Daugiau erdvės salone
Situacijų gali būti visokių – galbūt kažkas nusipirko mažylį „Volkswagen e-up“ ir liko nepatenkintas, kad jame neužtenka vietos dviračiui. O kažkas įsigijo septynvietį penkių metrų laivą „Kia EV9“ ir dabar burba, kad sunku apsisukti kokioje nors senamiesčio gatvelėje. Arba perkant elektromobilį neapgalvojama, kur ir kada jis bus įkraunamas keliaujant kasdieniais maršrutais.
Tačiau, jeigu pirkdamas šiuolaikinį elektromobilį žmogus žinojo, ko jam reikia iš transporto priemonės ir buvo suformavęs atitinkamus atrankos kriterijus, man sunku įsivaizduoti, kas jam galėtų užkliūti vertinant praktiškumo aspektą kasdienėse kelionėse.
Paimkime kad ir salono erdvę. Dėl savo konstrukcinių ypatumų kone kiekvienas elektromobilis bus erdvesnis viduje nei atitinkamo dydžio vidaus degimo varikliu varomas modelis, nebent elektromobilis bus gaminamas ne ant specialiai jam sukurtos, o ant bendros su vidaus degimo varikliais platformos. Žinoma, gamintojai gali prigalvoti kokių nors madingų dizaino elementų, kurie įtakoja praktiškumą bei erdvumą, pavyzdžiui, kupė stiliaus kėbulą su staigiai į galą nuožulnėjančia stogo linija. Tačiau net ir tokiu atveju vietos kojoms turėtų būti pakankamai.
Štai palyginkime populiaraus vadinamojo C segmento SUV modelius: elektrinį „Kia EV6“ ir hibridinį „Toyota RAV4“. 4,6 metro ilgio japoniškojo krosoverio su vidaus degimo varikliu atstumas tarp ašių (kitaip sakant – potencialus salono ilgis) siekia 2,69 metro. O 9,5 cm ilgesnis korėjietiškas elektromobilis turi net 21 cm ilgesnę ratų bazę. Na, o ilgesnė ratų bazė leidžia daugiau vietos skirti keleiviams. Ir tokių pavyzdžių galima prirankioti daugybę.
Konstrukciniai skirtumai
Kodėl taip yra? Todėl, kad iš iškastinių resursų pagamintais degalais varomi automobiliai turi didelius vidaus degimo variklius, pavarų dėžes, perdavimo velenus ir t. t. Kitaip sakant, juose yra daugybė mechaninės įrangos, kuriai reikia daug erdvės, o didelė jos dalis užima ir tą vietą, kuri potencialiai galėtų būti skirta vairuotojui ir keleiviams.
O elektrinė pavara yra gerokai paprastesnė, todėl atriša gamintojams rankas. Elektros motorai, palyginti su vidaus degimo varikliais, yra labai nedideli. Kadangi visas elektros motorų sukimo momentas pasiekiamas vos aktyvavus, nereikia griozdiškų transmisijų – variklius galima montuoti tiesiai ant ašių ar net prie kiekvieno rato. Tai reiškia, kad net visais ratais varančiuose modeliuose nereikia ir ilgų galios perdavimo mechanizmų.
Būtent todėl elektromobiliuose, kurie gaminami naudojant specialiai jiems sukurtą platformą, nėra centrinių tunelių (atkreipkite dėmesį į lygas grindis), o variklio skyrius – pastumtas maksimaliai tolyn į priekį. Atlaisvinus visas šias zonas, galima suprojektuoti erdvesnius ir patogesnius salonus, tinkamus ir ilgakojams keliautojams.
Negalima išvengti ir kitos pusės – elektromobiliuose nemažai įrangos, nebūdingos automobiliams su vidaus degimo varikliais. Tai ir baterijos, ir elektros energijos keitiklis, įkrovimo įtaisai, valdymo blokai.
Be to, suprojektuotas automobilis vis dar turi išlaikyti aukščiausius saugumo standartus, atlaikyti įvairias perkrovas ir būti atsparus išorės poveikiui įvykus avarijai, turėti gniuždymo zonas ir pan. Visa tai kūrėjai privalo numatyti dar projektuodami būsimus modelius.
Tačiau gamintojai jau puikiai įvaldė baterijų montavimo elektromobilių dugne sprendimus, o naujuose modeliuose skirtingi įrenginiai, pavyzdžiui, elektros motoras ir srovės keitiklis, gali būti kompaktiškai integruojami viename bloke. Dėl to ne tik atsilaisvina daugiau erdvės, bet ir auga visos elektros pavaros patikimumas.
Ką rodo skaičiai?
Kompaktiškėjant elektromobilių įrangai, didėja ir jų bagažinių talpa. Ankstesnės kartos elektromobiliuose bagažo skyriai dažnai iš tiesų buvo ankštesni dėl plačiai išdėliotos elektrinės įrangos, o šiandienos elektromobilius jau vargiai tuo apkaltinsi.
Štai ką tik į Europos kelius išriedėjo miesto krosoverių segmento elektromobilis „Kia EV3“. Automobilio ilgis 4,31 metro, plotis – 1,85, aukštis – 1,57 m, o bagažinėje nenulenktomis galinėmis sėdynėmis telpa 460 litrų daiktų. Tad su tokiu elektromobiliu galima ne tik visą dieną parduotuves lankyti, bet ir ramiai leistis į ilgas keliones.
Kitas pavyzdys – 4,46 metro ilgio, 1,825 m pločio ir 1,62 m aukščio hibridinis „Toyota Corolla Cross“, kurio bagažinės talpa siekia 436 litrus. Kitaip sakant, japonų krosoveris akivaizdžiai didesnis, bet jame telpa netgi mažiau daiktų. 4,3 metro ilgio, 1,77 metro pločio ir 1,55 metro aukščio benzininiame krosoveryje „Peugeot 2008“ bagažo erdvė dar mažesnė – 405 litrų. Taigi, elektromobilių bagažinės gali ne tik nenusileisti kitiems panašiems ar net didesniems automobiliams, bet ir juos pranokti.
Kompaktiški elektrinės pavaros komponentai lemia, kad dažnas elektromobilis turi daug laisvos vietos priekyje, po gaubtu, o ten gamintojai neretai gali įrengti papildomas priekines bagažines. Jose nesunkiai telpa įkrovimo laidai ar net didesnis sportinis krepšys. Štai „Kia EV3“ priekinėje bagažinėje tam kaip tik numatyta 25 litrų erdvė, o gerokai didesnis „Hyundai Ioniq 5“ gali talpinti ir iki 57 litrų. Nesunkiai rastume ir elektromobilių su dar talpesnėmis priekinėmis bagažinėmis.
Praktiškumo suteikia ir modernūs daiktų laikymo sprendimai, o kuo elektromobilis naujesnis, tuo jų daugėja. Pavyzdžiui, mano minimas „Kia EV3“ turi sumaniai apgalvotų papildomų daiktadėžių ir smulkesnių daiktų laikymo vietų, taip pat – lengvai pasiekiamus mobiliųjų įrenginių įkrovimo prievadus visame salone. Tokiame elektromobilyje nesunku pajausti, kad jo kūrėjai galvoja apie keleivių patirtį.
Didžiulį dėmesį detalėms teikiantys gamintojai siekia, kad tiek elektromobilių vairuotojai, tiek keleiviai galėtų mėgautis patogiomis kelionėmis. Tad dabartiniai elektra varomi automobiliai tapo labai universalūs ir tinkami pačių įvairiausių poreikių ir gyvenimo būdų žmonėms.
