Centro poliklinikos vadovas Kęstutis Štaras savo ruožtu teigė palaikantis, kad kaukių dalyje vietų jau būtų galima atsisakyti, tačiau su sprendimu siūlo dar neskubėti.
„Dar reikėtų porą savaičių pasižiūrėti, kokia bus situacija. Jei atvejai mažėtų, bus galima atlaisvinti, bet, manau, tokiuose sektoriuose kaip sveikatos priežiūros įstaigos, taip pat – globos namai, galbūt ir visuomeniniame transporte kaukių dar reikėtų“, – sakė jis.
„Bet, mano asmenine nuomone, jau būtų laikas atsisakyti privalomų kaukių. Manau, kad jų būtų galima atsisakyti ir mokyklose, ir darbovietėse – ten kaukes būtų galima palikti kaip rekomendaciją“, – sakė A. Žvirblienė.
Pašnekovo manymu, būtų visai pagrįsta praktika leisti savivaldybėms pačioms reguliuoti kaukių reikalingumą vienais ar kitais atvejais.
„Reikėtų žiūrėti pagal regionus, kokie vyksta renginiai, tai tos kaukės reikalingos ne tiek, kad apsisaugotum, bet jei žmogus yra sergantis, mažiau apkrėstų aplinkinių žmonių. Kai kurios valstybės, matome, atsisako kaukių, bet kitos jau buvo atlaisvinusios ir vėl po truputį grįžti. Taigi reikėtų žiūrėti bendrą epidemiologinę situaciją“, – komentavo K. Štaras.
Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga gi siūlė kaukių atsisakyti palaipsniui, stebėti ar jas nuimant nestebimas atvejų šuolis.
„Remiantis kitų šalių patirtimi, nematysime, atvejų šuolio, ar nėra kabinamos didžiausios rizikos grupės, tai po truputį bus galima nuimti tą reikalavimą paliekant tik rekomendaciją ir visai populiacijai. Bet siūlau nedaryti skubių judesių, jei jau tiek kaukes išnešiojome, ar mėnuo daugiau ar mažiau nepaveiks nieko – nei finansiškai, nei psichologiškai“, – „Žinių radijui“ komentavo jis.
Kada laukia 4 skiepo dozė?
Dar viena aktualija – 4 vakcinos dozės nuo koronaviruso klausimas. Manoma, kad apie tai garsiau reikės kalbėti jau vasaros pabaigoje.
Kalbėdama apie ketvirtosios skiepo nuo koronaviruso dozės būtinumą A. Žvirblienė pabrėžė, kad visų pirma dėl to reikėtų sulaukti oficialių rekomendacijų.
„Mano asmenine nuomone, reikia sulaukti rekomendacijų iš vakcinų gamintojų, Europos vaistų agentūros. Man asmeniškai labai nepatinka, kai yra tokia saviveikla – kaip šalys susigalvoja, taip naudoja vakcinas. Vakcinacijos tvarka turi būti pagrįsta moksliniais įrodymais. Reikia, kad būtų aiškios rekomendacijos, aiškūs intervalai, kiek turi praeiti laiko nuo trečiosios dozės ir panašiai“, – pažymėjo profesorė.
K. Štaras taip pat turėjo kiek abejonių dėl skiepijimo 4 doze skubos.
„Klausimas, kokios bus vakcinos, dabar kalbama, kad bus sukurtos prieš omikroną. Bet vėlgi, ar verta prieš omikroną naudoti tą vakciną, jei daug kas persirgę“, – pastebėjo jis.
Centro poliklinikos vadovas sutiko, kad viskas dėl vakcinų priklausys nuo to, kokia bus epidemiologinė situacija, tačiau vasara bet kuriu atveju turėtų būti ramesnė.
Panašios nuomonės buvo ir virusologas prof. Saulius Čaplinskas. „Dėl dviejų priežasčių – viena, mes daugiau būsime lauke ir mažiau uždarose erdvėse, kur virusui plisti lengviau“, – pastebėjo jis.
Naujas masinės vakcinacijos etapas – link rudens
„Preliminariai yra galvojama, kad <...> vakcinacijos kampaniją pradėsime prieš artėjant kitų metų šaltajam sezonui, <...> manoma, toks yra apsitarimas ekspertų taryboje, Vyriausybėje, kad rugpjūtį-rugsėjį pradėti vėl masinę vakcinaciją ketvirtąja doze.
Tik kiek mes dar vadinsime ir skaičiuosime jas, gripo vakcinų gi mes neskaičiuojame – ketvirtoji, penktoji, šeštoji. Greičiausiai mes turėsime pereiti ir vertinti šias vakcinas nuo COVID-19 kaip sezonines vakcinas nuo vienos iš peršalimo ligų“, – komentavo M. Strioga.
Vyriausybė ruošia pokyčius dėl pandemijos
Portalas tv3.lt primena, kad Vyriausybė planuoja apskritai atsisakyti ekstremaliosios situacijos dėl koronaviruso, keisti izoliacijos, testavimo tvarką, pereiti prie kitokio ligos epidemiologinio valdymo.
„Judam link ekstremalios situacijos atšaukimo, tam reikia pasiruošti atitinkamus dalykus, susižiūrėti finansavimo klausimus dėl testavimo, gydymo, vakcinacijos. Reikia testavimo sistemą decentralizuoti, susitarti dėl mobilių punktų veiklos, kas, kaip, kokiomis priemonėmis apsirūpins, visi gydymo, diagnostikos dalykai. Komanda dabar dirba prie šių klausimų, kad mes galėtumėm išeiti iš oficialios ekstremalios situacijos“, – sakė ministras.
Šalies vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė teigė, kad tam rengiami sisteminiai pokyčiai, pereinant „prie įprastos užkrečiamosios ligos valdymo bei pasirengimo, kaip reaguoti, jei būtų nustatyta nauja pavojingesnė atmaina“.
2823 nauji atvejai ir 7 mirtys
Praėjusią parą nustatyti 2823 nauji COVID-19 atvejai, septyni žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Visi mirusieji nuo COVID-19 buvo vyresni nei 60-ies, pilnai paskiepyti – trys iš jų.
Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu susirgo 2618, antrą – 200, trečią – penki žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydoma 1215 COVID-19 sergančių pacientų – maždaug pusšimčiu mažiau nei prieš parą, 45 iš jų – reanimacijoje.
14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 1772,4 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 39,1 procento.
Nuo praėjusių metų pabaigos sparčiai augęs naujų susirgimų skaičius po truputį mažėti pradėjo šių metų vasario pradžioje. Tuomet pasiektas naujų atvejų rekordas, kai per parą nustatyta daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,7 proc. gyventojų.
