Pasaulyje vis daugėja žmonių, visiškai atsisakančių mėsos bei pieno produktų ir gyvulinės kilmės riebalų, taigi vegetarizmas pamažu tampa populiaria valgymo tendencija ir Europoje, ir už jūrų marių. Šiandien šeimininkės kviesdamosi svečius dažnai pasiteirauja, ar bus vegetarų, o kavinėse, restoranuose ir lėktuvuose jiems neretai skiriama atskira skiltis valgiaraštyje. Taigi, XXI amžiuje vegetaras tikrai nemirtų iš bado, juolab kad daugumoje šalių jau išsirinko geriausius vegetariškus patiekalus. Susipažinkite, kokius valgius „žolėdžiams“ siūlo Amerikos, Europos, Azijos ir net Afrikos šalių kulinarai.
Tortilijos, Meksika
Tortilijos (Tortilla) – bene pagrindinis meksikiečių gyvenimo šaltinis ir turbūt svarbiausias Centrinės Amerikos patiekalas. Tai plona meksikietiška duona iš kukurūzų miltų, naudojama gaminant burito (buritto) ir, ypač, tako (taco) patiekalus. Tortilijos Meksikoje dažnai patiekiamos su sūriu ir saldžiais patiekalais, taip pat naudojamos gaminant šiltus ar šaltus užkandžius. Vis gausėjant vegetarų gretoms, daug kur siūlomos specialios vegetariniu įdaru užpildytos tortilijos. Į įdarą deda pomidorų, pupų, avokadų ir daugybę kitų pasirinktinų daržovių. Griežti vegetarai turėtų žinoti, kad kai kurių rūšių tortilijos kepamos keptuvėje arba prieš patiekiant pakaitinamos kiaulių taukuose. Juos galite pakeisti kokosų ar kitu aliejumi.
Chana Masala, Indija
Didžiosios „garbanzos“ pupos, dar vadinamos avinžirniais – pagrindinė Indijos klasikinių patiekalų sudedamoji dalis. Chana masala – avinžirnių sriuba su kepintais svogūnais, pomidorais, pagardinta kariu, kmynais, ciberžole, kalendra. Sriuba dažnai patiekiama su klasikine indiška duonele ir Bufalo lydytu sviestu, dar vadinamu „Ghee“. Papuošta kalendra, svogūnų laiškais ir mėta, chana masala – puikus patiekalas, tinkantis vegetarams, ir vienas pigesnių Indijos restoranuose siūlomų valgių.
Kokosinis karis, Tailandas
Daugumai keliautojų Tailandas siejasi su bambukinėmis paplūdimio trobelėmis, išvykomis drambliais į džiungles ar pasiplaukiojimu nepaprasto tyrumo jūroje. Kita vertus, šalyje ne mažiau populiarumo susilaukia grietininė tiršta kokosinio kario sriuba. Jos pagrindą sudaro koks nors sultinys, krevečių pasta, kokosų pienas ir, dažniausia, šiek tiek mėsos. Mėsos nemėgstantiems gurmanams siūlomas vegetarinis variantas, kurį tiesiog prie jūsų akių paruoš gatvėje dirbantys virėjai. Sriuba gaminama iš daržovių sultinio, kokosų pieno, citrinžolės, palmių cukraus ir kario prieskonių.
Kaimiška baltų pupelių sriuba, Italija
Su gausybe kiaulienos ir veršienos patiekalų siejamą Italiją vargiai galėtume pavadinti vegetarų rojumi. Bet baltų pupelių sriuba, La Ribollita, – tradicinis vegetarinis itališkas patiekalas, kuris net, ne kaip įprasta, patiekiamas be sūrio. Italų kulinaras Mario Batalis aiškina, kad sočioji pupų sriuba atsirado, kai vargingesni Italijos gyventojai neturėjo mėsos valgiui ruošti. Nuo seno italai mėgsta suvalgyti viską, todėl ir ribollita gaminama perverdant daržovių sriubą su likusia vakarykšte duona. Kad patiekalas būtų maistingesnis ir sotesnis, ji verdama su pupelėmis.
