žvejyba

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Žuvininkystės įstatymo pataisų, draudžiančių verslinę žvejybą upėse ir ežeruose ir Kuršių mariose bei įteisinančių kompensacijas iš verslo pasitrauksiančioms įmonėms.  Išimtis būtų taikoma seliavų, stintų, ungurių ir nėgių verslinė žvejybai – jas būtų galima gaudyti iki 2026 metų, o vėliau – tik stintas.   Kuršių mariose, kur per metus sužvejojama apie 1 tūkst. tonų žuvų, žvejyba nebūtų draudžiama ir po 2026-ųjų.

Žvejų pyktį sukėlė darbai Nemuno pakrantėje Kaune. Gyventojai sako, kad ten žemėmis ir statybinėmis atliekomis užverčiamas itin žuvingas telkinys, kuriame neršia ir gyvena lydekos, lynai, karosai ir net nykstantys vijūnai. Teritoriją valdanti Vidaus vandens kelių direkcija tikina viską daranti pagal įstatymus, o esą tvenkinys – sovietmečio palikimas. Tačiau situacija susidomėjo aplinkosaugininkai ten jau anksčiau radę pažeidimų.

Panašu, jog Lietuvoje, o ypač Neringoje, šviežiais, rūkytais unguriais pasimėgauti nebeteks. Reaguodama į Europos Sąjungos nurodymus, Lietuva pradeda drausti ungurių žvejybą. Dabar to daryti Kuršių mariose nebegali žvejai mėgėjai, o netrukus gaudykles susivynioti turės ir žvejai verslininkai. Specialistai neabejoja – ant lietuvių stalų guls tik šaldyti lenkiški ar net kiniški unguriai. Žvejys mėgėjas rodo ant meškerės kabliuko besirangantį ungurį, kurį tik ką pagavo Kuršių mariose.

Kas yra klasikinis lietuvių kultūros etalonas? Ar etalonu galima laikyti mėlynus džinsus, poilsį Lietuvos pajūryje ar žvejybą? Apžvelkime etalonų sąrašą Lietuvos kultūroje – ne tik maisto ir gėrimų, bet ir kitose srityse.

Per praėjusius metus į Lietuvos valstybinius vandens telkinius specialistai paleido net 13 milijonų žuvų. Daugiausia plėšrūnių, kurios ir ekologiją reguliuoja, ir meškeriotojams džiaugsmo suteikia. Tačiau už žuvų išsaugojimą kovojantys visuomenininkai pabrėžia, kad yra ir kita medalio pusė – nemažai tokių paleistų žuvų legaliai išgaudo ir parduoda žvejai verslininkai. Tad už valstybės pinigus kai kas kraunasi pelną. Vakarų regiono žuvivaisos skyriaus Rusnėje rezervuaruose spurda 1000 eršketų.

Trečiadienį dėl artėjančio neršto įsigalioja draudimas žvejoti kiršlius ir sterkus. Aplinkos ministerija nurodo, kad kiršlius bus draudžiama žvejoti nuo kovo 1-osios iki gegužės 15-osios, sterkus – iki gegužės 30-osios. Taip pat iki balandžio 30-osios tęsiasi prieš mėnesį įsigaliojęs draudimas žvejoti lydekas, o iki balandžio 1 dienos draudžiama žvejoti šamus.

Šventinę Vasario 16–osios dieną žvejybos leidimų nereikės, tačiau Aplinkos ministerija įspėja, kad dėl tirpstančio ledo pavojinga žvejoti. „Vasario 16–oji – viena iš dienų, kada nereikia mėgėjų žvejybos leidimų ir visi gali žvejoti nemokamai“, – skelbiama ministerijos „Facebook“ paskyroje. Ministerija taip pat įspėjo – šylant orams ir tirpstant ledui darosi pavojinga žvejoti. Vasario 1-ąją įsigaliojo draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30-osios.

Baltijos jūros priekrantės žvejai jaučiasi visų pamiršti ir niekam nebereikalingi. Nuolat įvairių institucijų tikrinami jūrų vilkai iš valdžios nesulaukia jokios pagalbos. Takai, kuriais gali privežti valtis prie jūros, užpustyti, trūksta sandėlių ir, kaip patys sako, pagarbos jiems ir jų verslui. Priekrantės žvejys Mindaugas rodė smėliu užpustytą privažiavimą prie jūros Preiloje.

Mokslininkai, visuomenininkai ir žvejai mėgėjai vienu balsu tvirtina, kad Kuršių mariose sparčiai mažėja žuvų. Blogiausia padėtis su starkiais. Jų populiacija nyksta dienomis. Dėl tokių pokyčių visų akys krypsta į žvejus verslininkus, esą šie taip godžiai traukia tinklus, jog žuvys nespėja daugintis. Patys verslininkai šia tema su žurnalistais kalbėti nenori, tačiau kviečia į diskusiją. Žvejybos gidas Edvinas ruošiasi kelionei į jūrą.

