Nors pagal oficialią statistiką 2017 m. buvo diagnozuoti 5 vaisiaus alkoholinio sindromo atvejai, o 2018 m. – tik vienas, medikai neslepia – atliekant apklausas nėščiosios praktiškai visada neigia vartojusios alkoholį, taigi tokių atvejų gali būti kur kas daugiau.
VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centro Visuotinio naujagimių tikrinimo ir paveldimųjų medžiagų apykaitos ligų diagnostikos laboratorijos vyresnioji gydytoja, dr. Jurgita Songailienė pirmadienį, minint Tarptautinę vaisiaus alkoholinio sindromo dieną, pristatė tyrimą, kuris atskleidė moterų alkoholio vartojimo įpročius nėštumo metu.
2017–2018 m. atliktu moksliniu darbu, kuris buvo finansuotas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, siekta nustatyti poveikio alkoholio vaisiui paplitimą ir alkoholio įtaką naujagimio medžiagų apykaitai Lietuvoje.
„Dažniausiai alkoholio vartojimą bandoma nustatyta teikiant įvairiausias apklausas, bet jas pildydami žmonės dažnai linkę pagražinti realybę ar net nutylėti faktus. Taigi apklausose nurodomas suvartojamas alkoholio kiekis yra net 4 kartus mažesnis nei iš tiesų.
Tačiau yra ir kitas būdas – galima tirti alkoholio biožymenis, t. y. tam tikrus alko junginius organizme, leidžiančius įvertinti toksines medžiagas. Šie žymenys nėra universalūs, visi turi savo pliusų ir minusų: daugumai biožymenų įtaką gali daryti išoriniai veiksniai, kai kurių iš jų negalima tiksliai nusakyti, kokie kiekiai ir kokį periodą buvo vartoti. Tačiau mes pasirinkome vieną biožymenį, kuris yra dabar labai populiarus, – fostatidil etanolį. Jis susidaro žmogaus ląstelių membranose, kai yra vartojamas alkoholis ir atspindi jo vartojimo „istoriją“ nuo 4–5 savaičių. Taigi, jei per šį laiką buvo vartota nemaža alkoholio dozė, tą bus galima aptikti“, – aiškino medikė.
Tyrimas atskleidė, kad nėštumo metu paskutines 4–5 savaites alkoholį vartojo 3 proc. gimdyvių, per metus tai sudarytų 700–800 gimdyvių.
„Labai dideles fosfatidil etanolio koncentracijas radome ir 0,15 proc. naujagimių, tai reiškia, kad moterys paskutinėmis savaitėmis vartojo labai didžiulį kiekį svaigalų. Ir tokie vaikai (kurių turėtų būti apie 40) buvo labai stipriai apnuodyti alkoholiu. Tyrimas taip pat parodė, kad tie naujagimiai, kurių kraujyje buvo rasto šio biožymens, buvo mažesnio svorio. Taip pat tarp jų buvo daugiau tų, kurie gimė anksčiau laiko“, – komentavo J. Songailienė.
Anot jos, lyginant su kitomis Europos šalimis, tyrimų rezultatai yra panašūs: „Tačiau yra straipsnių, kur nurodoma, kad yra ir iki 17 procentų tokių moterų , kurios paskutinėmis nėštumo savaitėmis vartojo alkoholį.“
Žala – visam gyvenimui
Seime surengtoje konferencijoje dalyvavę specialistai atkreipė dėmesį, kad visuomenėje vis dar gajūs įvairūs mitais susiję su alkoholio vartojimu nėštumo metu: neva taurė svaigalų labai nepakenksianti arba kad nėštumo pabaigoje jau didelės įtakos alkoholis jokios žalos nepadarys.
„Nėščiosios moterys vartodamos alkoholį rizikuoja ne tik savo sveikata (gali sutrikti kepenų, širdies veikla), bet ir būsimo vaiko – alkoholis pro placentą patenka į vaisių ir realiai galima rasti tą pačią alkoholio koncentraciją. Kitos komplikacijos: gresia priešlaikinis gimdymas, ir persileidimai, o vaikui gimstant tikėtina, kad bus įvairūs tiek fiziniai, kognityviniai, socialiniai ir emociniai sutrikimai“, – sakė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas Gražina Belian.
Ji pabrėžė, kad vaisiaus alkoholinis sindromas – sunkiausias alkoholio nulemtas vaisiaus raidos sutrikimas.
„Yra tyrimų, atskleidžiančių, kad tik apie 50 proc. moterų labai tiksliai planuoja savo nėštumą, taigi daug atvejų moteris gali nežinoti apie nėštumą ir vartoti alkoholinius gėrimus. Tačiau apklausus nėščiąsias moteris praktiškai visada neigia vartojusios alkoholį, o tik iki 10 procentų naujagimių galima iškart nustatyti šį sindromą“, – sakė G. Belian.
Būdingiausi išskiriami išoriniai bruožai: suplokštėjęs tarpas tarp nosies ir viršutinės klūpos, siauras viršutinė lūpa ir akių plyšys. Bet visi kiti sutrikimai atsiranda jau vaikui augant, vystantis. Galimi centrinės nervų sistemos pakitimai, ūgio atsilikimas (daugiau 10 proc. nuo pagrindinės ūgio skalės).
„Šis sindromas yra negrįžtamas, neišgydomas, bet jam galima užkirsti kelią. Reikia šviesti visuomenę, nevartoti alkoholio, ypač nėštumo metu. Sunku patikėti, tačiau vaisiaus sindromo atveju alkoholio vartojimo poveikis didesnis nei narkotinių opiatų. Svarbu nevartoti svaigalų ne tik planuojant nėštumą, laukiantis, bet ir maitinant vaiką, nes alkoholis patenka ir per motinos pieną. Vyrams alkoholio vartojimas gali sumažinti vaisingumą, todėl labai svarbu nuo jo susilaikyti dar 2 mėnesius iki kūdikio pradėjimo“, – kalbėjo Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Laimutė Matkevičienė.
Sindromo nulemti sutrikimai ir požymiai
Specifiniai veido bruožai, maža galvos apimtis, mažas svoris ir ūgis.
Juslių sutrikimai, galūnių ir pirštų deformacijos, širdies ydos. Apie 80 procentų vaikų, turinčių VAS, pasireiškia lūpos ir gomurio nesuaugimas, netaisyklingas sukandimas. Sutrikę mokymosi gebėjimai, žemesnis intelekto koeficientas, prasta atmintis, mąstymo sutrikimai (sunkumai apdorojant informaciją bei kritiškai vertinant aplinką ir situacijas).
Hiperaktyvumas, impulsyvumas, nuotaikų kaita, prasti socialiniai įgūdžiai, sunkumai adaptuojantis naujose vietose ar skirtingose aplinkose, negebėjimas planuoti laiko.
Sunkiais atvejais, vaisiaus alkoholiniu sindromu sergantis naujagimis gali mirti.
