Išsiplėtus paviršinėms venoms, sutrinka kraujagyslių vožtuvų funkcija, kraujas nebegali normaliai grįžti į širdį – jis telkiasi kojose, kojos ima tinti. Vėliau gali atsirasti odos pakitimai, opos. Medikai pastebi, kad laiku nesiėmus prevencijos priemonių – venų varikozė dažnai komplikuojasi į sveikatai pavojingas būkles.
Liga pasireiškia įvairiame amžiuje
Naujoje TV3 laidoje „Sveikata.lt“ Medicinos mokslų daktarė gyd. angiochirurgė Birutė Vaišnytė teigė, jog taip nutinka dėl sulėtėjusios veninės kraujotakos, kuomet sutrinka vožtuvų funkcija ir išsivysto uždegimai.
„Žmogus pamato, kad yra sukietėję, skausmingi mazgai, gali pakilti temperatūra.“ – sako gyd. angiochirurgė B. Vaišnytė.
Dar viena galima grėsminga komplikacija vystantis venų nepakankamumui – gali išsivystyti giliųjų venų trombozė, galinti pakenkti ir giliosioms venoms.
„Išsivysčius giliųjų venų trombozei, jau gali atsirasti grėsminga situacija, – plaučių arterijos embolija, kai susidaręs trombas nukeliauja iš giliųjų venų į plaučių arteriją. Atsiranda kvėpavimo nepakankamumas, galintis baigtis netgi mirtimi.“ – pasakojo medikė.
Venų nepakankamumas gali pasireikšti įvairiame amžiuje. Tai nebūtinai senyvo amžiaus žmonių liga. Ji gali pažeisti ir jaunų žmonių kojas.
„Labai dažnai į mus kreipiasi jauni žmonės dėl išryškėjusių paviršinių venų, kojų sunkumo, nuovargio dienos pabaigoje, pamato kažkokius mazgelius, kraujagyslių tinklelius. Tokiu atveju jau reikia įtarti rimtą venų nepakankamumą.“ – sako gydytoja. Jos žodžiais, apie 80 proc. žmonių gali pastebėti paviršinį kraujagyslinį – vadinamą voratinklinį – tinklelį. Nors tai tik nežymus paviršinių venų prasiplėtimas odoje, jis gali būti pradinės ligos stadijos ženklu.
Kai vyrai kreipiasi, liga būna įsisenėjusi
Visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, jog venų varikozė yra moterų liga. Nors iš tikrųjų, gydytojos teigimu, venų varikoze serga ir moterys, ir vyrai, tiesiog moterys linkusios ankščiau kreiptis į gydytojus.
„Problema yra ta, kad vyrai kreipiasi kur kas vėliau, dažnai jau su labai išreikšta venine varikoze, su odos pakitimais, didžiulėm opom. Kartais jau niekuo nebegalima padėti. Dar problema yra ta, kad vyrai dažnai kreipiasi vyresniame amžiuje. Tuomet jau būna išsivysčiusios ir kitos ligos, kurios apriboja galimų gydymo būdų pasirinkimą, kartais net nebegalime paciento išgydyti pilnai.“ – teigia gyd. angiochirurgė B. Vaišnytė. Ji pataria stipriosios lyties atstovams nedelsti ir kreiptis į medikus laiku, o ypač tada, kai jau pamato išsiplėtusias varikozines venas, ima jausti kojų tinimą, nuovargį, skausmus.
Vyrai apie jį nutyli
Gydytojai pastebi, jog sutrikus kraujotakai kojų venose, gali atsirasti dar viena nemaloni problema, apie kurią žmonės net ir su gydytojais vengia kalbėti, o ypač apie tai nutyli vyrai. Tai – hemorojus.
„Išsiplėtus kraujagyslėms ties išeinamąja anga, atsiranda tempimas, skausmas išangės srityje. Kartais vyrai neateina pas gydytoją, kol neiškrenta kažkoks guzas, čiurkšlėm nebėga kraujas. O tada, kai ateina, mes jau matom padidėjusius mazgus, kartais prireikia chirurginio šalinimo. Apie tai reikėtų pagalvoti ankščiau, nes tai nėra tik vyresnių žmonių liga, bei taikyti prevencines priemones, kad išvengtume rimtų komplikacijų.“ – teigia biomedicinos mokslų daktarė, šeimos gydytoja Lolita Rapolienė.
Gydytojai iš pacientų dažnai išgirsta klausimų, ar hemorojus turi sąsajų su kitomis kraujagyslių ligomis. Šeimos gydytoja L. Rapolienė atsako:
„Kaip bebūtų keista, nors kojų venų ir hemorojaus ligos yra tarsi skirtingos, tačiau pats mechanizmas yra labai panašus ir neretai pasitaiko, kad jos būna kartu.“
Nėštumas – galimos ligos veiksnys
Gydytojai sako, kad LVN gali sukelti ir nėštumas. Nemalonų skausmą kojose pajuto antro vaikelio besilaukianti Ernesta.
