žydėjimas

Šylantis klimatas verčia iš proto kraustytis gamtą. Klaipėdos botanikos sode pražydo rožės. Žiedelius išskleidė vasaros gėlės saulutės, pavasarinė forzicija. Botanikai sako, kad nors dabar pasižiūrėti gražu, pavasarį šie augalai jau gali ir nebežydėti. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.   Šylantis klimatas verčia iš proto kraustytis gamtą. Klaipėdos botanikos sode pražydo rožės. Žiedelius išskleidė vasaros gėlės saulutės, pavasarinė forzicija.

Šaltukas gali apkandžioti lauke vazonuose žiemojančius augalus, todėl reikėtų jais pasirūpinti. Tačiau daugeliui kyla klausimas, kuriuos augalus, žiemojančius vazonuose, reikėtų apdangstyti, o kurių – ne. Pirmiausia tai priklauso nuo augalo rūšies. Yra augalų, kurie puikiai peržiemoja nedengti visai nedideliuose vazonuose ir neiššąla. Atspariausi spygliuočiai Nedidelis vazonas šiuo atveju būtų kibiro dydžio, maždaug 10–20 litrų talpos. Vieni atspariausių yra spygliuočiai.

Hortenzijos – tai įspūdingi krūmai, kurių gausūs ir spalvingi žiedai traukia akį bet kuriame sode. Šie augalai ne tik suteikia grožio, bet ir yra lengvai prižiūrimi, todėl puikiai tinka tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems sodininkams. Kvapą gniaužiantys hortenzijų žiedai būna įvairių formų, spalvų ir dydžių, sukurdami tikrą vizualinę šventę. Šiuos nuostabius krūmus itin lengva auginti ir prižiūrėti, nors juos reikia šiek tiek genėti, kad išliktų sveiki ir išlaikytų gyvybingus žiedus.

Lietuvos gamta šiemet krečia nematytus pokštus – nors ruduo jau beveik įpusėjo, daugybė augalų vis dar žydi. Kaip socialiniuose tinkluose dalijasi Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija, spalį pražydo daugybė įvairių augalų, o tai – ne vieną nustebinęs vaizdas. Spalį vis dar gausu žiedų Jūratės Banėnienės nuotraukomis pasidalijusi Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija priduria, kad, vis tik, vienam augalui žydėti dabar pats metas – tai grikiai.

Dėl savo grožio hortenzijos yra vienos populiariausių sodo gėlių, kurias galima lengvai prižiūrėti ir rudenį, jei tik sodininkai išvengs vienos lemtingos klaidos. Hortenzijos yra gražios gėlės, kurias sodininkai labai vertina dėl to, kad jas paprasta prižiūrėti, tačiau viena dažna sodininkystės klaida rudenį gali užkirsti kelią jų žydėjimui.

Kaip ir kasmet artėjant rudeniui, sodininkai prieš šaltąjį sezoną pradeda rūpintis įvairiais augalais, įskaitant rožių krūmus. Nors rožės nėra itin reiklios, norint jas išsaugoti per žiemą, būtina atlikti kelis paprastus priežiūros veiksmus. Naujienų portalui tv3.lt „Juragių medelyno“ vadovas Donatas Venckevičius atskleidžia, kaip reikėtų pasirūpinti rožėmis prieš žiemą ir kokių klaidų reikėtų vengti, norint, kad jos žydėtų ir ateinančiais metais.

Rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną miestų ir miestelių gatves nuspalvino tūkstančiai kardelių ir kitų gėlių žiedai, kurie atsidūrė mokytojų rankose. Tam, kad šviežios gėlės kuo ilgiau džiugintų savo šventiška nuotaika, užtenka vadovautis vos keliais paprastais patarimais, rašoma Lidl pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos pievos ir laukai pradeda nusidažyti ryškiai geltona spalva: pradeda žydėti invaziniai augalai – rykštenės. Nors jos mėgstamos dėl ryškios spalvos, tačiau šie invaziniai augalai užima didelius sąžalynus ir blogina ne tik biologinės įvairovės būklę, bet kenkia ekonomikai, sveikatai, turizmui. Mokslininkai užfiksavo daugiau nei 3 tūkst. jų radimviečių gamtoje, kurios gali sudaryti ir po keliolikos hektarų plotus.

