Nuo nelaimės Norvegijoje, Asko miestelyje, esančiame maždaug už 25 kilometrų nuo sostinės Oslo, praėjo jau dvi savaitės, tačiau Lasinskų šeima neturi jokių žinių apie dingusią mamą ir žmoną Rasą Lasinskienę.
„Du kartus paieška buvo nutraukta, nes griuvo namai. Tačiau nuo pirmadienio ji vėl pradėta“, – naujienų portalui tv3.lt sakė R. Lasinskas.
Gruodžio 30-ąją, kai įvyko nuošliauža, dingusiai lietuvei suėjo 49-eri. Moteris 4 ryto išėjo pavedžioti šuns ir tuo metu telefonu kalbėjosi su savo vyru. Niekas nesitikėjo, kad vos po kelių minučių įvyks katastrofa.
„Jinai sako nebetoli, jau viskas, tuoj būsiu. Aš tada padėjau ragelį ir tada prasidėjo, tada bandžiau skambinti, jau vsio, telefonas išjungtas. Nėra ryšio. Aš kaip tik sniegą kasiau. Taip, ten toliau, su šuniu. Kaip tik iš tos pusės ateidinėjo žemyn ir taip tas įvyko viskas, aš jos nemačiau, dar bandžiau rėkt, bet tamsu, elektra dingo, viskas dingo iš karto ir tiek žinių“, – kitą dieną po nelaimės sakė R. Lasinskas.
Glaudžiasi pas sūnų
Vyras naujienų portalui tv3.lt pirmadienį pasakojo, kad savo akimis matė, kiek tonų žemės krito žemyn. Jos pasiglemžė kaimynų namus, kurie buvo vos už 50 metrų nuo Lasinskų namų, miškus ir golfo aikštyną.
„Mūsų namas ir automobilis stovi ant 15 metrų skardžio, todėl negaliu net jokios smulkmenos iš jo pasiimti, nes jis bet kurią sekundę gali griūti“, – sako vyras.
Jis pasakoja, kad nelaimės metu namuose buvo vienas, išskyrus šeimininkus, kurie buvo kituose namo aukštuose. Lietuvė su vyru Norvegijoje gyveno jau 14 metų, šalyje ir jų vaikai, tiesa, jie jau suaugę ir gyvena atskirai.
Šiuo metu R. Lasinskas glaudžiasi pas sūnų, kuris gyvena gyvenvietėje, esančioje už 25 km nuo įvykio vietos.
„Čia pasidarėme kaip štabą kartu. Kartu yra ir dukra su sugyventiniu. Aš išsinuomojau gyvenamąjį būstą 1-eriems metams. Jis yra 6 km nuo Asko miestelio, kol viskas apsistovės. Pradėjau viską pirkti į naują būstą“, – pasakoja vyras.
Vyras sako, kad jam ir jo vaikams labai padėjo Norvegijos lietuvių bendruomenė. Artimieji nebeturi vilties, kad dingusi jų mama ir žmona yra gyva.
Praėjus dviem savaitėms po nelaimės, vyras sako, kad šiuo metu jaučiasi geriau.
„Aš truputį geriau jaučiuosi. Vaikai irgi. Ateityje matysime, nieko negali nuspręsti, kas rytoj bus. Šiuo metu aš psichologų pagalbos atsisakiau, nes po jos jaučiuosi dar blogiau. Vaikai kasdien po dvi valandas per dieną pas jį važiuoja“, – sako R. Lasinskas.
Vadina modernia katastrofa
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad po nelaimės gelbėtojai vis dar ieško 10-ies dingusių gyventojų, dar 10 buvo sužeisti, vienas jų sunkios būklės. Iš vietovės evakuota jau beveik pusantro tūkstančio gyventojų.
„Tai yra didžiausia šitokio tipo katastrofa modernios Norvegijos istorijoje, nuošliauža didžiausia. Problema yra ta, kad labai sunku prieiti prie tos vietos dabar, ir ten tik su malūnsparnių pagalba gelbėtojai yra nusileidę į tą vietą“, – kalbėjo J. Paslauskas.
„Ten yra toks dirvožemis, pusiau kaip su moliu, kuris paskui su vandeniu atsiskiedęs pasidaro kaip masė tokia, kuri viską ir įtraukia į vidų“, – teigia Norvegijos lietuvių bendruomenių tarybos pirmininkė Violeta Dobrovolskienė.
Gelbėjimo darbus apsunkina ir tai, kad nuošliauža vis dar juda. Gelbėtojai praneša, kad kai kuriuos namus žemė nunešė net iki 400 metrų nuo vietos, kur jie stovėjo.
„Pas sūnų. Bet kaip stovėjau, taip ir atėjau. Be dokumentų, be nieko. Telefonas tik liko, bet ir tai be pakrovėjo“, – sako R. Lasinskas.
Tai ne pirmoji nuošliauža Norvegijoje, kurios epicentre atsiduria ir lietuviai. Prieš ketverius metus 420-ies metrų pločio ir 270 metrų ilgio žemių nuošliauža pražudė 3 miško darbininkus iš Lietuvos. Asko miestelis, kuriame įvyko nelaimė, nuo šios vietos nutolęs vos per kelis kilometrus.
