Statistika vienareikšmė
Šiais laikais žmonėms gauti informaciją tapo daug lengviau. Vienu spustelėjimu pasiekiama plačioji žiniasklaida, įvairiausios nuomonės (profesionalų ir visiškų diletantų) socialiniuose tinkluose, gausios duomenų bazės. Atrodo, interneto eroje daug patogiau rasti patikimos informacijos, tačiau kartu pagausėjo ir dezinformacijos, greičiau plinta įvairūs pramanai ir mitai, stiprėja jų poveikis žmonių emocijoms.
Kai nukrenta lėktuvas, žiniasklaidoje tokiam įvykiui skiriama labai daug dėmesio, iš esmės nelieka apie tai nesužinojusiųjų, todėl, natūralu, kad daug kam gali pasirodyti, jog skraidyti yra absoliučiai nesaugu. O statistika rodo priešingai – aviacija yra saugiausia transporto rūšis, ir ne be priežasties.
Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos 2023-ųjų reguliarių komercinių skrydžių saugos ataskaitoje konstatuojama, kad tais metais mirčių oro kelionių metu skaičius sumažėjo iki 17 žmonių iš milijardo keleivių, o vienam milijonui reisų iš viso teko vos 1,87 nelaimingų atsitikimų.
Bet kokia didelės skraidančios transporto priemonės nelaimė iš tiesų gali turėti labai skaudžių pasekmių, todėl šiame sektoriuje taikomi griežčiausi saugos standartai. Tai ir paaiškina, kodėl aviacijoje nelaimės yra itin retos, o žiniasklaidos dėmesys joms – padidėjęs.
Tokią pačią analogiją galima taikyti ir elektromobiliams. Visame pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad elektromobilių rizika užsidegti yra daug mažesnė nei vidaus degimo varikliais varomų automobilių.
Tarptautinė energetikos agentūra pernai skaičiavo, kad viso pasaulio keliuose važinėjo 40 mln. elektromobilių. Nuo 2010 m. iki 2024 m. vidurio australų organizacija „EV FireSafe“, renkanti ir analizuojanti informaciją apie elektromobilių gaisrus visame pasaulyje, buvo užfiksavusi iš viso 511 šio tipo automobilių baterijų gaisrų visoje planetoje. Palyginkime: „EV FireSafe“ duomenimis, vien 2022–2023 m. liepsnojo 2 803 transporto priemonės su vidaus degimo varikliais.
Kitas pavyzdys – Švedijoje per 2022 m. buvo pranešta apie 23 gaisrus jų tuo metu suskaičiuotuose maždaug 611 000 elektromobilių (arba 0,004 proc.). Per tą patį laikotarpį iš šioje šalyje buvusių 4,4 milijono benzininių ir dyzelinių automobilių nuo ugnies nukentėjo 3 400 (0,077 proc.). Tiesa, ši statistika apima visų tipų gaisrus, tad pereikime prie priežasčių, dėl ko gali užsidegti būtent elektromobiliai.
Priežastys
Populiariausios ličio jonų baterijos pasižymi tuo, kad labai mažame tūryje sukaupiamas didelis energijos kiekis. Net išsikrovusi viena celė gali palaikyti 2,5 V įtampą, todėl dėl kokių nors priežasčių pažeistoje celėje visuomet yra teorinė trumpojo jungimo tikimybė. O celių baterijų bloke gali būti tūkstančiai.
Senesni elektromobiliai iš tiesų turėjo konstrukcinių trūkumų, dėl kurių baterijoms kildavo rizika savaime užsiplieksti, kai dėl trumpojo jungimo įvykdavo vadinamasis šiluminis nutekėjimas. Tuomet prasidėdavo uždaro rato procesas: dėl šilumos išsiskiriančios dujos toliau kaisdavo ir taip išsiskirdavo dar daugiau dujų, galiausiai šios medžiagos nebetilpdavo celėse. Baterija deformuodavosi ir galėjo užsidegti.
Pagrindinis šio proceso pavojus yra tas, kad tokius gaisrus galima kontroliuoti, tačiau galutinai užgesinti baterijų neįmanoma. Iš esmės reikia laukti, kol išgaruos degančios medžiagos – jos neužgesinamos nei vandeniu, nei deguonies trūkumu. Be to, degimo temperatūra būna keliskart aukštesnė, nei užsidegus įprastam automobiliui. Tokie gaisrai malšinami specialiais chemikalais ar antklodėmis: visas elektromobilis uždengiamas ir neleidžiama ugniai plisti.
Kaip su tuo kovojama?
Automobilių gamintojai daro viską, kad visų pirma pavyktų išvengti pirminės priežasties – šiluminio nuotėkio. Dabar jau iš esmės visi elektromobilių ir jų baterijų gamintojai ištyrinėjo tokių įvykių priežastis ir taiko įvairias priemones jiems užkardyti.
Pavyzdžiui, Pietų Korėjos gamintoja „Kia“ naudoja tokią baterijų valdymo sistemą, kuri fiksuoja kiekvienos atskiros baterijos celės įtampą ir bendrus temperatūros pokyčius. Vos atsiradus nuokrypiams, gali būti atjungtos atskiros celės, o vairuotojas įspėtas apie pasikeitimus.
Gaisro rizika labai išauga bateriją pažeidus mechaniškai, todėl gamintojai sprendžia ir šią problemą, pasirūpindami sustiprinta fizine baterijų apsauga, kartais pasitelkdami jų korpuso apsaugai net tokius tvirtus metalus kaip titanas.
Taip pat didelė rizika atsiranda per tokias avarijas, kai susiduriama automobilio šonu. Tam tokių korėjietiškų elektromobilių, kaip „Kia“ ar „Hyundai“, šoniniai slenksčiai gali būti užpildyti specialiais lydiniais, o galinėse automobilių dalyse montuojama susidūrimo energiją sugerianti struktūra.
Kitas dalykas – įvairūs gamintojai kuria ir kitokios sudėties baterijas. Pavyzdžiui, mano minėta „Kia“ daug investuoja į ličio geležies fosfato baterijas, kurios gaisringumo požiūriu yra gerokai saugesnės, ypač – jas pažeidus. Be to, jos turi ir kitokių privalumų, kaip antai yra ne tokios jautrios įkrovimo ciklams, mažiau kainuoja ir pan.
Taigi, pramonė vystosi ir šioje srityje, tad ateityje baterijų gaisrų tikimybė turėtų apskritai priartėti prie nulio, o statistika jau šiandien rodo, kad elektromobilio gaisro tikimybė yra kartais ar net dešimtimis kartų mažesnė nei automobilių, turinčių vidaus degimo variklį. Nepasikliaukime vien pigaus populiarumo siekiančiais turinio kūrėjais, o visada pasitikrinkime patikimų statistikos šaltinių informaciją, kad ir kaip skandalingai beskambėtų straipsnių ar vaizdo įrašų antraštės.
