Toks žingsnis nėra keistas – Kinija yra įsprausta į kampą dėl įvykių Kryme. Pasak „Foreign Policy“, to yra kelios priežastys. Visų pirma, Kinijos užsienio politika yra paremta principu, kad ji nesikiša į kitų šalių vidaus politikos reikalus ir taip užsitikrina, jog ir jos savo ruožtu Pekino vidaus politiką paliks ramybėje. Taip pat Pekinas nėra didelis separatistų rėmėjas: juk jei Krymas gali atsiskirti nuo Ukrainos, kodėl tada drausti tą patį padaryti Tibetui?
Užsitęsusi Krymo krizė paveiks visą pasaulio ekonomiką (ypač dėl dvišalių sankcijų tarp Rusijos ir Vakarų pasaulio) – tai lėtėjančiai Kinijos ekonomikai taip pat nėra palanku.
Kinijos cenzorių nurodymai
Į viešumą prieš pat Krymo referendumą nutekėjo Kinijos cenzorių instrukcijos žiniasklaidai. Jose žiniasklaidos priemonės įspėjamos nekreipti pernelyg daug dėmesio Į Krymo referendumą, jo nesieti su Kinijos problemomis Taivane, Tibete ir Sindziange, neteikti jokių komentarų apie Krymą prieš tai negavus leidimo iš Užsienio reikalų ministerijos. Iš šių nurodymų matyti, kaip sudėtingai manevruoti tenka Kinijos politikams, kad ir avis liktų sveika, ir vilkas sotus.
Krymo referendumo rezultatai Kinijos spaudoje buvo aptarti (kaip kad ir reikalavo cenzoriai) gana aptakiai – pabrėžti dvilypiai Vakarų standartai ir tai, kad Krymo krizę ir referendumo rezultatus lėmė istorinės aplinkybės. O neutrali Kinijos pozicija aiškinama tuo, kad šalyje veikia separatistinės jėgos, todėl ir konservatyvesnė, labiau apgalvota pozicija yra visiškai pateisinama.
Maskva Pekino neišsižada
Kol kas Kremlius bando save ir kitus įtikinti, kad Pekino susilaikymas balsavime dėl JT Saugumo tarybos rezoliucijos reiškia Rusijos palaikymą. Kremliaus argumentus paremiantis „Voice of Russia“ teigė, kad nors Vakaruose šis Kinijos žingsnis nebuvo suprastas kaip aiškus pritarimas Kremliaus prijungimui prie Rusijos, iš tiesų tai buvo „protingas ir toli į politinę ateitį numatantis“ žingsnis. Pabrėžiama, kad Kinija dėl savo vidinių problemų, tokių kaip Tibetas, Sindziangas, Honkongas ar Taivanas, negalėjo tiesiogiai vetuoti šios rezoliucijos. Tačiau vien susilaikymo nuo balsavimo esą užteko, kad Kinija sustiprintų ryšius su Rusija ir užsitikrintų sąjungininkę ateičiai, kai Pekinui teks priimti sunkius politinius sprendimus.
Rusijos energetikos vienvaldystės saulėlydis
Bet yra tvirtinančių, kad Kinija vis labiau tolsta nuo Rusijos, todėl V. Putinas turėtų palaidoti viltis sukurti tvirtą autoritarinę Eurazijos sąjungą kaip atsvarą JAV ir ES liberaliai galiai. Esą tai galima matyti ir iš kintančios Kinijos energetikos politikos, kuria griaunama Rusijos vienvaldystė Centrinės Azijos energetikos sektoriuje, rašo „The Daily Telegraph“ tarptautinio verslo naujienų redaktorius Ambrose Evansas-Pritchardas.
Pavyzdžiui, dujos iš Turkmėnistano anksčiau buvo tiekiamos Rusijos rinkai ir jų kaina priklausė nuo „Gazprom“ nustatomų kainų. Bet praėjusį rugsėjį Kinijos prezidentas asmeniškai atidarė dujotiekį, tieksiantį dujas iš antro pagal dydį pasaulyje Galkynyšo dujų ir naftos baseino, esančio Turkmėnistane, į Kiniją. Tikimasi, kad dujų eksportas iš Turkmėnistano į Kiniją sieks pusę „Gazprom“ eksporto į Europą.
Panaši situacija yra ir Kazachstane – čia Kinijos kompanijos jau perėmė didumą energijos sektoriaus.
Taigi, Rusija netenka energetikos monopolijos Centrinėje Azijoje. Bet, kita vertus, Pekinas ir Maskva praėjusį rudenį pasirašė dvi sutartis, kuriomis Kinija per 25 metus pažadėjo iš Rusijos įsigyti naftos ir su ja susijusių produktų už daugiau nei 350 milijardų JAV dolerių. Todėl bent jau kol kas sakyti, kad Rusija gali prarasti savo rinkas ir įplaukas už gamtinius išteklius, ankstoka.
Pekinas gręžiasi į Vakarus
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas kovo pabaigoje atvyko į Vokietiją pirmojo oficialaus vizito. Per šį vizitą kanclerė Angela Merkel nepraleido progos subtiliai priminti, kad Pekinas taip pat turi problemų su atsiskirti norinčiomis provincijomis. Ji Kinijos prezidentui dovanų įteikė XVIII a. Kinijos žemėlapį, kuriame Tibetas, Taivanas, Sindziangas ir Diaoju salos nuspalvintos kita spalva nei „pagrindinė Kinija“.
Vizito metu Kinijos vadovas dar kartą patvirtino, kad Kinija laikysis neutralios pozicijos Krymo atžvilgiu, ir pabrėžė Europos reikšmę Kinijos užsienio politikai.
Kad Maskva nebeturėtų besąlygiškai remtis Pekinu, rodo ir Hagoje vykęs Baracko Obamos ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimas, po kurio JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Benas Rhodesas teigė esantis patenkintas rezultatais ir yra įsitikinęs, kad Rusija nebegali pasikliauti nuolatine Kinijos parama.
Taigi, Kinija, atrodytų, pamažu tolsta nuo Rusijos. Bet ar ši kryptis išsilaikys, priklausys nuo artimiausių Pekino veiksmų. Aukštas JAV diplomatas Danielis Russelas perspėjo Kiniją, kad JAV yra pasiruošusios ginti savo sąjungininkes Azijoje ir taikyti ekonomines sankcijas, jei ši nuspręs pasinaudoti Krymo precedentu ir aneksuoti diskutuotinas teritorijas Pietų Kinijos jūroje. JAV yra pasirašiusios gynybos sutartis su Japonija, Filipinais ir Pietų Korėja – šios valstybės, taip pat Vietnamas, Malaizija, Brunėjus ir Taivanas turi neišspręstų jūrinių sienų su Kinija klausimų.
Parengta pagal foreignpolicy.com, reuters.com, telegraph.co.uk,bloomberg.com, voiceofrussia.com, chinadigitaltimes.net, usa.chinadaily.com.cn
