„Stengiamės visur važiuoti elektromobiliais, bet kartais baimė, kad užtruksime ilgiau, vis dar išlenda. Ir kartais – visai be pagrindo“, – sako varžybų organizatorius Darius Grinbergas.
Jis prisimena, kaip važiuojant iš Palangos į Pernu elektromobilio net nereikėjo papildomai įkrauti. O pasirinkus kelionę iš Vilniaus, nusprendė rinktis „Rafale“ hibridą – bijojo, kad greitkelis „suvalgys“ per daug energijos. Tačiau vėliau paaiškėjo – vis tiek buvo sustota poilsiui ir pietums, taigi, laiko būtų užtekę ir elektromobilio įkrovimui.
„Važiuojant elektromobiliu, tiesiog nesinori viršyti greičio. Kuo greičiau važiuoji – tuo greičiau senka baterija. Tada dažniau reikia stoti, gaišti laiką“, – pastebi jis. Baltijos šalyse, kur greitkelių beveik nėra, tai netampa problema – važiuojant leistinu greičiu, deklaruotas nuvažiuojamas atstumas dažniausiai atitinka realybę. Lietuvoje, kur leistinas greitis didesnis, baterija senka greičiau. O Lenkijoje ir Čekijoje, kur keliai veda vien greitkeliais, pasirinkti tempą dar sudėtingiau: važiuoti 100 km/val. nesaugu, kai eismas juda 140 km/val. Vidurio variantas – 120 km/val. – tampa kompromisu.
Prastesni orai – minusinė temperatūra, sniegas, priešpriešinis vėjas – ženkliai trumpina nuvažiuojamą atstumą. Pvz., „Renault Scenic“ Lenkijos autostradoje sudėtingomis sąlygomis įveikė vos 270 km, o saulėtą dieną – beveik 400 km. FIA „ecoRally Cup“ etapo Čekijoje metu, kelionė iki Česky Krumlovo dėl blogo oro užtruko trimis valandomis ilgiau nei planuota.
Įkrovimo infrastruktūra: kur įkrauti paprasta, o kur – galvos skausmas
Didžiausias kelionių iššūkis – galingų įkrovimo stotelių prieinamumas. „Renault Scenic“ palaiko iki 150 kW galią, tačiau tokių stotelių labai trūksta Estijoje ir Latvijoje. Estija pirmoji sukūrė nacionalinį 50 kW įkrovimo tinklą, kuris šiandien – jau pasenęs. Kas norės stovėti pusvalandį prie 50 kW stotelės, kai galėtų įsikrauti trigubai greičiau?
Latvijoje situacija po truputį gerėja, o Lietuva – lyderė tarp Baltijos šalių. Lenkijoje padėtis dar geresnė – ten veikia daugybė skirtingų operatorių, tačiau dauguma jų stotelių vis dar 50 kW. „Greenway“ – geriausias pasirinkimas dėl lankstaus atsiskaitymo. Čekijoje – sudėtingiausia: Baltijos šalių gyventojai negali iš anksto registruotis stotelių sistemose, kiekvienas įkrovimas reikalauja rankinio duomenų įvedimo. Be to, dauguma operatorių rezervuoja dideles pinigų sumas kortelėje – kelionės metu buvo rezervuota net 700 eurų.
Lietuvoje ir Latvijoje padeda RFID raktas iš „Ignitis ON“ – viena sąskaita mėnesio pabaigoje. Čekijoje tai kol kas – tik svajonė.
„Taip, kelionė gali užtrukti ilgiau, bet su elektromobiliu – mažiau nuovargio. Jokio variklio triukšmo, vibracijų. Įkrovimo metu – ilgesnis poilsis, o tai reiškia ir saugesnį važiavimą“, – sako D. Grinbergas.
Žinoma, lieka rizika nepasiekti veikiamos įkrovimo stotelės. Ką tada daryti? „Jei baterija išsikrauna nepasiekus tikslo, padeda specialus elektromobilių kasko draudimas. Tokių atvejų pasitaiko – turėjome situaciją, kai po susidūrimo su gyvūnu, vos mėnesį naudotas elektromobilis buvo pripažintas neremontuotinu. Žala – 27 tūkst. eurų“, – sako „If“ draudimo ekspertė Guoda Jasaitė.
Ar vairavimo kultūra skiriasi? Labai
Lietuvoje ir Estijoje – nedaug agresijos. Latvijoje dažnesni rizikingi lenkimai. Lietuvoje vairuotojai dažnai „pamiršta“ grįžti į dešinę juostą po lenkimo – priešingai nei Čekijoje, kur tvarka pavyzdinė. Čekijoje dėl intensyvaus eismo net sunku išlaikyti 120 km/val. greitį, o Lenkijoje – dar sunkiau.
Pavasarį – dar vienas pavojus: laukiniai gyvūnai. Nors elektromobiliai tylūs, susidūrimų rizika niekur nedingsta. Ekspertai primena – tylumas negarantuoja saugumo.
Kaip sako D. Grinbergas: „Nereikia stebuklų – reikia pasiruošimo. Tada net ir 2000 kilometrų elektromobiliu – ne iššūkis, o malonumas.“