Trečiadienį, vasario 1-ąją, įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30-osios. Tuo metu baigiasi vėgėlių žvejybos draudimas, pranešė Aplinkos ministerija. Taip pat baigiasi nuo gruodžio 15-osios galiojęs draudimas tamsiuoju paros metu žvejoti visas žuvis Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Kuršių mariose ties Klaipėda pagaliau pasirodė stintos, jas gaudančių meškeriotojų nuotaikos įvairios. Turintys daugiau jėgų ir laiko bei sėdintys per naktį, laimikiu džiaugiasi. O štai sėkminga žvejyba dieną reikalauja patirties ir gudrybių. Vis tik, didžiausia laimė nusišypsojo vienam klaipėdiečiui, kuris gaudydamas stintas, ištraukė didžiulę savo gyvenimo žuvį.

Siekiant saugoti žuvų išteklius Seimas raginamas apriboti verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Ji būtų draudžiama visuose vidaus telkiniuose, išskyrus stintų žvejybą ir žvejybą Kuršių mariose, polderiuose ir privačiuose telkiniuose, kur ji nelimituojama.  Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tokius pokyčiu numatančias Žuvininkystės įstatymo pataisas: už balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 24, o susilaikė 28. Toliau Seimas pataisas svarstys pavasarį.

Ketvirtadienį įsigalioja draudimas žvejams mėgėjams gaudyti vėgėles. „Vėgėlių išteklių būklė kelia susirūpinimą, todėl praėjusiais metais šių žuvų žvejybos draudimo trukmė buvo pratęsta, ir dabar jis galioja ne iki sausio 15 dienos, bet iki sausio 31 dienos“, – pranešė Aplinkos ministerija.

TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas žvarbų rudens rytą leidosi į žūklę spiningu sraunioje Šešupėje. Pasak patyrusio žvejo, spiningaujant rudenį, kuomet žuvys tampa gerokai vangesnės, svarbu nebijoti eksperimentuoti su masalais. „Aš esu įsimylėjęs šią upę ir ji man dalina čia žuvį. Nepasakysiu, kad čia prigaudai labai daug, nes jau metų laikas toks, kad jau labai stiprus atšalimas, bet iš principo įmanoma ir man tas labai patinka.

Žvejybos ir akvakultūros sektoriaus atstovai, patyrę nuostolių dėl karo Ukrainoje, netrukus galės kreiptis kompensacijų, penktadienį pranešė Žemės ūkio ministerija.  Pirmuoju etapu ketinama išdalinti 4 mln. eurų paramos.  Bus galima gauti kompensacijas už prarastas pajamas, papildomas išlaidas, patirtas dėl karo keliamų rinkos trikdžių ir jos poveikio šių produktų tiekimo grandinei.  Paraiškos priimamos nuo kitos savaitės iki sausio 5-osios.

Klaipėdiečiai būriais traukia į miesto žuvies turgų ieškodami stintų. Tačiau prekystaliai tušti. Prekeivės sako, kad prieš savaitę pasirodžiusios šviežiais agurkais kvepiančios žuvelės užsuko tik trumpam, dabar jų neliko. Vos kelis jų kilogramus nuo prekystalių pirkėjai nušluoja per porą minučių. Tačiau žvejai gerų žinių neturi. Žvejys iš Klaipėdos Mindaugas ropščiasi į savo laivą. Sako, krantinės taip jau suprojektuotos, kad tik tokiu būdu galima ant denio nusileisti.

Nors Lietuvoje žvejoti statomaisiais tinklais draudžiama, brakonieriai vis bando laimę. O pričiupti jie ginasi, kaip išmano ir netgi nusimauna kelnes. Nusikaltimo vietoje netoli Kauno įamžintas pažeidėjas plūdosi, grasino ir tarsi to būtų maža, demonstravo savo lytinius organus. Vaizdą Kauno mariose fiksuoja žvejys mėgėjas – tikrinti pastatytų tinklų plaukia brakonierius. Išvydęs, kad yra filmuojamas, pažeidėjas pašėlsta, nusismaukia kelnes ir makaluoja savo lytiniu organu.

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė du neteisėtos žvejybos atvejus Lazdijų rajono Dusios ir Metelių ežeruose. Žala gamtai siekia daugiau nei 4 tūkst. eurų, taip pat paimti 56 neleistini žvejybos įrankiai ir neteisėtai pagautos žuvys. Aplinkosaugininkai vykdydami reidą Lazdijų rajone sulaikė du asmenis, gaudžiusius žuvį 2 statomaisiais tinklais Metelių ežere.