„Antro nėštumo trimestro metu maniau, kad tai yra tiesiog svorio pokyčiai, kadangi svoris žymiai augo. Jutau, kad kojos tapo vis sunkesnės ir sunkesnės. Skausmai tapo deginantys, neberandi sau vietos, kur padėti kojas nakties metu. Kartais primena mėšlungio pojūtį. Gan kintantys jie buvo. Tik tada aš pradėjau ieškoti priežasties, kas galėtų kelti man tokius skausmus.“ – pasakojo nėščioji.
Kodėl taip nutiko Ernestai, šeimos gydytoja L. Rapolienė pakomentuoja:
„Iš vienos pusės – pakinta hormonai – jie duoda savo, iš kitos pusės – augantis vaisius spaudžia moteriai dubens venas. Susikaupęs kraujas negali nutekėti iš kojų venų, atsiranda didelis spaudimas blauzdose. Ta stazė galimai pažeidžia venų vožtuvus, išsiplečia kraujagyslių sienelės, kraujas ir kiti skysčiai patenka į aplinkinius audinius – kojos ima tinti, vystosi venų nepakankamumas.“
Pasak gydytojos, nėščiosios venų ligų profilaktika turėtų užsiimti nuo pat nėštumo pradžios, o atsiradusių kojų skausmų ji ragina neignoruoti.
Delsimas veda operacijos link
Jeigu veninis nepakankamumas yra labai nedidelis – varikozė dar tik prasideda, gydytojai gali taikyti konservatyvias, vadinamas neinvazines gydymo priemones. Viena jų yra kompresinė terapija (kompresinėmis kojinėmis arba elastiniais bintais) ir gydymas preparatais, gerinančiais veninės sienelės tonusą.
„Kai patologija jau yra pažengusi, taikomi vadinami invaziniai gydymo metodai – tai gali būti skleroterapija, lazerio terapija, ir, galiausiai, chirurginis gydymo būdas, kai tenka pašalinti išsiplėtusias varikozines venas.“ – aiškino B. Vaišnytė.
Kai varikozė yra toli pažengusi, dažniausiai konservatyvūs gydymo metodai jau yra nebetinkami, todėl gydytojai pataria nedelsti ir kuo anksčiau kreiptis pagalbos. Gydytoja angiochirurgė B. Vaišnytė pabrėžia, jog čia labai svarbi profilaktika.
„Pasirūpinkime savo venomis, kol jos dar neišsiplėtusios ir kol dar neišsivystė veninis nepakankamumas. Reikia: reguliuoti savo gyvenimo režimą, nepamiršti fizinio aktyvumo, reguliuoti mitybą, svorį, poilsį ir, aišku, reikalui esant, profilaktiškai taikyti kompresinę terapiją ir venotonikus - veninės sienelės tonusą gerinančius preparatus.“ – teigia medikė.
Į pagalbą – flavonoidai
Tam, kad neprireiktų operacijos, atsiradusiais kojų skausmais reikėtų susirūpinti iš anksto. Čia visuomet geriausiai patars šeimos gydytojas arba vaistininkas. Biomedicinos mokslų daktarė, šeimos gydytoja Lolita Rapolienė tikina, kad reikėtų laiku pasirūpinti kojų venomis ir ieškoti lėtinio venų nepakankamumo prevencijos priemonių.
„Augalinės kilmės preparatai gali turėti terapinį poveikį gydant lėtinį venų nepakankamumą. Reikšmingi yra augalinės kilmės flavonoidai: diosminas ir hesperidinas, išgaunami daugiausiai iš citrusinių vaisių. Įprastai flavonoidai prastai pasisavinami virškinamajame trakte, todėl plačiai naudojama mikronizuota, išgryninta flavonoidų forma. “ – teigia gyd. L. Rapolienė.
Prieš įsigyjant preparatą, gyd. L. Rapolienė vardija, į ką reikėtų atkreipti dėmesį:
„Vaistinėje visada žiūrėkite, kas užrašyta ant pakuotės. Jeigu tik yra galimybė, rinkitės mikronizuotą, suskaidytą formą, kad būtumėte užtikrinti efektu. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad lyginant su paprastąja flavonoidų forma, mikronizuotos formos efektas gali būti net iki 43 proc. didesnis.“
Vaistininkė Virgilija Bečelytė taip pat pastebi, jog būtent mikronizuoti diosminas ir hesperidinas yra vieni dažniausiai šeimos gydytojų bei kraujagyslių ligų specialistų rekomenduojamų medžiagų, gydant simptomus, susijusius su venų nepakankamumu. Su šia veikliųjų medžiagų kombinacija – diosminu ir hesperidinu, atlikta daugiau nei 130 tyrimų ar jų apžvalgų, įrodančių jų efektyvumą.
Daugiau naudingos informacijos ir patarimų apie sveikatą rasite portale Sveikata.lt ir kiekvieną sekmadienį 9 val. ryte per TV3!
