žygimantas pavilionis

Rudens pradžioje interpeliacijų virtine Vyriausybei grasinusi opozicija aprimo, tačiau valdančiuosius gali sudraskyti vidinės intrigos ir konfliktai, mat kovų tarp bendrapartiečių netrūksta. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Lietuvos valdžios olimpą purto sąmokslų ir intrigų perturbacijos, kurios esą baigia iš kantrybės išvesti pačią Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę, kuri konservatorių partijos rate prakalbo apie pasitraukimą.

Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir grasina pradėti branduolinį kartą, įvairūs ekspertai abejoja, kad šalies politinis elitas, oligarchai ir kariuomenės generolai liktų abejingi. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vladimiro Putino rankose – ne tik masinio naikinimo ginklas. Karą pralaimintis Rusijos prezidentas gali duoti įsakymą sukelti pačią didžiausią kada nors pasaulyje įvykusią branduolinę katastrofą.

Valdantiesiems užsimanius beveik dukartus pakelti atlyginimus Seimo nariams parlamento kanceliarija surinko duomenis, kiek politikai uždirba kitose šalyse. Palyginus Seimo nario algą su vidutiniu šalies žmonių uždarbiu, paaiškėjo, kad jei būtų įgyvendinti valdančiųjų planai, Lietuvos Seimo nariai gautų didžiausias algas visoje Europos Sąjungoje.

Po audringų ginčų Seimas įstatymu pripažino Vytautą Landsbergį buvus pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu. Posėdyje prieštaravusi opozicija dabar užsimena, kad ateityje gavusi valdžią šį statusą atims. Opozicija kaltina valdančiuosius perrašinėjant šalies istoriją, o kritikos kliuvo ir Skvernelio vadovaujamiems demokratams – jie apkaltinti politiniais mainais. Parlamente vyravusį chaosą atspindi ir tai, kad parlamentarai turėjo balsuoti net dėl siūlymo Landsbergį paskelbti Lietuvos imperatoriumi.

Europos Komisijai linkstant netaikyti pervežimams į Kaliningradą ES sankcijų, Lietuvos politikų gali laukti dilema – ar susitaikyti su Briuselio biurokratų sprendimu, ar veltis į mūšį? Tuo pačiu tai reikštų, kad tektų ginčytis ir su tais, kuriems pavojaus dieną skambintume pirmiausia – Berlynu ir Vašingtonu. Todėl vieni mūsų politikai sako, kad Europos Komisijai derėtų paklusti, bet yra ir tokių, kurie skatina nepasiduoti ir prireikus, klausimą iškelti į dar aukštesnį lygį.

Pastaruoju metu kiekvienas Vladimiro Putino pasirodymas viešumoje tampa jo blogėjančios išvaizdos ir galimos sunkios ligos apkalbų objektu. Įvairūs viso pasaulio leidiniai ir analitikai spėlioja ar Rusijos prezidentas serga sunkia onkologine liga ir kas po Putino mirties bus jo įpėdinis? Kokia ateitis laukia Kremliaus režimo, svarstė laidos „Karštai su tv3.lt“ pašnekovai.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis nutarė neprieštarauti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos valiai ir pranešė pasitraukiantis iš Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų. Apie tai politikas pranešė socialiniame tinkle. „Po metų darbo palieku Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko postą. Atsistatydinu savo partijos reikalavimu. Postą palieku, nes politika yra komandinis darbas ir kartais tenka atsitraukti dėl bendro tikslo.

Konservatorių Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis pakliuvo į keistą situaciją. Politikas padarė viską, kad Lietuva nenumuilintų JAV įvestų sankcijų Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“, bet sulaukė savų kolegų pasmerkimo ir raginimo trauktis iš pareigų.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis ketvirtadienį pranešė nesitrauksiantis iš pareigų. Kaip socialinėje paskyroje rašė Ž. Pavilionis, jis mato prasmę toliau padėti Vyriausybei. „Apsisprendžiau kol kas nesitraukti iš Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pareigų. Buvau pasiruošęs atsistatydinti, nes tikėjau, kad ministrų ketinimai trauktis iš postų buvo rimti. Jiems pasitraukus, būtų natūralu prisiimti bendrą atsakomybę.

