„Šiemet visi čia augantys kaštonai buvo subrandinę vaisius. O dabar vėl viskas iš naujo – medis ėmė ir pražydo. Č. Milošo gatve vaikštau kasdien, tačiau žydintį kaštoną tokiu laiku matau pirmą kartą. Tai tikrai keista anomalija, keistas nutikimas.
Pastebiu, kad ne vienas žmogus sustojęs žiūri į medį ir kraipo galvą. Krečia pokštus gamta“, – sakė kone kasdien senamiesčio gatvėmis vaikštantis ir žydintį kaštoną mieste pastebėjęs kėdainietis senjoras Česlovas Čižauskas.
Pražydo ir braškės
Senjoras Č. Čižauskas teigia užfiksavęs ir daugiau gamtos anomalijų šį rudenį – Kėdainių senamiestyje esančiame kieme vyriškis augina braškes. Šiemet jo darže braškės ėmė žydėti spalio pradžioje.
„Keista, tačiau ėmė ir pražydo visą lysvė, visos kartu. Nufotografavau ir pasiliksiu nuotrauką atminčiai. Tokių metų aš tikrai nepamenu, nors per savo gyvenimą visko esu matęs“, – dėstė senjoras.
Tuo metu gamtininkai sako, jog tokiems reiškiniams įtakos turi labai daug tiek biologinių, tiek gamtinių, žmogaus sutvertų dalykų: užterštumas, bendras atšilimas. Be to, kaštonuose jau dešimti metai įsiveisusi keršakandė, kuri išbalansuoja visą medžio fiziologiją.
Ne pirmas kartas
Gamtininkai sako, kad nors vizualiai žiedynai traukia akį, medžiams jie ne į gera. Kaštonai atiduoda labai daug energijos tam, kad subrandintų žiedus, taip išeikvojama medžio energiją, kuri yra reikalinga žiemojimui.
Tiesa, reikia pažymėti, kad Kėdainių mieste tai jau ne pirmas toks gamtos pokštas – prie Kėdainių geležinkelio stoties augantys kaštonai buvo pražydę ir 2011 ir 2013 metais. Tuomet apie tokią Kėdainių anomaliją kalbėjo visa Lietuva.
Dimitrijus KUPRIJANOVAS