Britai nusprendė nelaukti, kada ateis šilti orai ir pradės žydėti vyšnios, tad pasitelkę išmaniąsias technologijas atidarė įspūdingą parodą. Londone didžiuliuose ekranuose pražydo skaitmeninis vyšnių sodas, užburiantis lankytojus. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Vyšnių žiedai savo švelnumu ir grožiu žavi žmones visame pasaulyje. Atėjus pavasariui įvairiose pasaulio vietose lankytojai mėgaujasi rausvų ir baltų žiedų grožiu ir, žinoma, skuba nusifotografuoti.

Daugelis vilniečių su nekantrumu laukia, kada po sakuromis bus galima pasidaryti pikniką ar fotosesiją, pasivaikščioti ir grožėtis rožiniais japoniškos vyšnios žiedais. Čijunės Sugiharos sakurų parke šeštadienį jos išskleidė pirmuosius žiedus, dar diena ir visas parkas nusidažys baltai. Įvairiose pasaulio šalyse šie medeliai pražysta skirtingu laikotarpiu, priklausomai nuo gamtinių sąlygų. Sakurų žydėjimo šventė – „Hanami” Japonijoje turi gilias tradicijas ir ypač mėgiama.

Vasario 14-oji – diena, kuomet mylimieji vienas kitą stebina įvairiosiomis dovanomis ir mielomis staigmenomis. Viena populiariausių – gėlės. Anot Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, jų pardavimai šios šventės metu išauga net 25 kartus. Tiesa,  tam, kad dovanų gautos gėlės džiugintų kuo ilgesnį laiką, svarbu žinoti kelias jų priežiūros taisykles. „Valentino dieną galima vadinti ir gėlių diena.

Puansetijos yra vienos iš šventiškiausių kambarinių augalų rinkoje, išsiskiriančios savo ryškiai raudona spalva. Ekspertas pasidalino patarimais apie šių augalų priežiūrą, įskaitant idealią temperatūrą, kad jie galėtų klestėti. Puansetijas galima įsigyti prekybos centruose ir internetu, o žiemos mėnesiais jos namams suteikia džiuginančio spalvingumo.

Dažnai užduodamas klausimas, kiek ilgai žydi orchidėjos? Orchidėjos garsėja savo subtiliu žydėjimu – išskirtinės formos žiedlapiais ir spalvomis, nuo gryniausios baltos iki auksinės geltonos ir tamsiai raudonos. Tačiau jų žydėjimas trunka ribotą laiką. Tiesą sakant, ekspertai teigia, kad turėtumėte tikėtis, kad orchidėjos žydės nuo šešių iki dešimties savaičių. Orchidėjų žiedai po šešių savaičių ima blukti, bet gali išlikti gražūs ilgiau nei 10 savaičių.

Patrauklaus magiško alyvų kvapo pamiršti neįmanoma! Švelnus ir saldus žydinčių pavasario sodų kvapas pripildo mus maloniais pojūčiais. Tačiau ne visi žino apie kai kurių gėlių gydomąsias savybes. Štai, pavyzdžiui, paprastos alyvos gali padėti organizmui susidoroti su daugeliu ligų. Gydomosios alyvų savybės liaudies medicinoje žinomos jau šimtus metų. Jos gausiai augo Osmanų imperijos didikų soduose.

