Vilniečio pokytis stebina daugelį – prieš trejus metus svėręs virš 120 kilogramų, įdėjęs daug pastangų numetė daugiau nei 40 kilogramų ir dabar kone kiekvieną savaitgalį dalyvauja įvairiose bėgimo varžybose.
Priaugo 54 kilogramus
Sportu vyras susidomėjo dar būdamas moksleivis – kieme su aplinkinių namų gyventojais žaisdavo futbolą ir krepšinį, o kartą mokykloje kūno kultūros mokytojas pastebėjo, kad Donatui neblogai sekasi bėgti, pakanka greičio ir ištvermės.
„Sportuoti pradėjau gal nuo 12-13 metų. Paprasčiausiai gyvenau nuosavam name, tai aplink buvo vyresnių, kurie sportuodavo, žaisdavom futbolą, krepšinį. Atėjus į mokyklą mokytojas pastebėjo, kad visai gerai sekasi bėgime ir pakvietė treniruotis“, – su šypsena prisimena vyras.
3 metus trukusios treniruotės baigėsi kone taip pat greitai, kaip ir prasidėjo – konfliktas su treneriu, kaip sako D. Razminas, sužeidė tuomet dar 16-mečio ego ir galiausiai vyras nusprendė, jog treniruočių nebelankys. „Tikriausiai paauglystės įtaka“, – juokauja pašnekovas.
Paauglystėje metęs sportą prie jo Donatas negrįžo dar ilgai. Mokykloje dar svėręs 70 kilogramų, laikus bėgant svarstyklės ėmė rodyti vis didesnius skaičius:
„Jeigu skaičiuojant per visą 15 metų laikotarpį, tada svėriau gal apie 70 kilogramų ir nuo to laiko priaugau, kai patį piką buvau pasiekęs, 54 kilogramus. 124 kilogramai – daugiausiai, ką rodė svarstyklės. Čia gautųsi per metus daugiau nei po 3kilogramus į viršų, taip stabiliai augo svoris ir nemažėjo niekada.“
Augant svoriui, savijauta vis prastėjo, o galiausiai, apsilankius pas gydytojus, išgirstos žinios nedžiugino – dėl atsiradusių sveikatos problemų teko gerti vaistus, kad galėtų gyventi kokybišką gyvenimą.
„Ligos atsirado ne iškart, gal buvo kokie 27 metai, kai pirmą kartą reikėjo nueiti pas daktarą ir dėl darbo pasitikrinti kraują. Daktarė sakė, kad pas mane padidėjusi gliukozė ir spaudimas, bet spaudimas tada dar buvo ant ribos, bet normalus. Pasidariau tolerancijos testą, kaip ir viskas gerai.
Po metų vėl nuėjau, daktarė žiūri, kad spaudimas dar padidėjęs ir tada pradėjo skirti vaistus. Skyrė vaistus nuo spaudimo ir pasakė, kad viskas, visą gyvenimą, jeigu nori kokybiškai gyvent, turi gerti vaistus.
Tada ir pats pradėjau jaustis nelabai patogiai, nes pastoviai svaigo galva. Netgi paskui taip buvo blogai kartais, kad net vairuoti mašinos nebegalėjau, nes pastoviai svaigo galva“, – prisimena pašnekovas.
Ėmėsi pokyčių
Sulaukęs 31-erių Donatas suprato – reikia kažko imtis, nes net vaistai nebepadėdavo ir jų poveikis buvo vis mažesnis. Pradėjęs domėtis, po ilgų dvejonių vyras apsisprendė ir pradėjo lankyti bokso treniruotes.
„Lūžio taškas, aš galvoju, buvo, kai jau net vaistai niekuo nepadėdavo. Turėdavai ir vienų, ir kitų išgerti, kad pagerėtų savijauta. Tada jau pradėjau galvot, kad laikas būtų kažką pradėti daryti.
Pradėjau skaityti, domėtis, kaip spaudimą sumažinti. Perskaičiau, kad fizinis krūvis kažkiek mažina, bet pradžiai nežinojau, ką rinktis. Bėgimas iškart buvo per sunku, nes svoris didelis ir sąnariams būtų blogai, tikrai nenorėjau imtis ir net negalvodavau apie tai – eiti ilgesnį atstumą buvo reikalų, tai ką kalbėti apie bėgimą.
Pradėjau žiūrėti, kad geriausia sporto šaka būtų boksas, nes geriausiai tinka kardio treniruotės. Aišku, buvo didelių baimių, atrodo, eisi ten, boksuosies, mušies, tave ten muš, vaikščiosi mėlynas“, – dabar su šypsena dvejones prisimena D. Razminas.
Pirmąjį kartą apsilankęs bokso klube vyras suprato priėmęs teisingą sprendimą – visi ten besilankantys buvo panašūs į patį Donatą, siekė arba numesti svorio, arba pagerinti fizinę būklę. Šiandien vyras dėkingas ir bokso treneriui, kuris dėjo visas pastangas, kad nemestų pradėto kelio:
„Jei reikėdavo, tarkim, bokso pirštinių, aš nežinodavau, nei kokias, nei iš kur pirkti, tai prašydavau trenerio, o jis vis patempdavo laiką. Sakau, man reiktų kitą savaitę, jis sakydavo, kad gerai, atneš kitą savaitę. Aš tada nesupratau, ką jis daro, bet paskui supratau, kad jis specialiai neatnešdavo vieną, dvi savaites. Tempė, tempė, kol pajutau, kad viskas – pradėjo kristi svoris, atsirado pasitikėjimas savimi. Žiūriu, kad po treniruotės sekančią dieną jaučiuosi žymiai geriau“, – pasakojo vyras.
