Šie pokyčiai pristatyti šią savaitę surengtoje nuotolinėje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konferencijoje. Anot SAM specialistės Kristinos Auruškevičienės, be bendros tinklo vizijos išvystyti ambulatorinių paslaugų plėtrą ir sumažinti stacionarines paslaugas, pertvarka siekiama plėsti ir šeimos gydytojo komandas.
Kalbėta apie tokias priemones kaip atvejo vadybininko funkcija, poliligotų pacientų priežiūrą. Primenama, kad poliligotais pacientais vadinami tie asmenys, kurie serga dviem arba daugiau lėtinėmis ne infekcinėmis ligomis. Šie pacientai Lietuvoje sudaro 20–30 proc. populiacijos ir jiems skiriama net 74 proc. sveikatos apsaugai skirtų išteklių.
Išbando pilotinį projektą
Karoliniškių poliklinikos Lazdynų sveikatos priežiūros centro, kuris dalyvauja viename iš pilotinių šio modelio bandymų, vadovė Vaida Bernotienė įvardijo pagrindinius jo elementus.
„Pacientams taikome reguliarų, visaapimantį tęstinį ištyrimą ir stebėjimą. (...) Buvo sudaryta koordinuojanti komanda, į kurios sudėtį įeina šeimos gydytojas, endokrinologas, kardiologas, atvejo vadybininkas, kineziterapeutas, socialiniai darbuotojai ir visuomenės sveikatos specialistas.
Visiems projekto dalyviams yra sudaromas individualizuotas sveikatos priežiūros planas, kas sąlygoja žymiai efektyvesnę visų paciento rodiklių ir sveikatos būklės stebėseną, kas leidžia priimti tolimesnius sprendimus dėl tolimesnio gydymo poreikio“, – komentavo ji.
Gali sekti paciento būklę
Kaip nurodė V. Bernotienė, didžiausia nauda pacientui yra ta, kad jis turi atvejo vadybininką.
„Betarpiškas jo ir paciento bendradarbiavimas, jo sveikatos rodiklių nuolatinė kontrolė (...) padeda pacientą daugiau motyvuoti ir užsiimti savipriežiūra. Tai kaip ir ugdo paciento sąmoningumą, kad jis yra atsakingas už savo sveikatos rodiklius. Pavyzdžiui, sekdamas, matuodamas savo gliukozės kiekį dienos bėgyje (...) pagal tai jis gali reguliuoti savo mitybą, fizinį krūvį ir panašiai“, – dėstė ji.
Kaip aiškino projekto koordinatorė, jei atvejo vadybininkas, naudodamasis platforma, gali matyti savo visų prižiūrimų pacientų bendrą vaizdą ir esamus pokyčius, prireikus gali jį skubiai išsikviesti, nukreipti specialisto konsultacijoms ir kt.
Ji pažymėjo, kad per metus laiko, kiek jau vyksta pilotinis projektas, jau pavyko sužinoti džiugių rezultatų – po gliukozės kontrolės net 63 proc. pacientų pagerėjo kraujo tyrimų rodikliai.
„Tai reiškia, kad išvengiamos papildomos hospitalizacijos, papildomos konsultacijos pas kitus specialistus. Nauda ta, kad pacientas žino, į ką gali kreiptis, turi kontaktinį asmenį, kuris juo rūpinasi,“, – pažymėjo V. Bernotienė.
Jos pastebėjimu, į šeimos gydytojo komandą vertėtų įtraukti atvejo vadybininkus ne tik sergantiems diabetu, bet ir turintiems kitų lėtinių ligų.
Sistema veikia neefektyviai
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kalbėdamas apie tinklo pertvarką, sako, kad daugumą savivaldybių domina galimi gydymo įstaigų tinklo pokyčiai. Tuo metu savivaldybių asociacija tikina, jog reformai nėra pasirengta ir ragina labiau įsiklausyti į savivaldybių poreikius.
SAM spaudos tarnybos atstovė, koordinuojanti ligoninių reformos klausimus, Agnė Kiškytė-Rarivanė gi priminė, kad Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientų rodikliai yra labai prasti.
„Nepaisant to, kad Europoje vieni daugiausiai turime gydytojų ir gydymo įstaigų, neveikia pati sistema. Mūsų atliktos analizės ir ekspertų išvados tą rodo“, – spaudos konferencijos metu sakė ji.
SAM skaičiavimu, tinklo pertvarkai reikės 710,9 mln. eurų, juos planuojama paimti iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto.
Kadangi kai kurios savivaldybės, įgyvendinus reformą, nebeteiktų dalies stacionarinių paslaugų ir reikėtų jų pacientus pavėžėti į kitos savivaldybės įstaigą, tai kasmet papildomai atsieis apie 1,8 mln. eurų.
Plačiau, apie tai, kaip keisis sveikatos tinklas, kviečiame žiūrėti reportaže:
