Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas Seimo nariams pristatė ministerijos parengtas gaires dėl tolesnio strateginės partnerystės plėtojimu su JAV. Jis pažymėjo, kad Vyriausybės programoje numatyta, kad dabartinis ministrų kabinetas sieks transatlantinių ryšių ir bendradarbiavimo su JAV įvairiausiose srityse sustiprinimo.
E. Meilūnas atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta stiprinti bendradarbiavimą ne tik su pačia JAV, bet ir atskiromis jos valstijomis.
„Šiandien galim džiaugtis labai geru bendradarbiavimu su JAV, bet tai yra didelė šalis ir manome, kad dabar yra tinkamas laikas ir būtina mums pradėti gilinti tą bendradarbiavimą užmezgant daug glaudesnius santykius su atskiromis JAV valstijomis“, – dėstė viceministras.
Pasak jo, Lietuva santykiuose su JAV turi ne vieną siekį. Vienas jų – nuolatinis JAV karių dislokavimas Lietuvos ir Baltijos regione, kuris suteiks didesnes saugumo garantijas mūsų šaliai. E. Meilūnas pabrėžė, kad Lietuvai reikia taip pat siekti stiprinti bendradarbiavimą ir ekonomikos, energetikos srityse.
Tikslų siekti padės ir lietuvių bendruomenė
Viceministras teigė, kad yra ne vienas svarbus faktorius, kuris leidžia tikėtis, kad Lietuvai pavyks įgyvendinti išsikeltus siekius.
„Pirmiausia, naujoji JAV administracija, kaip žinome, deklaruoja siekį atsikovoti globalią JAV lyderystę ir suaktyvinti bendradarbiavimą su sąjungininkais ir bendraminčiais. <...> Pirmas įspūdis, kad taip ir vyksta“, – kalbėjo E. Meilūnas.
Viceministras džiaugėsi, kad per pastaruosius dešimtmečius Lietuva Jungtinėse Valstijose įsigijo daug draugų politiniuose sluoksniuose.
„Turime gerus ryšius su politikais, kurie gerai išmano ir Europos, ir Baltijos regiono klausimus, ypač – saugumo srityje“, – džiaugėsi E. Meilūnas.
Pasak jo, Lietuva ir JAV turi panašų požiūrį į grėsmes mūsų regionui, kylančias iš Rusijos, o Jungtinėse Valstijose jau eilę metų vertinama Lietuvos ekspertizė, įdirbis ir pastangos Rytų kaimynystės programoje. Lietuva planuoja didinti bendradarbiavimą su JAV ir Kinijos klausimais, skatinti Europos ir JAV požiūrio į Kiniją suartėjimą.
E. Meilūnas pridūrė, kad Lietuva vertinama ir kaip patikima NATO sąjungininkė, kuri skiria 2 proc. nuo BVP gynybai.
„Paskutinis labai svarbus faktorius, palankus mūsų siekiams bendradarbiavimui su JAV įgyvendinti, tai didžiulis Lietuvos diasporos potencialas – aktyvi, įtakinga didelė lietuvių bendruomenė JAV“, – teigė E. Meilūnas.
Pasak viceministro, Amerikoje įsikūrusi didžiausia lietuvių diaspora – nuo 700 tūkst. iki 1 mln.
Sieks daugiau pagalbos su 5G
Svarbiausia sritimi, kurioje Lietuva turėtų stiprinti savo ryšius su JAV, E. Meilūnas įvardijo saugumą ir gynybą. Tarp pagrindinių tikslų – jau minėtas nuolatinis JAV karių dislokavimas Lietuvoje, 2 ir daugiau procentų skyrimo gynybai užtikrinimas, akcentavimas dėl Rusijos keliamų grėsmių.
Šiuo metu NATO vyksta aljanso koncepcijos iki 2030 m. peržiūra, tad, anot E. Meilūno, Lietuva turi aktyviai bendradarbiauti su JAV šioje srityje, ypač užtikrinant pilną jau priimtų NATO sprendimų įgyvendinimą dėl oro gynybos, atgrasymo ir kitų svarbių sprendimų.
