„Seniai aišku, kad gimdymas ant nugaros – pati blogiausia poza, kokia tik gali būti. Kada į dubenį vaikutis įeina galvute, tai yra vadinama įėjimo ir išėjimo plotmė ir kampas tarp vienos ir kitos yra 60 laipsnių. Tai grynai anatomiškai nėra patogu“, – konstatavo medikas.
R. Šemeta pabrėžė, kad pati geriausia poza gimdymui – vertikali, t. y. tupint, ant kėdučių ar stovint, kai moteris palaikoma už pažastų ir pan.
„Tada vaikutis gimdymo takais išeina pagal dubens formą. Kai moteris guli, vaikutis eina tiesiai ir dar turi pasisukti į viršų dėl dubens anatomijos.
Beje, gimdant vertikalioje padėtyje veikia ir gravitacijos jėga, moteriai prireikia mažiau jėgų, todėl gimdymas vyksta greičiau, sutrumpėja jo trukmė. Visa tai, natūralu, atsiliepia ir vaiko būsenai“, – kalbėjo akušeris-ginekologas.
Apsaugo nuo tarpvietės plyšimo
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad gimdant horizontalioje padėtyje labiau skatinami tarpvietės plyšimai, o vertikali padėtis nuo šito apsaugo.
„Niekas dabar dėl to jau neabejoja, dauguma moterų ir renkasi ne gulimą poziciją. Tačiau nėra taip, kad gimdytų ir visiškai vertikalioje padėtyje. Trūksta tiek suvokimo, tiek medikams neva tai ne taip patogu. Taigi paprastai gimdoma pusiau sėdimoje padėtyje, panašiai kaip sėdint ginekologo kėdėje.
Tokia padėtis irgi tinkama. Juo labiau kad šiandien yra transformuojamos gimdymo lovos, jas galima atlošti. Aišku, kartais dar pasitaiko, kad gydytojai paguldo gimdyvę, bet tai tikrai pasitaiko nedažnai“, – pasakojo gydytojas.
R. Šemeta pastebėjo, kad dar vienas būdas – gimdyti klūpant.
„Gimdyti keturpėsčia – irgi labai patogi padėtis, tuomet akušerė priima vaikelį iš užpakalio. Dar vienas būdas – gimdyti gulint ant šono. Ypač tai paranku, jei kitą kartą gimdymas vyksta greitai. Tuomet, gimdyvę pavertus ant šono, procesas truputį sulėtėja“, – patarė jis.
Medikas pabrėžė, kad geriausią būdą moteris turėtų pasirinkti sekdama savo intuicijos: „Be abejo, jei kyla komplikacijos, reikia atlikti Cezario pjūvį, tada daugiau viską reguliuoja gydytojai, tačiau tokie atvejai išties yra pavieniai.“
Kodėl gimdyti geriau tamsoje
Pasiteiravus apie gimdymą vandenyje, medikas taip pat atkreipė dėmesį, kad tai daroma pusiau sėdint.
„Gimdant vandenyje taip pat yra mažesnė plyšimų rizika, moteriai yra lengviau, nes atsipalaiduoja dubens, tarpvietės raumenys. Taip ir vaikučiui yra geriau – jis gimdamas patenka į tokią pačią terpę, tą pačią temperatūrą, kokioje buvo visus devynis mėnesius“, – sakė R. Šemeta.
Kalbėdamas apie sąlygų gimdyti tinkamumą gydytojas net įvardijo tokį terminą kaip gimdymo smurtas.
„Čia kalbama ir apie per ankstyvą virkštelės nukirpimą, vaiko patekimą į pasaulį spiginant akinančiai prožektorių šviesai. Mums jau nepatogu iš tamsos į šviesą staiga patekti, o ką jau kalbėti apie kūdikėlį. Iš esmės geriausia gimdyti tamsoje, prie žvakių šviesos.
Vadinamasis miego hormonas melatoninas, kurio daugiausiai gaminama miego metu, yra glaudžiai susijęs su oksitocinu, dar vienu hormonu, kuris yra svarbiausias gimdymo metu. Tad yra tiesioginis ryšys: kuo daugiau melatonino, tuo daugiau oksitocino. O kai šio hormono sumažėja, sulėtėja ir gimdymas. Juo labiau šviesa gimdant nėra būtina, jau pagimdžius tikrinant gimdymo takus galima šviesą įjungti“, – dėstė jis.
Kurios smegenys reguliuoja gimdymą?
Medikas pridūrė, kad dar yra daug aspektų, ties kuriais mūsų visuomenėje dar reikėtų padirbėti.
„Pavyzdžiui, gimdant taip pat moteriai būtina ramybė. Kalbant apie tikrą fiziologinį gimdymą, negalima kalbinti nėščiosios, turi būti išjungtos vadinamosios naujosios smegenys (kitaip – neurokorteksas, mąstančioji smegenų dalis). Gimdymui vadovauja ne mūsų naujoji smegenų žievė, o senosios reptilinės smegenys. Jeigu moters kažko gimdymo metu paklausiama, tam, kad atsakytų, jai reikia įsijungti naująsias smegenis. Tačiau tokiu būtų slopinamos tos smegenys, kurios palaiko gimdymą. Tai – seniai žinomi dalykai, tačiau dar ne visiems priimtini, ne visada lengva išsivaduoti iš stereotipų“, – kalbėjo medikas.
Pašnekovas pridūrė, kad pastebima problema, kad apskritai trūksta mokymų, kaip pasiruošti gimdymui.
„Dabar yra tik sanitarinis švietimas. Tačiau ten tik sakoma, ką daryti ir dėl ko tai daryti, bet kaip tai padaryti, nemokama. Kaip pasakoja pačios moterys, apie gimdymą tokiuose mokymuose kalbama vos 1,5 valandos. Tai ar per tiek laiko galima išaiškinti, kaip reikia gimdyti?“ – svarstė jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad daug daugiau reikėtų kalbėti apie atsakingą tėvystę, sąmoningą pasirengimą jai.
„Taip, mados keičiasi, gimdo vis vyresnės. Kai pradėjau dirbti, tai fiziologiškai palankiausias metas gimdyti buvo 22–24 metai. Dabar situacija keičiasi, gimdyvių vidurkis – 27 metai, užsienyje amžiaus dar didesnis. Tačiau reiktų prisiminti, kad žmogus jau nuo 25-erių metų amžiaus pradeda senti, kiekvienais metais pasenstame 2 procentais“, – kalbėjo R. Šemeta.
Su kokiomis rizikomis susiduria gimdančios po 40-ies, skaitykite čia.