Ar esate susidūrę su situacija, kai į namus parsivežus tviskančią tulpių puokštę, jau už poros dienų ji atsidūrė šiukšliadėžėje? Tai – dažnas, bet visiškai nereikalingas galvos skausmas, nes su tinkama priežiūra, šios gėlės jūsų namus gali puošti net iki 2 savaičių. Priešingai nei daugelis kitų gėlių, tulpės ir toliau auga net jas nuskynus. Todėl joms yra reikalingas itin gausus vandens kiekis. Tai – vienas pagrindinių aspektų, lemiančių jų gyvavimo laiką, rašoma „Lidl“ pranešime spaudai.

Orchidėjos laikomos sudėtingos priežiūros nereikalaujančiais kambariniais augalais, bet daugeliui vis tiek nepavyksta jų išauginti ir džiaugtis dailiais jų žiedais. Malcolmas Gregory, vyriausiasis orchidėjų augintojas iš „Love Orchids“, papasakojo, ką daryti, kad orchidėja žydėtų ilgiau. Falenopsio rūšies orchidėjos kainuoja nebrangiai, o jų žiedai džiugina daugelį savaičių.

Prekybos centruose pirkdami namų apyvokos daiktus, sodo įrankius ar augalus, tikrai sutaupome. Pavasario ir vasaros mėnesiais daugelis prekybos centrų klientams pateikia puikių pasiūlymų tiek namų, tiek lauko augalams. Tačiau sodininkystės ekspertas įspėjo, kad pirkdami prekybos centre,  „gaunate tai, už ką sumokate“. „Gardening Express“ savininkas ir įkūrėjas Chris Bonnett pasidalijo patarimais kaip pirkti augalus iš prekybos centrų, rašo express.co.uk.

Ar žinote, kad balandis, antrasis pavasario mėnuo, mūsų tautosakoje vadintas ypatingai gražiu vardu – Žiedų mėnesiu? Pagal romėnų kalendorių šis mėnuo yra globojamas Veneros – meilės ir grožio deivės. Paskutinį balandžio savaitgalį narcizų žydėjimas Druskininkuose visa tai sujungs į vieną ir sukurs neįprastą ir išskirtinį reginį.

Vienas žymiausių Japonijos gamtos reginių šiais metais pasiekė kraupų etapą. Sakuros pražydo anksčiausiai per daugiau nei 1200 metų. Ankstyvas žydėjimas – kvapnus priminimas, kad klimato kaita visam laikui keičia natūralų Žemės rutulio funkcionavimą, pradedant ekstremaliomis žiemos audromis ir baigiant pusmetį trunkančiomis vasaromis. Sakuros tokiuose miestuose kaip Japonijos Kiotas jau seniai reiškia ne tik sezono pokyčius.

Vasaris – apgaulingas mėnuo: dar ne pavasaris, bet dienos ilgėja, saulutė kyla vis aukščiau ir kambariniai augalai gauna daugiau šviesos. Tačiau lauke vis dar spaudžia šaltukas, ypač naktimis, o dieną ant saulėtų palangių šilta ir šviesu. Kambariniai augalai nežino, ar jau pabusti iš žiemos miego, ar laukti tikro pavasario. Kaip jais pasirūpinti žiemos pabaigoje? Kambarinius augalus, mėgstančius šviesą, dažniausiai laikome ant palangių.

Vanduo – visų augalų gyvybės pagrindas. Kiekvienai augalų rūšiai laistymas turi būti individualus. Taip pat kambarinius augalus būtinai reikia patręšti, jeigu jūs norite gražaus žydėjimo ir tankios lapijos. Cukrus. Pats natūraliausias tręšimo būdas kambarinėms gėlėms. Cukrus skaidosi į gliukozę ir fruktozę. Būtent gliukozė ir daro stebuklus. Tokių trąšų paruošimui reikia ištirpinti 1 valgomąjį šaukštą cukraus 0,5 l vandens arba tiesiog pabarstyti cukrumi žemę vazone, o paskui palaistyti.

Kaune įsikūrusiam Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodui šių metų ruduo – išskirtinis:  paprastojo putino (Viburnum opulus L.) kolekcijoje šakos linksta nuo gausaus vaisių derliaus. Šie augalai ne tik puošia aplinką, bet ir yra labai vertingi: juose rasti dideli kiekiai įvairių biologiškai aktyvių, stipriomis antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių junginių, savo verte putinų vaisiai nenusileidžia vertingiausioms miškų ir sodų uogoms.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas Kaune lankytojus vilioja nuostabiu reginiu – kviečia pasigrožėti įspūdingais vieno seniausių Lietuvoje gelsvažiedžio tulpmedžio (Liriodendron tulipifera) žiedais. „VDU Botanikos sode augantis tulpmedis buvo išaugintas iš sėklų, surinktų Veliuonos parke 1950 m. Analizuojant jo fenologinius duomenis, vėliausia žydėjimo data yra birželio pabaiga–liepos pradžia, rašoma pranešime spaudai.

Sodininkai ragina nepraleisti šiemet išskirtinės progos ir pasimėgauti įspūdingais sodų vaizdais. Mat gegužę pats obelų žydėjimo metas, o šiemet dėl šalto pavasario visų augalų net ir gėlių žydėjimas nepaprastai ilgas. Ant obels baltus it sniegas žiedus skaičiuojantis sodininkas Gytis Kuliešius džiūgauja, šiemet jo sodo šakos turėtų linkti nuo obuolių. Dabar obelų soduose pats žydėjimo metas ir laikas, kada gali būti lemtingas būsimam derliui.

Kaune įsikūrusio Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijose ir ekspozicijose – vis daugiau aromatingų ir įvairiaspalvių žiedų. Kol didžiausiame Lietuvoje rožyne pirmuosius pumpurus ima formuoti rožės, romantiškąją istorinę pergolę visu smarkumu puošia balti, rožiniai ir kreminiai vanile kvepiantys kalninių raganių (Clematis montana) žiedai.

Karantino metu lietuviai išvaikščiojo kone visus pažintinius takus savo šalyje, dabar atsivėrus sienoms tarp Baltijos valstybių nemažai mūsiškių savaitgaliais suka link Latvijos. Viena populiariausių savaitgalio kelionių krypčių – Duobelėje vykstanti Alyvų šventė. Čia galima išvysti daugiau nei 240 alyvų rūšių, taip pat šiuo metu žydi obelys ir kiti augalai, tad yra kur paganyti akis ir palepinti nosį maloniais kvapais.

Kad jūsų gėlės gražiai, gausiai augtų ir džiugintų akį – įsiklausykite į patyrusių floristų patarimus. Šios rekomendacijos padės jums užveisti didingą žydintį sodą ant palangės. Vanduo – visų augalų gyvybės pagrindas. Kiekvienai augalų rūšiai laistymas turi būti individualus. Taip pat kambarinius augalus būtinai reikia patręšti, jeigu jūs norite gražaus žydėjimo ir tankios lapijos. Cukrus Pats natūraliausias tręšimo būdas kambarinėms gėlėms.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune – vis daugiau žiedų. Lankytojai gali išvysti ir ne visų pažintą Lietuvoje augančio paprastojo žalčialunkio giminaitį – pražydusį pontinį žalčialunkį (Daphne pontica). „Vakarų šalyse pontiniai žalčialunkiai auginami, jais prekiaujama medelynuose. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas bene vienintelis Baltijos šalyse, savo kolekcijose turintis šį augalą. Taip pat turime ir paprastąjį žalčialunkį, na o pontinių – net aštuonis.

Kviečiame apsilankyti ryškiuose žieduose skendinčiame karališkajame Londono parke. Jame pats žydėjimo bumas. Tiesa, šiemet dėl karantino vienintelė galimybė parku pasigrožėti – per ekraną. Karališkojo Ričmondo parko širdyje esanti Izabelos plantacija jau skendi žieduose. Čia galima išvysti gražiausią šalyje ryškiaspalvių azalijų kolekciją, rododendrų ir kitus dekoratyvinius krūmus, žolynų kilimus.

Kol vilniečiai liūdi ir pražydusiomis sakuromis gali pasidžiaugti tik per tvoras ar internetą, Panevėžyje pagaliau sužydo vos pernai kultūros ir poilsio parke pasodinti medeliai. Tiesa, nors ir karantinas Aukštaitijos sostinės gyventojams sužydusiomis japoninėmis vyšnaitėmis i pasigrožėti taip griežta neuždrausta. O norinčių iš arti nufotografuoti prasiskleidusius sakurų žiedus netrūksta. Panevėžyje įsismarkauja žydėti vos pernai pasodintos japoninės vyšnaitės.

Artėjant Motinos dienai gėlių augintojams prasideda pats pavasarinio sezono įkarštis. Tad Covid-19 krizė gėlininkams stojo pačiu blogiausiu metų laiku. Jų šiltnamiuose jau žydi tūkstančiai našlaičių daugiausiai skirtų kapams papuošti, bet parduoti sekasi sunkiai, mat prekyba tokia vangi, kad vargiai duos kokį nors pelną. Per karantiną visiškai sustojo ir skintų gėlių verslas. Tulpių, narcizų, žydrių augintojai nebesitiki visai užsidirbti. Visuotinis karantinas rodos apėmė ir šalies kapines.

Prasidėjus balandžio mėnesiui ir skaičiuojant paskutines dienas iki Šv. Velykų, Vilniuje pradėjo skleistis ir taip numylėti sakurų žiedai. Ir nors įsiamžinti prie šių žydinčių gražuolių kasmet traukia vis daugiau vilniečių, šiemet šiais augalais teks grožėtis, laikantis karantino rekomendacijų. Sakura vadinama japoniška vyšnia. Tai yra vienas iš svarbiausių augalų Japonijoje.

Japonijoje pražydo sakuros. Ir nors šiemet dėl koronaviruso pandemijos sakurų stebėjimo šventės kuklesnės, pasigrožėti norinčių parkuose tikrai netrūksta. Tokijuje jau skleidžiasi pirmieji sakurų žiedai, o šeštadienį skelbiama oficiali sakurų žydėjimo pradžia. Dėl šylančio klimato šiemet japoniškos vyšnios pražydo beveik dviem savaitėmis anksčiau nei įprasta. Japonams sakurų žydėjimas siejasi su trumpu žmogaus gyvenimu ir nauja pradžia.

Kėdainių miesto senamiesčiu vaikštantys žmonės galėjo stebėti neįprastą vaizdą – spalio viduryje Č. Milošo gatvėje pražydo kaštonas. Nors palei gatvę čia auga dešimtys kaštonų, tačiau smulkiais žiedeliais apsipylė tik vienintelis.  „Šiemet visi čia augantys kaštonai buvo subrandinę vaisius. O dabar vėl viskas iš naujo – medis ėmė ir pražydo. Č. Milošo gatve vaikštau  kasdien, tačiau žydintį kaštoną tokiu laiku matau pirmą kartą. Tai tikrai keista anomalija, keistas nutikimas.

Mūsų šalyje šiuo metu žydi pelynas ir kietis. Iš Pietų Europos atpučiama nemažai ambrozijos žiedadulkių. Todėl Alergologijos centre pacientų eilės nenutrūksta ir rugsėjį. Štai kaip ir Olandijoje gyvenanti Monika, kuriai prieš porą savaičių netikėtai išbėrė rankas. Ji įtaria, kad dėl to kaltas kontaktas su cheminėmis medžiagomis. Tiriantis paaiškėja, kad merginą kamuoja ir alergija nuo kiečio: „Aš vaikystėje esu tyrusis. Žinau, kad žiedadulkėms, pūkinėms pagalvėms ir šienui. Viskas.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas Kaune ragina suskubti atvykti pasigrožėti kvapniais ir prašmatniais žiedais – beveik vienu metu sužydo skirtingos bijūnų veislės, o karštos dienos gerokai patrumpins jų žydėjimo trukmę. „VDU Botanikos sodo ekspozicijoje auginame apie 300 bijūnų kolekcinių numerių. Kolekciją sudaro žoliniai, sumedėję ir tarpsekcijiniai (žolinių ir sumedėjusių bijūnų hibridai) bijūnai.