Seime – dar vienas detektyvas dėl Žygimanto Pavilionio. Nors konservatoriai jį meta iš užsienio reikalų komiteto pirmininko posto, jis ne tik nesitraukia, bet ir jau antrą dieną išvis nesirodo parlamente. Šįryt jis nedalyvavo ir savo paties vadovaujamame komitete, paprašė valstiečio jį pavaduoti, esą blogai jaučiasi. Konservatoriai stebisi ir jau neslepia, kad istorija gali baigtis netgi Ž. Pavilionio išmetimu iš frakcijos.

Valdantieji konservatoriai antradienį išreiškė nepasitikėjimą savo partiečiu Žygimantu Pavilioniu ir ragina jį atsistatydinti iš Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų. Politikas tikina, kad svarstys šį raginimą tada, kai paaiškės atsistatydinimo prašymą premjerei pateikusio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio likimas. „Šiandien frakcija pasiūlė man pačiam apsispręsti dėl pirmininkavimo Seimo Užsienio reikalų komitetui.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija išreiškė nepasitikėjimą Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininku Žygimantu Pavilioniu ir prašo jo atsistatydinti iš komiteto pirmininko pareigų. „Mes frakcijoje kreipėmės į kolegą Žygimantą, prašydami jo paties priimti atitinkamą sprendimą, įvertinus visas aplinkybes.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sako neabejojantis premjerės kompetencija ar vertybėmis. „Nemanau, kad mano asmeninis palaikymas yra toks reikšmingas, tačiau viešai pareiškiu, kad niekada – nei viešai, nei ne viešai, net bendraudamas su pačiais artimiausiais žmonėmis – nesu suabejojęs Premjerės kompetencija ar jos vertybėmis, kurios in corpore visada nukreipia visą mūsų vyriausybę (ar net valstybę) užsienio politikoje vertybine kryptimi, už laisvę“, –...

Konservatoriams – juodos dienos. Kaista ir dar vieno partijos nario kėdė. Ir – dar labiau didėja įtampa tarp šalies vadovo ir valdančiųjų. Prezidentūrai apskundus Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Žygimantą Pavilionį etikos sargams, kad šis viršydamas įgaliojimus įsakmiai reikalauja Prezidento patarėjos Skaisgirytės pasiaiškinimų ir žinučių kopijų, diplomato nebeužstoja net kolegos. Konservatoriai neneigia, kad verda karštos diskusijos, ar Pavilionis gali toliau vadovauti komitetui.

Lietuva, ilgą laiką kvietusi Vakarus įvesti griežtas sankcijas Baltarusijos režimui, pati rado landų kaip jas apeiti? „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, kad vis dar gabens „Belaruskalij“ trąšas, nes įmonė sumokėjo avansą. Opozicija jau kalba apie Lietuvos vertybinės užsienio politikos bankrotą ir reikalauja ministrų galvų.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis tikina, kad yra nustebęs dėl Prezidentūros elgesio. Parlamentaras kreipėsi raštu į Daukanto aikštės rūmus ir uždavė klausimus Gitano Nausėdos vyriausiajai patarėjai užsienio politikos klausimais Astai Skaisgirytei. Prezidento komanda dėl Ž. Pavilionio veiksmų kreipėsi į Seimo etikos sargus tikindama, kad parlamentaras laužo savo priesaiką ir daro psichologinį spaudimą A. Skaisgirytei.

Prezidentūra sako poziciją dėl Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučio Aliaksandrui Lukašenkai derinusi su Vyriausybe, o užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį kviečia komunikavimo klausimus spręsti tiesiogiai – ne per žiniasklaidą. „Prezidentas vykdydamas Konstituciją sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe formuoja Lietuvos užsienio politikos pozicijas.

Neblėstant įtampai Baltarusijos ir Lenkijos bei Baltijos šalių pasienyje kadenciją baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kaip Vakarų atstovė, po daugiau nei metų leidosi į pokalbį su neteisėtu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka. Vos tik ši žinia iškilo į viešumą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu BBC teigė palaikantis kanclerės žingsnį, kadangi pokalbį pats mato kaip vieną iš būdų išspręsti humanitarinę krizę.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis nederino savo pareiškimų dėl kreipimosi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl ambasadoriaus prie ES skyrimo tvarkos, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Tačiau ministras teigia, jog partijos kolega turi teisę į saviraišką. „Ne, ponas Pavilionis nederino su manimi tokio sprendimo.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) ketvirtadienį parėmė Lietuvos Vyriausybės veiksmus Kinijos atžvilgiu. Komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis sakė, kad Kinijos sankcijos ilgainiui Lietuvai gali išeiti į naudą. „Manau, kad šios sankcijos, ką parodė ir Čekijos pavyzdys, Lietuvai išeis tik į naudą“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė parlamentaras.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) ketvirtadienį svarstys Lietuvos ir Kinijos santykių dinamiką. „Visų pirma išklausysime neformalaus užsienio reikalų ministrų susitikimo rezultatų bei pasitarsime, kaip suremti jėgas tiek parlamentinės diplomatijos, tiek Vyriausybės lygiu, siekiant toliau sutelkti demokratinių šalių koaliciją prieš agresyvų Kinijos veikimą, kuris šiandien vyksta prieš Lietuvą, o prieš kurį laiką vyko prieš Australiją, Čekiją ir gali vykti prieš bet kurią ES ir NATO šalį“, –...