„Taip pat būtina tęsti Lietuvos dalyvavimą JAV ir NATO vadovaujamose misijose ir operacijose“, – sakė E. Meilūnas.
Viceministras pažymėjo, kad saugumo srityje taip pat reikia siekti didesnio JAV ekspertų įsijungimo į projektus, skirtus kovai su kibernetinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis, diegiant saugų 5G ryšį ir plėtojant naujas technologijas.
Nori, kad daugiau lietuviškų prekių keliautų į JAV
„Džiaugiamės, kad JAV per pastaruosius 30 metų tapo viena pagrindinių Lietuvos ekonominių partnerių. Tai šioje srityje norėtume keturis punktus išskirti“, – apie siekius ekonominiuose santykiuose kalbėjo E. Meilūnas.
Pirmasis siekis – didinti prekybą su JAV, pirmiausia – lietuviškų prekių eksportą į už Atlanto. E. Meilūno teigimu, JAV yra 11 pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė ir 8 pagal dydį eksporto partnerė. Palyginimui, Lietuva 2019 m. buvo 74 JAV importo partnerė.
„[Prekybos] balansas yra teigiamas. Mes žymiai daugiau, beveik du kartus daugiau, prekių eksportuojame į JAV negu importuojame“, – teigė viceministras.
2020 m. prekybos apyvarta su JAV sudarė 1,74 mlrd. eurų, o tai beveik 10 proc. daugiau nei 2019 m. Kaip pastebėjo E. Meilūnas, prekybos apimtys su JAV per pastarąjį dešimtmetį beveik patrigubėjo.
„Kaip komercijos atašė Los Andžele sako, kad yra milžiniškos galimybės toliau didinti prekybą su JAV“, – sakė E. Meilūnas.
Anot viceministro, taip pat bus siekiama didinti amerikiečių investicijas į Lietuvos gyvybės mokslų ir IT sektorius.
E. Meilūno teigimu, nors ir anksčiau su lietuvių bendruomenės JAV pagalba pavykdavo pritraukti stambius investuotojus į mūsų šalį, Užsienio reikalų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sutarė stipriau padirbėti su lietuvių diaspora JAV.
„Jų ekonominis potencialas – didžiulis ir neišnaudotas. Tiek skatinant lietuviškų prekių eksportą, tiek pritraukiant investicijas iš JAV. Čia dvi ministerijos per artimiausius keturis metus planuoja tikrai aktyviai dirbti“, – tikino viceministras.
Lietuva taip pat planuoja aktyviau plėtoti dvišalį bendradarbiavimą mokslo, technologijų ir inovacijų srityse, gilinti akademinę partnerystę.
Nori, kad Lietuva žinotų dar geriau
E. Meilūnas parlamentarams pristatė ir priemones, kuriomis Lietuva sieks įgyvendinti išsikeltus tikslus.
„Kaip ne kartą buvo minėta, planuojame stiprinti ir politinius, ir diplomatinius kontaktus. Šiame kontekste, be jokios abejonės, tarpparlamentiniai ryšiai vaidina ypač svarbų vaidmenį. <...> Kalbame ir su kitomis ministerijomis, pavaldžiomis institucijomis, kviesdami aktyvinti ir plėsti ryšius su atitinkamomis JAV institucijomis“, – teigė viceministras.
Pasak jo, kalbant apie santykius su JAV, ypač svarbu stiprinti ryšius su ekspertinėmis bendruomenėmis, „smegenų centrais“, nevyriausybinėmis organizacijomis.
„Lietuva dėl daugelio priežasčių tikrai neblogai žinoma JAV, bet šiais laikais, komunikacijos, strateginės komunikacijos laikais, manome, kad tikrai privalome dar sustiprinti pastangas pristatant Lietuvą įvairiais aspektais, ypač ekonomikos srityje, atskleidžiant Lietuvos ekonomikos galimybes“, – sakė E. Meilūnas.
