„Po metų darbo palieku Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko postą. Atsistatydinu savo partijos reikalavimu. Postą palieku, nes politika yra komandinis darbas ir kartais tenka atsitraukti dėl bendro tikslo. Esu šios politinės bendruomenės iškeltas, remtas kaip politikas ir paskirtas į šias pareigas. Būtų negarbinga nepaklusti jos sprendimui. Sieksiu, kad Lietuvos užsienio politika būtų solidi, vieninga, institucinių ar partinių nesutarimų neblaškoma“, - savo sprendimo priežasti aiškino Ž. Pavilionis.
„Šiandien susiduriame su ypatingais, išskirtiniais geopolitiniais iššūkiais, į kuriuos geriausias atsakas būtų tinkamas, atsakingas pasirinktų užsienio politikos krypčių įgyvendinimas. Tikiuosi, kad „Belaruskalij“ trąšų klausimas, sukėlęs šią krizę, artimiausiu metu bus išspręstas“, - tęsė konservatorius.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija buvo leidusi Ž. Pavilioniui apsispręsti iki sausio 3-iosios, priešingu atveju grasino kreiptis į partijos priežiūros komitetą ir svarstyti apie pašalinimą iš partijos. Pašalinus iš partijos jis būtų praradęs galimybes kartu dalyvauti rinkimuose.
Kolegų nemalonę politikas užsitraukė, kai garsiai pradėjo kelti baltarusiškų trąšų tarnzito per Lietuvą klausimą. Politikas visomis jėgomis siekė, kad baltarusiškų trąšų tranzitas sustotų įsigaliojus JAV taikomoms sankcijoms Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“, tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ pagal 2021 m. spalio 21 d. sudarytą susitarimą gavo avansus už trašų vežimą iki kovo mėnesio pabaigos, todėl tranzitas nenutrūko. Negana to, „Lietuvos geležinkeliai“ rado fintech įmonę, kuri galėtų aptarnauti „Belaruskalij“ mokėjimus net ir po JAV sankcijų įsigaliojimo, kai kitos finansų įstaigos atsisakė teikti šią paslaugą.
Tai sukėlė Vyriausybės krizę, mat valdantieji buvo deklaravę vertybinę užsienio politiką ir nuolat akcentavo, kad prezidento rinkimus suklastojusį Baltarusijos diktatorių Aleksandrą Lukašenką reikia bausti per kišenę, tai yra užkardyti trąšų tranzitą, apriboti režimo finansavimą. Nepavykus sustabdyti tranzito kilo konfliktas partijos viduje: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis sukonfliktavo su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu ir premjere Ingrida Šimonyte.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis, kurio žinioje yra „Lietuvos geležinkeliai,“ ir užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, kurio ministerija turėjo koordinuoti sannkcijas, pranešė parašę atsistatydinimo prašymus. Premjerė I. Šimonytė neatmetė galimybės, kad skandalo kontekste gali pasitraukti visa Vyriausybė, tačiau po „Lietuvos geležinkelių“ valdybos sprendimo trauktis įmonės generaliniam direktoriui Mantui Bartuškai nutarė ministrus palikti pareigose. O įkandin M. Bartuškos partija pasiūlė trauktis ir Ž. Pavilioniui.
„Nors Lietuva tapo pripažinta prieglobsčio vieta atvykusiems iš svetur laisvės kovotojams, tačiau kartais mes pamirštame, kad patys esame nuolat veikiami autokratinių valstybių, siekiančių palaužti mūsų valią ginti laisvę ir demokratiją savo šalyje, kaimynystėje ar plačiajame pasaulyje. Per šiuos metus buvome nuolat puolami iš Rytų, tačiau dėl to puolimo ir sustiprėjome. Seniai mūsų balsas nebuvo taip gerai girdimas ne tik regione, bet ir palaikomas Vašingtone, Briuselyje, Paryžiuje, Londone, Berlyne, kitose laisvojo pasaulio sostinėse, su kuriomis ir kitais metais turėsime stiprinti politinius ryšius. Tačiau dabar svarbiausia užsitikrinti vieningą paramą Lietuvos užsienio politikai mūsų šalyje, kad niekam ateityje nekiltų abejonių, jog užsienio politikoje gindami laisvę, mes giname kiekvieno Lietuvos piliečio interesus ir visi kartu kuriame saugesnę ir stabilesnę ateitį mūsų valstybei“, - rašė Ž. Pavilionis.
Naujas URK pirmininkas bus renkamas iš dabartinių komiteto narių
Naujas kandidatas į Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkus turėtų būti renkamas iš dabartinių komiteto narių, sako valdančiosios konservatorių frakcijos seniūnė, rašo BNS.
„Manau, kad turbūt išmintingiausia būtų kalbėti apie komiteto narius, kurie jau turi ir šitoje kadencijoje įdirbį. Noriu pabrėžti, kad tas žmonių ratas yra platus, kurie domisi ir yra stiprūs užsienio reikalų klausimuose“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Anot jos, dėl kandidato į komiteto vadovus frakcija apsispręs dar sausį, susirinkusi į pirmą „gyvą“ frakcijos posėdį prieš sausio 11-ąją prasidedant pratęstai Seimo sesijai.
Seimo URK priklauso konservatoriai Laima Andrikienė, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis ir Emanuelis Zingeris.
Ž. Pavilionio sprendimą trauktis iš Seimo URK pirmininko pareigų seniūnė pavadinimo išmintingu, tvirtino padėkojusi kolegai už tokį sprendimą.