Porotos Granados, Čilė
Porotos Granados daržovių troškinys gaminamas iš raudonų arba margų pupelių, moliūgų, svogūnų, grūdų, prieskonių ir sultinio. Galutinė patiekalo konsistencija labiau primena avižinę košę ar trintą piurė. Troškinys gali būti skirtingų skonių, atitinkamai prieš gaminant apskrudinant grūdus arba karamelizuojant svogūnus. Sriuba bus saldesnė, jei ją pertrinsite su gerai prinokusiais bananais.
Tabboulech, Libanas
Tabbouleh – tradicinės libanietiškos salotos ar visame arabų pasaulyje populiari užkandėlė . Jos gaminamos iš kvietinių kruopų, svogūnų, petražolių, mėtų, pomidorų ir agurkų bei pagardinamos alyvuogių aliejumi su citrinų sultimis. Lengvas, tačiau maistingas tabouleh paprastai valgomas šaltas kaip gaivinantis užkandis karštą vakarą arba kaip garnyras prie kokio nors kito patiekalo. Kai kurie Artimųjų Rytų kulinarai salotas pagardina skrudintais graikiniais riešutais, alyvuogėmis ir patiekia su aliejuje virtų daržovių trintiniu.
Indžera, Eritrėja
Indžera (injera) – tradicinės duonos rūšis, naudojama Etiopijos virtuvėje (Etiopijoje ir Eritrėjoje). Tai – pagrindinis šios virtuvės patiekalas. Tradicinė indžeros duonelė gaminama iš vietinių Etiopijos javų tefo, tačiau tam tikruose regionuose propaguojama indžeros gamyba iš miežių, kukurūzų, o kartais kviečių. Jie naudojami ir kaip įrankiai, nes indžeros lakštais pasemiamas maistas. Indžera gali būti suplėšoma ir maišoma su prieskoniais, taip sukuriant naujus patiekalus. Dažniausiai ši duona valgoma su sriuba ar troškiniais.
Balandėliai su vynuogių lapais (Dolma), Graikija
Žodis „Dolma“ yra kilęs iš turkiško veiksmažodžio „dolmak“ („įdaryti“) ir pažodžiui reiškia „įdarytas patiekalas“. Šis valgis laikomas ypatingu turkų virtuvėje. Osmanų imperijos laikais susiformavusi įdarytų daržovių patiekalų rūšis paplito Turkijoje, Albanijoje, Azerbaidžane, Armėnijoje, Balkanuose, Graikijoje. Iš esmės „dolma“ yra bet kokios termiškai apdorotos daržovės įdarytos lapais, kaip mūsų šalyje visiems puikiai žinomi balandėliai. Apvalkalui dažniausiai naudojami paprikų, baklažanų, cukinijų, vynuogių, kopūstų, burokų lapai ir daugybė kitų variantų. Ruošiant įdarą vienas būtinesnių ingredientų – ryžiai, kurie maišomi su prieskoniais, smulkintomis daržovėmis, riešutais, uogomis, žalumynais, kartais mėsos faršu. Tokie egzotiški balandėliai dažnai valgomi ir šalti.
Maroko, Lesotas
Lesote labiausiai paplitęs vegetariškas patiekalas skamba išties neįprastai – Maroko. Tai paprasčiausi žalumynai verdami sultinyje su šlakeliu aliejaus ir vėliau sutrinami į vientisą žalią masę. Patiekalo konsistencija primena žalią avižinę košę. Jeigu lankysitės Lesote, jokiu būdu nepraleiskite progos paskanauti šio vegetariško patiekalo, gaminamo iš panašios į lapinį kopūstą daržovės, špinatų, mangoldų, kiaulpienių, garstyčių lapų ir kartais ridikėlių. Patiekalas dažnai valgomas su ryžiais arba bulvėmis.
Parengė Rasuolė ČEPULINSKAITĖ