Visgi, kaip pripažįsta viceministras, Lietuva gali daug ką planuoti, tačiau būtina įvertinti ir iššūkius, kuria gali kilti norint stiprinti ryšį su JAV.
„Šnekėjome, kad turime daug draugų, daug politikų išmano mūsų regioną ir grėsmes, tačiau ateina ir naujos kartos politikų, kurie nelabai gerai pažįsta ir mūsų regioną, ir Europą. Tai čia būtų iššūkis dirbti, bendradarbiauti su naujosios kartos JAV politikais“, – kalbėjo E. Meilūnas.
Siūlė atkreipti dėmesį į švietimą
„Aš noriu pakviesti pamąstyti, kas iš to ne tik Lietuvai, bet ir Amerikai. Šioje vietoje turime būti nesusvyruojantis euroatlantinės integracijos ramstis, flagmanas, kuriuo Amerika galėtų visada kliautis Europos Sąjungoje. Taip pat ir dėl demokratijos plėtros Rytų partnerystės šalyse, kur mes galėtume būti jų balsu ir informacijos pagrindiniu šaltiniu“, – kalbėjo valstiečių šešėlinis užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys.
Jis pažymėjo, kad nors pagrindinėmis strateginės partnerystės kryptimis įvardijamos saugumas, energetika ir ekonomika, reikėtų pagalvoti ir apie švietimo, kaip vienos svarbiausių strateginių krypčių ryšiuose su JAV, išskyrimą.
„Amerikos švietimo sistema labai stipri. Analitikai, think-tankai buvo paminėti, bet aš labiau kalbu apie mūsų universitetų ryšius, gimnazijų ryšius. Švietimą pakylėti į tą strateginį lygmenį. Manau, kad tai būtų visai verta ir galima apie tai pakalbėti su švietimo bendruomene“, – siūlė G. Surplys.
Politikas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors Lietuvos atstovai dažnai važiuoja megzti ryšius į JAV, amerikiečius reikėtų atvežti ir į Lietuvą.
„Kad jie pamatytų iš arčiau, ir Minskas už keliasdešimt kilometrų, bet ir mūsų situaciją pamatytų, mūsų investicinį klimatą ir politines nuotaikas. Tai galėtų būti vienas iš tos strategijos tikslų“, – samprotavo G. Suprlys.
Siūlo į Ameriką siųsti turizmo atašė
„Strategijų gali būti įvairių, klausimas, kaip mes vykdysim ir kiek bus skirta lėšų jai įgyvendinti“, – pastebėjo konservatorius Audronius Ažubalis.
Laisvės frakcijos atstovas Marius Matijošaitis leido sau suabejoti viceministro džiaugsmu dėl išaugusios prekybos.
„Prekybos srautai, apyvarta padidėjo beveik 10 proc., kas yra milžiniškas šuolis. Ar nėra taip, kad pandemijos laiku ir intensyvėjant nuotoliniam darbui, dėl kompiuterinės, elektroninės, IT įrangos ir paslaugų, būtent dėl to momentaliai iškilo apyvarta ir tokie skaičiai galima neišliks, kai turėsime jau kitą realybę“, – svarstė M. Matijošaitis.
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sakė, kad prie pagrindinių strateginių siekių reikėtų pridėti tai, kad Lietuva taptų viena iš pagrindinių Amerikos partnerių skleidžiant vertybinę politiką ir demokratiją.
„Jeigu matome, kad jie tai iškelia kaip strategiją, tai ir mes iškelkime į strateginį lygmenį“, – siūlė Ž. Pavilionis.
Konservatorius taip pat pritarė G. Surplio mintims dėl švietimo.
„Amerikoje yra stipriausi pasaulio universitetai. Stipriausi. Tiesiog faktas“, – teigė Ž. Pavilionis.
Konservatorius tvirtino, kad Lietuvai reikalingi švietimo, energetikos ir turizmo atašė JAV, taip stiprinant šalių ryšius būtent šitose srityse.
