Šį pavasarį Lietuvą sukrėtė protu nesuvokiamas gimdymo atvejis. Klaipėdos ligoninėje moteris pagimdė kūdikį, kuriam nustatytas keturių promilių girtumas. Mergytę moteris pagimdė visiškai girta. Vos po savaitės į ta pačią Klaipėdos universitetinę ligoninę atvežta dar viena nėščioji, kurios kraujyje nustatytas didesnis nei 3 prom. alkoholio kiekis. Anot medikų, svaigalais apsinuodijusių kūdikių per metus mūsų šalyje pasaulį išvysta dešimtys. O tai, kad jų mamoms nėštumo metu svarbiau buvo taurelė nei kūdikis, atsiliepia ne tik kūdikio raidai, bet įsirėžia ir vaiko veide.
„Plona lūpa, įdubusi nosis riesta. Gomurio nesuaugimai, bet daugiausia yra sutrikimų alkoholio paveiktų naujagimių yra intelektiniai, kurių nei išoperuoti, nei atstatyti neįmanoma“, – pasakoja Vilniaus gimdymo namų direktorė doc. dr. Kornelija Mačiulienė.
Anot gydytojų, nėščiosioms negalima nė lašo alkoholio, mat svaigalai, kaip niekas kitas, patekęs į motinos organizmą, prasiskverbia pro placentą ir patenka į vaisiaus vandenis. Dėl to užsimezgusio vaisiaus audiniai gauna per mažai deguonies, kuris turi tiesioginę įtaką besiformuojančioms smegenims:
„Kiek gauna moteris į kraują alkoholio, tiek jis patenka į vaisių, bet, žinoma, jei jūs lygintumėte promiles, tai jų būtų žymiai mažiau, nes vaisiaus ir svoris, ir jis nedidelis, jo promilių būtų daugiau.“
Ne visiems gimusiems kūdikiams vaisiaus alkoholinis sindromas diagnozuojamas iš karto. Kartais įsčiose patirta trauma gali pasireikšti ir vėlesniame vaiko amžiuje:
„Kuris blaškosi, kuris yra hiper aktyvus, ji pirmiausia turi pagalvoti, ar ji nevartojo alkoholio, nevartojo narkotikų. Ir ji turi labai gerai žinoti, kokie simptomai yra, kad nepradėti ieškoti tų ligų, kurių nereikia ieškoti.“
Šiais metais Vilniaus universiteto mokslininkai atliko tyrimą, padedantį nustatyti vaisiaus alkoholinio sindromo paplitimą šalyje.
„Tai yra kraujo tyrimas, iš naujagimio kulniuko paimamas kraujas ir siunčiamas į genetikos centrą, tyrimams. Ir mes anonimiškai kraujo mėginukuose tyrėme alkoholio žymenį“, – teigia gydytoja Jurgita Songailienė.
Tyrimo išvados skelbia, kad paskutinėmis nėštumo savaitėmis alkoholį vartojo 3 procentai nėščiųjų. Per metus tai apie 700-800 šimtai gimdyvių. O kai kurios iš jų gėrė itin daug, mat kūdikių kraujyje užfiksuoti rodikliai buvo kone šokiruojantys:
„Norėtųsi, kad jų nebūtų, ypatingai tų 0,15 procentų. Tai yra apie 40 kūdikių per metus, kurių motinos paskutinio nėštumo metu gėrė didžiulius kiekius alkoholio, nes tas žymuo buvo labai aukštas.“
Medikai pataria, net prieš ruošiantis pastoti, tiek vyrui, tiek būsimai mamai keletą mėnesių alkoholio reikia nevartoti. O moteriai pastojus, jo esą negalima nė lašo.
„Atsiranda tokių žmonių, gerų patarėjų, kurie pasako, kad galbūt nuimti kokį skausmą, vat ten galima kažkiek tai pavartoti. Bet vėlgi sakau, alkoholis nėra nei maistas, nei vaistas ir saugių dozių tikrai nėra“, – sako Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas Gražina Belian.
Socialinių įgūdžių neturinčios motinos, turinčios priklausomybę alkoholiui ar narkotikams, pagimdžiusios alkoholiniu sindromu kamuojamą vaikelį, neretai jo ir atsisako. Kitos, anot medikų, nepripažįsta, kad nėštumo metu neatsisakė vienos kitos taurės svaigiojo gėrimo, ir dabar ieško priežasčių, kodėl vaikelis turi tam tikrų sutrikimų.
„Čia nereikia nei vakcinos, nei papildomų medikamentų šitam gydymui, reikia tik vienintelio daikto, nevartoti alkoholio“, – kalbėjo doc. dr. K. Mačiulienė.
Vaikas, gimęs su vaisiaus alkoholinio sindromu, niekada nebepasveiks ir visą gyvenimą gyvens ne tik su išsiskiriančiais veido bruožais, sulėtėjusia raida, bet ir polinkiu į alkoholį.