Keliolikos užsienio valstybių ir Lietuvos parlamentų užsienio reikalų komitetų vadovai pasmerkė Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomą „migrantų kontrabandą“.  Penktadienį paskelbtame pareiškime jie taip pat ragina uždrausti skrydžius į Baltarusiją, kurie, kaip įtariama, naudojami valstybės organizuojamai žmonių kontrabandai.

Konservatoriaus Žygimanto Pavilionio prisišnekėjo – opozicija pyksta, kad jo kalbos kenkia Lietuvos užsienio politikai, todėl šiandien surengė slaptą balsavimą dėl jo išmetimo iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko posto. Kantrybės taurė opozicijai persipildė į dienos šviesą išlindus jo pokalbiams su rusų provokatoriais. Pavilionis Gitaną Nausėdą vadina simboliniu ir ragina nekreipti į šalies vadovą dėmesio.

Opozicijos inicijuotas balsavimas dėl nepasitikėjimo Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovu konservatoriumi Žygimantu Pavilioniu žlugo, jame nedalyvavus bent pusei Seimo narių. Opozicija teigė, kad Ž. Pavilionis sukėlė ne vieną skandalą ir nebegali toliau eiti šių pareigų. Konservatorius pripažino, kad kalbėdamas su Rusijos provokatoriais buvo neatsargus, tačiau pažymėjo, kad jo veiksmus remia Vakarų lyderiai ir diplomatai.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas sutarė priimti įpareigojimą frakcijos nariams Seime nedalyvauti opozicijos inicijuotoje nepasitikėjimo procedūroje, nukreiptoje prieš Užsienio reikalų komiteto pirmininką Žygimantą Pavilionį. Tai portalui tv3.lt patvirtino prezidiumo narys, Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.

Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai priėmė bendrą susitarimą įvesti sektorines sankcijas Baltarusijos ekonomikai. Nenutylant skeptikų kalboms, kad šios sankcijos atsisuks prieš pačią ES, ekspertai ramina ir sako, kad sankcijų paketas suduos stiprų smūgį ne tik Lukašenkos režimui, bet ir jo santykiams su Putinu. Apie tai naujienų portalo aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo narys Žygimantas Pavilionis ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Į apsimetėlių iš Rusijos spąstus patekęs Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė esąs įsitikinęs, kad nepadarė žalos Lietuvos interesams. „Esu įsitikinęs, kad aš kaip URK pirmininkas nesu padaręs jokios žalos Lietuvos interesams, tuo labiau nesu, kaip kai kas sako, menkinęs Lietuvą. Mano visos pastangos yra nukreiptos į Lietuvos užsienio politikos stiprinimą“, – teigiama antradienį Seime perskaitytame Ž. Pavilionio pareiškime.

