Parengė Sandra Miškinienė
Prancūzų dietologų nuomone, sėklos yra patys geriausi maisto papildai – ir dar visiškai natūralūs. Mitybos specialistai teigia, kad augalų sėklose yra tiek naudingų medžiagų, kad, dėdami jų į maistą, galėtume apsieiti be jokių vitaminų, biologiškai aktyvių papildų ir kitų vaistinėse brangiai kainuojančių sveikatos gerintojų. Taip atrodytų dietologų sudaryto naudingiausių žmogaus sveikatai sėklų dešimtukas.
Dar senovės egiptiečiai naudojo kvapias pankolių sėklas kaip dantų pastą – jas kramtė, kad atsikratytų nemalonaus burnos kvapo. Kokia nauda? Pankoliai – puikiausi virškinimą gerinantys vaistai, juos valgant niekada nepūs pilvo. Taip pat tai veiksminga šlapimą varantį priemonė ir šarmo šaltinis, padedantis palaikyti tinkamą rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme, kur rūgščių visada būna šiek tiek daugiau. Kaip valgyti? Šaukšteliu pankolio sėklų galima pagardinti salotas, makaronus su sūriu (arba bet kuo kitu) arba vištienos patiekalus. Taip pat pabarstyti žuvį prieš kepant ją orkaitėje, folijoje.
Šis žolynas senas kaip pats pasaulis. Anyžių privalumus savo „Gamtos istorijoje“ gyrė dar senovės Romos gamtininkas, filosofas, rašytojas, istorikas Plinijus Vyresnysis, o tai buvo I m. e. a.
Į Europą dabar prieskoninėmis savybėmis garsėjančius anyžius iš Kinijos atgabeno Markas Polas. Kokia nauda? Kaip ir pankoliai, anyžiai gerina virškinimą, mažina pilvo pūtimą, gaivina burnos kvapą. Be to, padeda gydyti drėgną kosulį ir lengviau pakelti stresą.
Kaip valgyti? Dviejų trijų anyžiaus žvaigždučių patiekalui visiškai pakanka. Grūstais anyžiais galima barstyti vištieną arba keptas bulves.
Sėjamosios juodgrūdės
Teigiama, kad pranašas Mahometas VII a. tvirtino, jog juodgrūdės padės išsaugoti sveikatą, nes tai vaistas nuo visų ligų.
Kartais vadinamos juodaisiais kmynais, juodgrūdės buvo žinomos ir senovės Egipte. Dabar tai vienas populiariausių rytietiškų prieskonių.
Kokia nauda? Žiemą juodgrūdės – geriausias sąjungininkas, nes tai natūralus antibiotikas, stiprinantis imunitetą ir kovojantis su kvėpavimo takų infekcijomis. Smulkios juodos šio augalo sėklytės ne tik tampa galingu barjeru peršalimo ligoms, bet ir tonizuoja, padeda organizmui atsikratyti šlakų, palengvina reumato skausmus.
Kaip valgyti? Juodgrūdėmis galima gardinti viską: norite – žuvį, norite – vištieną, ryžius ar bulves. Arba pabarstyti jomis tarkuotų morkų salotas (šaukštelis sėklų dviem porcijoms). Konditerijos kepinių ir naminės duonos mėgėjai turėtų juodgrūdžių sėklų įmaišyti į tešlą.
Sėmenys kaip vaistai buvo naudojami net prieš 10 000 metų – senovės Egipte. Plinijus Vyresnysis savoje „Gamtos istorijoje“ paminėjo ne mažiau kaip tris dešimtis vaistų receptų su sėmenimis. Kokia nauda? Linų sėklos turi daug omega-3 ir omega-6 – vadinamųjų natūralių riebiųjų rūgščių. Jos idealiai maitina ir drėkina odą. Riebiosios rūgštys saugo ląstelių membraną, naudingos širdies ir kraujagyslių sistemai, gerina smegenų kraujotaką.
Be to, sėmenys padeda kovoti su hormoninėmis problemomis organizme pomenopauziniu periodu. Kaip valgyti? Šaukšteliu sėmenų galima pagardinti vištieną, daržovių patiekalus, sausus pusryčius. Sėklytes galima sugrūsti ir sukrėsti į pyrago tešlą. Tačiau būkite atidūs – sėmenų galiojimas nėra amžinas, jos greitai genda ir netenka savo gydomųjų savybių.
Manoma, jog šios sėklos kilo iš Afrikos. Turkijoje atlikti archeologiniai tyrinėjimai patvirtino, kad sezamų aliejus buvo spaudžiamas prieš daugiau kaip 3 000 metų.
Įdomu, kad sezamai pirmiausia buvo atvežti į Šiaurės Ameriką XVII–XVIII a. kartu su juodaodžiais vergais. O jau iš Amerikos stebuklingosios sėklytės pateko į Europą. Kokia nauda? Kaip ir sėmenys, sezamų sėklos turtingos nepakeičiamų riebiųjų rūgščių, taip pat geležies, baltymų, antioksidantų.
Sezamai saugo širdies ir kraujagyslių sistemą, ląstelių membranas, valo žarnyną. Kaip valgyti? Sezamuose esanti geležis geriausia pasisavinama kartu su vitaminu C, todėl šiuos prieskonius galima derinti, pavyzdžiui, su apelsinais.
Sezamai – neatsiejamas rytietiškų saldumynų, salotų, žuvies ir vištienos patiekalų pagardas. Sėklytės skanios, švelnaus skonio, tad jų galima berti negailint – ant salotų porcijos kad ir visą šaukštą. Tik būkite atsargūs: kai kuriems žmonėms sezamai gali sukelti alerginę reakciją.
Ši kultūra dabar auginama visoje Europoje – iš saulėgrąžų sėklų spaudžiamas vienas iš trijų populiariausių pasaulyje aliejų. Tačiau kadaise saulėgrąžos buvo auginamos tik Šiaurės Amerikoje ir Meksikos šiaurinėje dalyje. XVI a. gardžiosios sėklos pasiekė mūsų žemyną, už tai visi saulėgrąžų mėgėjai turėtų dėkoti ispanams. Kokia nauda? Saulėgrąžų sėklos naudingos medžiagų apykaitai ir apsaugai nuo alergijos – dėl jose esančio mangano ir kitų mikroelementų. Nereikia nė priminti, kad saulėgrąžose gausu vitamino E, saugančio mūsų ląsteles ir lėtinančio senėjimo procesus.
Kaip valgyti? Pakepintomis saulėgrąžų sėklomis galima skaninti visus vaisių ir daržovių patiekalus – nuo salotų iki troškinių. Tačiau tik tuo atveju, jeigu nesergate inkstų akmenlige, nes tada valgyti saulėgrąžų negalima.
Šią daržovę vienas pirmųjų iš Amerikos atgabeno Kristupas Kolumbas – kartu su bulvėmis ir pupomis. Kokia nauda? Moliūgų sėklos – veiksmingiausias diuretikas, tačiau ne tik varo šlapimą, bet ir padeda įveikti šlapimo pūslės uždegimą, šlapimtakių infekcijas, cistitą. Moliūguose daug geležies, tad ir kramsnodami jų sėklas apsisaugosite nuo anemijos, pastiprinsite imuninę sistemą.
Kaip valgyti? Gardu moliūgų sėklas valgyti ir vienas, bet jos gali būti dedamos į salotas, sausų pusryčių mišinius.
Ispaninių šalavijų sėklos
Centrinės Amerikos gyventojams sėklos, kurias jie vadino čija, buvo žinomos dar pusketvirto tūkstančio metų prieš mūsų erą.
Išvertus iš majų kalbos „čija“ reiškia jėgą, tad nenuostabu, kad ši kultūra buvo ir senovės majų, ir actekų mitybos pagrindas. Indėnai šalavijų sėklų valgydavo prieš tolimus žygius, kad pasisemtų jėgų.
Kokia nauda? Ispaninių šalavijų sėklos naudingos širdžiai ir kraujagyslėms. Į jas turėtų atkreipti dėmesį ir metantieji svorį: šiose sėklose esanti ląsteliena ir omega-3 rūgštys užtikrina greitą pasisotinimo jausmą. O dar šios sėklos mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, padeda diabetikams ir gerina virškinimą.
Kaip valgyti? Sumaltos ispaninių šalavijų sėklos dedamos į pyragaičių ir pyragų tešlą. Pamirkytos 30 minučių vandenyje jos pasidengia gleivėmis, galinčiomis nuraminti sudirgusį žarnyną.
Šis prieskonis – nusipelnęs Viduržemio regiono virtuvės veteranas. Senovės graikai jį „pasiskolino“ iš egiptiečių, paskui „perleido“ romėnams. Nuo neatmenamų laikų smulkintomis garstyčių sėklomis būdavo gerinamas mėsos ir žuvies skonis.
Kokia nauda? Pirmiausia garstyčios naudingos virškinimo sistemai – stimuliuoja seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimą. Be to, jos turi daug vitaminų A, B9, antioksidantų, garstyčios labai sveikos odai ir regėjimui. Kaip valgyti? Dėti į konservuojamas daržoves, salotų padažus. Prancūzai garstyčių sėklų beria į verdamus kopūstus, taigi ir kitoms sriuboms jos veikiausiai nepakenktų.
Aguonų sėklos
Šumerai aguonas vadino džiaugsmo gėlele. Galima nuspėti, kodėl šumerai taip atsiliepdavo apie šį augalą, – tikrai ne bandelių su aguonomis privalgę. Juo labiau kad kaip priedas kepant duoną aguonos žinomos tik maždaug nuo II m. e. a.
Kokia nauda? Kadangi turi vitamino B1, aguonos teigiamai veikia nervų sistemą. Dar šiuose smulkiuose grūdeliuose gausu naudingų riebalų, labai tinkamų norintiesiems sublogti.
Kaip valgyti? Kaip tik norite ir su kuo tik norite. Pavyzdžiui, prancūzai aguonas barsto ne tik ant desertų, bet ir ant sūrio, daržovių tyrių ir net makaronų.
Svarbiausia, anot dietologų, nepamiršti saiko, nes žmonės vis dėlto ne paukščiai ir ne graužikai, o ir nėra tokių stebuklingų sėklų, kurias būtų galima valgyti saujomis.