Grįžo prie bėgimo
8 mėnesiai – tiek laiko Donatas lankė bokso treniruotes, o jų metu bėgiodamas apšilimui ėmė pastebėti, kad bėgti darosi vis lengviau ir nepervargęs gali bėgti vis daugiau laiko. Pradėjus tirpti kilogramams ir gerėjant fizinei būklei, vyras pradėjo bėgioti ir grįžęs namo, ne tik treniruotėse. Taip fizinis aktyvumas tapo neatskiriama kasdienybės dalimi.
Pašnekovas pripažįsta, kad pradėjęs sportuoti ir pamatęs teigiamus pokyčius, ėmė ir padarė didžiausią klaidą, kurios dabar niekad nekartotų: „Kadangi norėjau labai greitai pasiekti rezultatą, pradėjau sportuoti vos ne kiekvieną dieną. Čia yra pati didžiausia klaida, kuri gali būti daroma pradedančiųjų ar vos pažengusių, nes čia yra visiška nesąmonė. Norint mesti svorį, organizmui būtinas poilsis. Žiūrėjau, kad sustojo kristi svoris. Gal pusantrų metų svoris laikėsi 95 kilogramai ir nei aukštyn, nei žemyn.“
Svarstyklėms rodant vis mažesnius skaičius, susiimti teko dar labiau, kad džiuginantys rezultatai taptų dar geresni. Tada pasidomėjęs, kokia mityba būtų teisinga, ėmėsi ir šių pokyčių.
„Pradžioj, pradėjus sportuot, išvis nieko nedariau. Sako, nepasitikėjimą savimi malšini maistu, daug valgydavau. Pradėjus sportuoti, kadangi vėl atsirado kažkoks pasitikėjimas savimi, pamačiau, kad svoris krenta. Tada pradėjau galvoti, ką man reikėtų padaryti, kad sumažinčiau suvalgomo maisto kiekį.
Tada paprasčiausiai skaičiau, kaip žmonės valgo ir ką daro. Valgiau avižinę košę pusryčiams ir nusprendžiau, kad reikia sumažinti per pietus suvartojamų kalorijų kiekį, pietums valgydavau sriubą. Vakarienei valgydavau ką noriu. Ir sportuodavau, lankydavau boksą, bėgiodavau“, – apie pokyčius kalbėjo Donatas.
Kadangi dirba nuo 8 iki 17 valandos, pusryčiai visuomet būdavo prieš darbą, pietūs tarp 12-13 valandos, o vakarienė grįžus po darbo maždaug 18-19 valandą – toks buvo ir iki dabar išliko vyro režimas. Ir, žinoma, sportas, lydėjęs nuo pat svorio metimo kelionės pradžios.
Kilogramai ištirpo
Per trejus metus Donatui pavyko pasiekti stulbinančių rezultatų – prieš tai svėręs 124 kilogramus, dabar jo svoris siekia kiek virš 80. Kaip pats sako, jei nevalgytų visą dieną, svoris siektų ir 79 kg: „Buvo ką veikti, nėra kaip pas kitus. Turiu draugų, kurie irgi pradėjo mesti svorį, tai jie per pusę metų yra numetę po 30 kg. Dabar svoris svyruoja – ir 80, ir 82, 83kilogramai.“
Anksčiau kankinusios sveikatos problemos taip pat dingo – dabar, kad gerai jaustųsi, nereikia gerti tablečių.
„Dabar kiekvienais metais stengiuosi pasitikrinti. Pirmais metais, kai tikrinau, tai pasakė, kad labai blogai – buvo suriebėjusios kepenys, bilirubino kiekis labai padidėjęs, aukštas spaudimas, atsiradę širdies permušimai. Antri metai, pradėjus sportuoti, ėjau pasidaryti rimtesnį tyrimą. Ėjau į privačią kliniką, padarė tyrimą, spaudimas buvo kiek padidėjęs, papasakojau, ką kita daktarė sakė, kokius vaistus skyrė. Sakė, kad gerai vaistus parinko, bet ji man pasakė: „Išrašysiu vaistų, galėsi gerti, kai pajusi, kad kažkas gerai, galėsi negerti“. Nebebuvo prievolės. Kiekvieną dieną juos vartot, kad jausčiausi gerai. Dar ir šiandien turiu tą buteliuką, išgėriau gal 5 tabletes išvis po tyrimo, kai išrašė vaistus.
Dabar pasidariau tyrimus šį pavasarį, tai viskas – spaudimas normalus, visi kraujo parametrai atsistatė į savo vietas. Tam reikėjo trejų metų“, – pasiektais rezultatais džiaugiasi vyras.
Nepasiduoti šiame nelengvame kelyje labiausiai padėjo šeima – žmona, iš kurios visą laiką jautė palaikymą ir sūnus, kurį taip pat pavyko pritraukti bėgioti. Dabar tris kartus per savaitę Donatas lanko bėgimo treniruotes bei bėgioja, kai turi laisvo laiko.
„Atsirado visiškai kiti draugai, bėgimo draugai, su kuriais treniruojiesi arba kuriuos sutinki bėgdamas. Pavasarį susipažinau su Aidu Ardzijausku, teko su juo bėgioti ilgą laiką. Iš jo pusės buvo daug motyvacijos, nes žmogus per dieną po 80 kilometrų nubėga. Kai pagalvoju, kad aš bėgu tuos 10 kilometrų, tai čia labai mažai.
Ir savy motyvacijos atsirado. Kai pats pasižiūriu į savo kūną ir sveikatos būklę, kaip jaučiuosi, kaip išsimiegu, geresnio dalyko negali būti gyvenime.“