Seimo opozicija surinko reikiamą skaičių parašų iniciatyvai dėl nepasitikėjimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininku, konservatoriumi Žygimantu Pavilioniu. „Aš turiu virš 50 parašų ir vis dar renkame. Ketiname įteikti pareiškimą Seimo pirmininkei, tai bandysime susitarti, kada ji bus galėtų priimti“, – BNS antradienį sakė „valstietė“ Aušrinė Norkienė. „Tai yra mūsų frakcijos iniciatyva.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia nematanti pagrindo iš Užsienio reikalų komiteto (UKR) pirmininko pareigų atstatydinti Žygimantą Pavilionį dėl jo paskelbto pokalbio su apsimetėliais iš Rusijos. Tuo metu Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis žada imtis veiksmų konservatoriaus Ž. Pavilionio atžvilgiu. „Pono Pavilionio pavyzdys parodė, kad visi turime labai būti budrūs ir atsargūs“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Nuskambėjus pasipiktinimui, kad Seimo narys Žygimantas Pavilionis savo išrinktąją vedė Berlyne vykusios komandiruotės metu, aiškėja, kad Seimas komandiruotę iš tiesų apmokėjo dviem asmenims. Tačiau antrasis asmuo – visai ne parlamentaro mylimoji, o Ž. Pavilionio kolega Seime. Portalas tv3.lt gavo Ž. Pavilionio komandiruotės į Berlyną, vykstančios birželio 8–12 dienomis, sąmatą. Joje nurodoma, kad ši darbo kelionė dviem asmenims kainuoja daugiau nei 3 tūkst. eurų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašydamas įvertinti žiniasklaidoje paviešintus konservatoriaus Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio veiksmus, kuomet nedraugiškų trečiųjų valstybių piliečiams, net neįsitikinus jų tapatybe, teikiama jautri informacija apie Lietuvos vykdomą politiką, užsienio valstybes, strategines partneres bei neadekvačius, Lietuvos Konstitucijai prieštarauja...

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis susituokė Berlyne, tai jis padarė Seimo kanceliarijos apmokėtos komandiruotės metu, trečiadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Parlamentaras tvirtino už būsimosios žmonos kelionę į Vokietiją mokėjęs pats, o susituokęs laisvu nuo darbo metu. „Už visą savo sutuoktinės kelionę apmokėjau savo pinigais.

Antradienio vakarą Seimo narys Žygimantas Pavilionis pasidalijo džiugia žinia. Vokietijoje susituokė su klasės drauge Asta Mikutavičiūte-Pavilioniene. Šia žinia parlamentaras pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje. Anot jo, vestuvių liudininkais tapo ir kanclerės Angelos Merkel ilgametis patarėjas Matthias Lüttenberg su žmona.

Baltarusijos prokuratūra kreipėsi į Lietuvą su prašymu apklausti prezidentą Valdą Adamkų. Ekspertai ir politikai teigia, kad tokie veiksmai rodo Minsko režimo desperaciją, o tokių provokacijų ir atakų ateityje galime sulaukti ir daugiau. Baltarusijos generalinė prokuratūra trečiadienį pateikė prašymą Lietuvos prokurorams apklausti buvusį prezidentą Valdą Adamkų kaip liudininką tiriant bylą dėl „Baltarusijos gyventojų genocido“ per Antrąjį pasaulinį karą.

Seimo Užsienio reikalų komitetas išreiškė susirūpinimą dėl „grėsmingai eskaluojamos situacijos“ per paaštrėjusį Izraelio ir Palestinos konfliktą bei pasmerkė „Hamas“ atakas prieš Izraelį. Kaip BNS sakė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, ketvirtadienį posėdyje komitetas pareiškimą „Dėl teroristinės organizacijos „Hamas“ atakų prieš Izraelio Valstybę“ priėmė bendru sutarimu, nors kai kurie komiteto nariai teigė savo nuomonės šiuo klausimu neišreiškę.

Antradienį Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje smerkiami Rusijos provokuojantys veiksmai prie Ukrainos sienos, o pastaroji toliau raginama tęsti reformas. Rezoliucijai pritarė 102 Seimo nariai, darbietė Vaida Giraitytė balsavime susilaikė.

Lietuva nori stiprinti draugystę su Jungtinėmis Valstijomis. Mūsų šalis norėtų nuolatinio amerikiečių karių dislokavimo Lietuvoje, turėti glaudesnį bendradarbiavimą energetikos, ekonomikos srityse, daugiau eksportuoti prekių į už Atlanto. Tam valdžia pasiruošusi pasitelkti ir Amerikoje gyvenančius lietuvius. Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas Seimo nariams pristatė ministerijos parengtas gaires dėl tolesnio strateginės partnerystės plėtojimu su JAV.

Apie pusšimtis protestuotojų šeštadienį, prieš vidurdienį, prie Rusijos ambasados Vilniuje reiškė paramą Ukrainai, pasauliui su nerimu stebint šalia šios valstybės telkiamas šimtatūkstantines karines pajėgas.

