Kaip socialiniuose tinkluose dalijasi Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija, spalį pražydo daugybė įvairių augalų, o tai – ne vieną nustebinęs vaizdas.
Spalį vis dar gausu žiedų
Jūratės Banėnienės nuotraukomis pasidalijusi Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija priduria, kad, vis tik, vienam augalui žydėti dabar pats metas – tai grikiai.
„Rudens stebuklai – spalis, o žydi kraujažolės, šlamučiai, erškėtrožės, bitkrėslės, net pražydo kaštonai...
Bet gražiausia, kai augalai žydi laiku. Žmogaus rankų ir gamtos kūrinys – grikių laukai. Sulauksim stipresnių šalnų ir atsivers spalvų simfonija“, – rašoma socialiniuose tinkluose.
Išties, taip vėlai pražydę augalai nustebino – miestuose vėl pražydo kaštonai, o kaip anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, Kaišiadorių rajone antrąkart pražydo net obelys.
Kaip teigė gamtininkas Selemonas Paltanavičius, šiemet, kaip ir pernai, daugelis medžių ir krūmų Lietuvoje žydėjo antrą kartą, įskatant kaštonus ir šermukšnius.
Kaip tąkart teigė S. Paltanavičius, antrinis žydėjimas dažniausiai būdingas kultūriniams augalams, pavyzdžiui, vaismedžiams ir dekoratyviniams augalams, kuriuos pasodina žmonės.
Antrinio žydėjimo reiškinys susijęs su šiltu rudens oru ir ilgesne vasaros trukme. Pastaruosius dvejus metus vasariški orai tęsiasi iki pat rugsėjo pabaigos, o šiluma sukuria antrą pavasarį, kuris paskatina augalus vėl žydėti.
S. Paltanavičiaus teigimu, ilga šiluma sutrikdo augalų pusiausvyrą ir jie dalį sukauptos energijos panaudoja papildomam žydėjimui, nors augalai jau turėtų ruoštis žiemai.
Ne vienam kyla klausimas, ar antrinis žydėjimas nepakenks augalams, tačiau gamtininkai ramina, kad dažniausiai žiedai pražysta vos ant kelių šakelių, tad augalas neišeikvoja daug energijos.