Dviem Kretingos rajone žeberklais šlakius gaudžiusiems brakonieriams Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai skyrė baudas ir įpareigojimus atlyginti žalą gamtai, iš viso – per 3 tūkst. eurų. Kaip ketvirtadienį pranešė departamentas, pažeidėjus vykdant akciją „Lašiša 2022“ nustatė Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos ir departamento Šiaulių valdybos pareigūnai, kartu su nevyriausybinės organizacijos „Lašišos dienoraščio“ atstovais.

Šeštadienį Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė du neteisėtos žvejybos atvejus Utenos ir Zarasų rajonuose – iš pažeidėjų paimta 11 statomųjų tinklų, dvi valtys ir žuvys. „Primename, kad aplinkosaugos pareigūnai dirba ir savaitgaliais, todėl sustiprinta žvejybos kontrolė vykdoma nuolat.

Šiuo metu Lietuvos aukštupiuose – pats karališkų žuvų lašišų neršto pikas. Ir gamtosaugininkai, ir žvejai pripažįsta – šiemet nerštas išties neeilinis ir įspūdingas dėl žuvų gausos. Prie Vilnelės upės šiuo metu vyksta tikras gamtos stebuklas – lašišų nerštas. Besisukiojančios karališkos žuvys ieško tinkamos vietelės meilės ritualams. Lietuvos aukštupiuose dabar didelių lašišų knibždėte knibžda.

Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai vykdydami akcijos „Lašiša“ reidą Švenčionių rajone Meros upėje nustatė asmenį, nudūrusį lašišą žeberklu. Taip pat asmens sodyboje rastas neteisėtai laikomas tinklas.   „Prasidėjus lašišų ir šlakių nerštui vykdome aktyvią kontrolę prie lašišinių upių. Skiriame ypatingą dėmesį teritorijoms, kuriose pažeidimai labiausiai tikėtini.

Norvegija ir Rusija susitarė dėl žvejybos kvotų 2023 metams, pranešė Oslas, šalims pasiekus retą susitarimą karo Ukrainoje fone.  Nuo 1976 metų, kai buvo sudarytas pirmasis susitarimas Šaltojo karo metu, NATO narė Norvegija ir Rusija susitarė dėl žvejybos kvotų Barenco jūroje, kurioje esama vertingų menkių išteklių, bei prie abiejų šalių pakrančių.

TV6 laidos „Vienam gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas leidosi į rudeninę lydekų žūklę Atmatos upėje, kur išbandė žvejybą spiningu. „Mūsų šiandienos tikslas paieškoti ešerių, paieškoti lydekų, pasižiūrėsime vietų. Dabar juk ruduo, plėšrūnų metas“, – teigė ilgametės laidos apie žūklę vedėjas ir jos veidas.  Lietuvoje tarp žvejų spiningautojų egzistuoja nuostata, kad kuo didesniais masalais gaudoma, tuo didesnės lydekos kimba.

Kaunietis dalijasi laimikiu – sugavo 42 kg šamą. Ne vienerius metus žvejyba užsiimantis vyriškis pasakojo, jog prieš du metus nusprendė vaikytis savo gyvenimo žuvies ir šį sezoną pavyko sugauti tikrą trofėjų. „Gal sudomintų mano sugauta žuvis? Šamas trofėjus jau. 42 kg. svorio, 195 cm ilgio“, – rašė žvejys Evaldas iš Kauno. „12 metų gaudžiau karpius – tiek laukinius mūsų ežeruose, tiek komerciniuose tvenkiniuose varžybose dalyvavau.

Pirmadienį Lietuvoje pradeda galioti draudimas žvejoti šlakius ir lašišas. Įprastai šis draudimas įsigalioja spalio 16-ąją, tačiau šiemet tai buvo sekmadienis, todėl draudimas pradeda veikti pirmadienį, informavo Aplinkos ministerija. Minėtų žuvų žvejoti nebus galima iki gruodžio 31 dienos. Visus sugautus šlakius ir lašišas privaloma paleisti. Šis draudimas galioja didesnėje Neries dalyje ir dar dvylikos Lietuvos upių ruožų.

5 tūkstančiai aštriašnipių eršketų mažylių pradėjo savo gyvenimo kelionę laisvėje – buvo paleisti į Nerį. Žuvininkystės tarnybos specialistai sako, kad į Raudonąją knygą įrašyta – karališka žuvis, galinti užaugti net iki 400 kilogramų, į Lietuvos upes turėtų grįžti neršti po 20-ies metų. O kol kas Lietuvoje prieš tai įžuvinti aštriašnipiai sėkmingai plaukioja Baltijos jūroje ir nuplaukia net iki Gotlando.