Rusijai vis aktyviau telkiant karines pajėgas prie Ukrainos sienų, JAV prezidentas Joe Bidenas patikino dėl „nepajudinamo Vašingtono palaikymo“ Ukrainai. Kylant įtampai tarp Vašingtono ir Kremliaus, aiškios pozicijos vis dar neparodė didžiosios ES šalys – Prancūzija ir Vokietija.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis siūlo plėsti vadinamojo Magnitskio įstatymo taikymą Lietuvoje. Jis siūlo, kad draudimas atvykti į šalį būtų taikomas ir tiems asmenims, kurie aktyviai remia, dalyvauja užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikloje.

Žygimantas Pavilionis atmeta kritiką dėl vizito Sakartvele. Konservatoriaus teigimu, už jo veiksmų stovi didžiosios Vakarų valstybės, o kritikams politikas siūlo mažiau kalbėti, o daugiau dirbti ir patiems vykti į politinės krizės krečiamą Sakartvelą.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija ragina konservatorių Žygimantą Pavilionį trauktis iš Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovo pareigų po jo vizito Sakartvele. Tokį sprendimą priėmė ketvirtadienį vakare posėdžiavęs partijos prezidiumas, pranešė Socialdemokratų partija.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose dalyvaus vienintelis kandidatas – dabartinis partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, kiti atsisakė jo naudai. Partijos Priežiūros komitetas penktadienį spręs, kaip elgtis tokioje beprecedentėje situacijoje. Šio komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas BNS sakė siūlysiąs, kad TS-LKD taryba patvirtintų G. Landsbergį partijos pirmininku dar ketveriems metams.

Sakartvelą krečia politinė krizė, o Vakarai ruošia naują sankcijų paketą Rusijos režimui. Kas sukėlė sumaištį Sakartvele? Ar ši šalis vėl grįžo į Kremliaus įtakos sferą? Ir ar Vakarų ruošiamos sankcijos Rusijai yra ne per švelnios? Šias temas gvildensime ketvirtadienio „Dienos pjūvyje“, o laidoje svečiuosis du Seimo nariai: konservatorius, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis bei valstiečių šešėlinės Vyriausybės užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovas Žygimantas Pavilionis atmeta Sakartvelo valdančiųjų priekaištus dėl jo paramos šalies opozicijai. Sakartvelo valdantieji kaltina Lietuvos parlamentarą įžeidžiančia retorika, kuri, pasak jų, yra absoliučiai nepriimtina. Iš komandiruotės Sakartvele grįžęs politikas teigia, kad nematyti gilėjančios politinės krizės Sakartvele būtų neatleistina prabanga, o jo siekis konflikto puses susodinti prie derybų stalo neturėtų žeisti nei vienos pusės.

Seimo valdyba ketvirtadienį susirinkusį į skubų posėdį nutarė Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininką Žygimantą Pavilionį komandiruoti į Sakartvelą padėti spręsti ten politinę krizę. Iki šiol dėl pandemijos Seimo narių komandiruotės buvo draudžiamos, dėl to teko pataisyti galiojančias taisykles ir padaryti išimtį URK vadovui. Į Tbilisį Ž. Pavilionis išvyksta penktadienį. Jis tikisi tarpininkauti šiuo metu konfliktuojančioms pusėms.

Kaimyninėje Baltarusijoje jau šešis mėnesius vilnija protestų ir neramumų banga. Ekspertų teigimu, Aliaksandras Lukašenka jau prarado bet kokią galimybę išlaikyti valdžią savo rankose, laiko klausimas, kada jo dienos prezidento poste baigsis. Visgi, anot ekspertų, tą paspartinti galėtų ir Vakarų lyderiai, ir bene vieninteliu sąjungininku batkai likęs Vladimiras Putinas. Baltarusiją jau pusmetį krečia masiniai protestai.

Demokratas Joe Bidenas prisaikdintas 46-uoju JAV prezidentu. Kokių permainų laukti Lietuvai, kalbėjome su Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovu, buvusiu Lietuvos ambasadoriumi JAV Žygimantu Pavilioniu. Nuo trečiadienio JAV prezidentas yra Joe Bidenas. Sakykite, ar Lietuvai nuo to geriau? Ar geriau būtų Donaldas Trumpas? Manau, mes tikrai sugebėtumėme dirbti su bet kokiu Amerikos prezidentu, tačiau Joe Bidenas mus labai gerai žino.

Du Seimo komitetai pritarė projektui, pagal kurį nustatomi aiškūs kriterijai, kuomet užsienio kultūros veikėjai galėtų būti neįleidžiami į Lietuvą. Draudimas galiotų asmenims, kurie viešai palaiko ir propaguoja autoritarinius režimus.