Šiomis dienomis į Krakių seniūniją traukia gamtos mylėtojai ne tik iš Kėdainių miesto ar rajono, bet ir iš visos Lietuvos. Garsiajame Skinderiškio dendrologiniame parke visu grožiu pražydo šio parko pažiba vadinamos magnolijos. Būtent dėl jų parkas kasdien sulaukia ne dešimčių, o šimtų lankytojų. Magnolijų – visas tūkstantis Kiekvieną užsukusį į Skinderiškio dendrologinį parką pribloškia neįtikėtinas vaizdas.

Jei dar nepasisėjote įvairiaspalvių gėlių, pats metas tai padaryti. Daigams sėkite aguonas, celiozijas, flioksus, gazanijas, gubojas, gvaizdūnes, jurginus, kermėkus, kosmėjas, lakišius, lobelijas, medetkas, neužmirštuoles, o tiesiai į dirvą jau galite sėti ratilius (astrus), lobuliarijas, nasturtas, pelėžirnius, saulėgrąžas. Kol daigai dygsta, galima persodinti kambarines gėlės. Jaunus augalus reikėtų persodinti kasmet, o senesnius – kas dvejus ar trejus metus.

Atėjęs pavasaris taip ir kviečia pagaliau traukti į gamtą ir mėgautis gėlių žydėjimu bei nuostabia aplinka, žaluma, vaizdiniais. Naujienų portalas tv3.lt kviečia nepražiopsoti pačių gražiausių gėlių žydėjimo švenčių ir pateikia išsamią informaciją, kada ir kur reikėtų apsilankyti, jei norite pamatyti pasakiškai žydinčias pačias gražiausias gėles.

Visada malonu gauti gėlių. Deja, pamerktos jos ilgai neišbūna ir nuvysta po poros dienų. „Valstiečių laikraštis“ siūlo keletą priemonių, kad gėlės išsilaikytų ilgiau. Rožės patalpoje vysta gana greitai. Jei norite ilgiau gėrėtis skintomis rožėmis, geriausia skinti vakare. Rožės kotelį reikėtų nupjauti įstrižai, po to iki pat žiedelio panardinti į šaltą vandenį ir palikti per naktį vėsioje patalpoje.

Vaismedžiai ir krūmai balandžio mėnesį pradeda aktyviąją vegetaciją. Kai pradžius žemė, reikia nuvalyti nuo kamienų atsilupusią žievę, reikalui esant, nubalinti medžius iš naujo, apkasti žemę aplinkui ir pridėti trąšų. Būtinai nuraškykite nuo šakelių pernykščius vaisius, kad jie netaptų infekcijų židiniu. Kai kurie sodininkai, kol dar nepradėjo skleistis pumpurai, serbentų ir agrastų krūmus aplieja karštu (70 laipsnių) vandeniu iš laistytuvo.

 Jeigu reikėtų apibūdinti kaktusus, kaip mėgėjai galėtume tai padaryti bendais bruožais – spygliuoti ir labai lėtai auga. Iš tiesų taip ir yra – jų šaknų sistema ir audiniai negali greitai įsisavinti didesnio vandens ir maistinių medžiagų kiekio iš aplinkos, todėl negali greitai suformuoti augalinės masės. Visi kaktusai pergyvena tris skirtingus egzistavimo laikotarpius: ramybės, augimo ir žydėjimo. Jei sugalvojote persodinti kaktusus, nedarykite to kiekvienais metais.

 Alijošiumi vadinamas kambarinis augalas alavijas butuose pražysta gana retai. Tokius žiedus savo kambaryje ant palangės neseniai išvydo ukmergiškiai Danutė ir Juozas Vinckai. Danutė Venckienė pasakojo, kad ant palangės prašmatnius žiedus sukrovė net du jos alijošiai – abu dar visai „jaunikliai“. Kaip pati pasakojo, „užflencavo“ juos gal prieš ketverius metus. Kaip ir dažna gėlininkė, iš pradžių laikė ūgliukus vandenyje, paskui sutupdė į žemę.

Egzotiškosios orchidėjos savo grožiu papuošia namų interjerą, o žiedais ir ryškiomis spalvomis džiugina kiekvieną. Tiesa, šias gėles reikia prižiūrėti kiek kitaip nei įprasta. Todėl vertėtų žinoti kelis faktus, kad šie augalai jus kasdien džiugintų žydėjimu.  Stebėkite šaknis Prieš perkant orchidėją labai atidžiai apžiūrėkite lapus, jie turi būti žali, gražūs, sodrūs, kadangi vazonai visuomet būna permatomi, patyrinėkite šaknis – ar sveikos.

Kardeliai (gladiolės) – vilkdalginių šeimos daugiamečiai gumbasvogūniai augalai. Rugsėjo 1-ąją beveik kiekvieno į mokyklą skubančio mokinio rankose puikuojasi šios dekoratyvios gėlės. Kardeliai patenka ir į pasaulinį penkių populiariausių skinamų gėlių sąrašą. Jų puošnūs žiedynai tinka įvairioms puokštėms, vainikams, gėlių kompozicijoms, o jų spalvų paletė gali patenkinti kiekvieno skonį – nuo sniego baltumo iki tamsiai rudos spalvos.

Pastarosiomis savaitėmis Europos šalis užgriuvusi karščių banga jau spėjo sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą ir pridaryti daugybę nuostolių. Švediją ir Graikiją niokoja miškų gaisrai, Britų salyne nuo karščių deformavosi geležinkelių bėgiai, o lietuvių ūkininkai skundžiasi dėl išdegusių pasėlių. Neįprastai šilta ir sausa vasara tapo iššūkiu ir miestų žaliosioms erdvėms, kuriose augalai leipsta nuo karščio.

 Apie tai, kad namuose augtų ir žydėtų orchidėjos, svajoja kiekviena šeimininkė. To pasiekti visai nesunku, jei žinote keletą svarbių gudrybių.  Viena tokių yra cinamonas. Namų šeimininkės tvirtina, kad cinamonas, pabertas ant šaknų ir apdėtas ledukų kubeliais, tikėtina, padės pagreitinti orchidėjų augimą.  Taip pat ekspertai pastebi, jog augimui padeda ir kitokios gudrybės. Pavyzdžiui, Careforyourorchids.

Tokio meto, kad puokštę galėtum sukomponuoti iš bijūnų ir liepų žiedų, botanikai sako nepamenantys. Įprastai tik birželio viduryje gausiai pražystantys bijūnai jau dabar visiškai išskleidę įspūdingus žiedus. Beveik išsprogę net ir pačių vėlyviausių veislių pumpurai. Botanikos sode Kaune pats bijūnų žydėjimo pikas. Užkaitinus saulei viena po kitos žiedus išskleidė kone visos veislės – ir tos, kurios pražysta anksčiausiai, ir vėlyvesnės.

Jei savo namuose turite kambarinių gėlių karaliene vadinamą orchidėją, turbūt žinote, kiek laiko ir nervų kainuoja jų priežiūra. Vis dėlto, yra būdų, galinčių padėti jūsų orchidėją paversti tikra namų puošmena. Jums tereikia nepamiršti, jog svarbiausia – laikymo sąlygos. Kiekviena orchidėja, kurią tik parsinešate į namus, privalo augti permatomame vazonėlyje su nutekėjimais jo apačioje, rašoma pomada.