Istorija apie neįtikėtiną penkerių metų berniuko nuotykį. Žvejoti kartu su tėvu besimokantis Jokūbas pačiame sostinės centre, Neries krantinėje, pagavo lašišą, kuri ir svoriu ir dydžiu ne ką mažesnė, nei jis pats. Jau befilmuojant TV3 žinioms, pagavo kiek mažesnį, tačiau retą laimikį – jūrinį upėtakį šlakį. Jokūbo tėtis sako: sūnus net ne lygiaverčiu žvejybos partneriu tapo, bet savo tėtį pranoko. O pats berniukas pagautas žuvis jau ir sunkiai suskaičiuoja.

Jei Lietuvos grybautojai šiemet negali pasigirti baravykų laimikiais, tai meškeriotojai – tikrai nesiskundžia. Žvejai sako, kad šie metai – tikrai dosnūs metrinių ir gerokai virš 10 kg sveriančių laimikių. Tiesa, šiemet lašišautojai turi nepamiršti vienos svarbios taisyklės – rudenio sezono metu pagautų lašišų žvejai valgyti nebegali. Lietuvoje dabar pats rudens lašišų gaudymo sezono įkarštis. Užkietėję meškeriotojai skuba pagauti savo gyvenimo laimikį.

Norvegija apribos Rusijos žvejybinių laivų galimybes patekti į šalies uostus, kad Maskva negalėtų jais pasinaudoti siekdama apeiti sankcijas, ketvirtadienį pareiškė vyriausybė. „Atidžiai stebime Rusijos veiklą Norvegijos vandenyse ir Norvegijos uostuose, siekdami neleisti, kad Norvegija taptų tranzito šalimi neteisėtam prekių gabenimui į Rusiją“, – per spaudos konferenciją pareiškė Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt.

Bendruoju pagalbos numeriu paskambinęs asmuo pranešė, kad Kauno mariose iš valties iškrito žvejys ir jam reikia pagalbos. Į įvykio vietą kartu su pareigūnais nuvyko ir TV3 laidos „Farai“ operatorius.  Deja, prireikė ir visų kitų specialiųjų tarnybų – ugniagesių ir medikų – pagalbos. „Nemuno kitoje pusėje vyras iškrito iš valties ir skęsta, šaukiasi pagalbos“, – perdavė policininkai.  Ant kranto stovintys žvejai šnekėjosi su kažkur tamsoje plūduriuojančiu nelaimėliu.

Europos Komisija pritarė siūlymams dėl žvejybos Baltijos jūroje apribojimų 2023 metais, taip išreikšdama susirūpinimą dėl mažėjančių žuvų populiacijų, pranešė EK atstovybė Latvijoje. Remiantis šiais pasiūlymais, Europos Sąjungos šalims bus nustatytos komerciškai svarbiausių žuvų rūšių žvejybos ribos – numatyta sumažinti keturių grupių žuvų žvejybą, siekiant atkurti jų populiaciją.

Ar kada nors pagalvojote, kad žuvies nevalgysite, nes apetito nekelia jos pavadinimas? O štai Jungtinių Valstijų žuvininkystės ekspertai įsitikinę, kad būtent dėl savo pavadinimo invaziniai azijiniai karpiai – retai atsiranda amerikiečių lėkštėse. Tad sugalvojo juos pervadinti.  Žvejoti iš vandens šokinėjančius azijinius karpius – išties labai smagu. Kartais pakanka tik tinklą kiek aukščiau pakelti ir karpis pats į jį įšoka.

Aplinkos ministerija ketvirtadienį pranešė ketinanti drausti naudoti žvejybai skritulius, keisti draudimo žvejoti lašišas ir šlakius terminą. Tai numatyta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių ir limituotos žvejybos tvarkos aprašo pakeitimuose.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė nepritarti Seimo nario, socialdemokrato Lino Jonausko siūlymui mėgėjų žvejybos reguliavimą iš Žemės ūkio ministerijos perduoti Aplinkos ministerijai. Tokią išvadą Vyriausybė teiks Seimui.

Dar prieš keletą metų vaikščiodami Palangos tiltu būtumėte prasilenkę su žvejų būriu. Dabar čia jų tik keletas. Vienas tokių – kretingiškis Arvydas, žvejybą Baltijos jūroje nutaręs iškeisti į žvejybą mariose. Jo teigimu, situacija pajūryje žvejams per pastaruosius metus „kardinaliai pasikeitė“. „Niekas nekimba, tik visokie grundulai. Va, keletą valandų stoviu, jų iki dešimt pagavau.

Kėdainių rajone užkietėjusiam ir nusipelniusiam žvejui Andriui Liniauskui ir vėl nusišypsojo sėkmė – žvejys Mantviliškio tvenkinyje sužvejojo daugiau nei 20 kilogramų sveriantį amūrą. Tokios didelės žuvies iki šiol nėra sugavę nei Andriaus bičiuliai, nei jis pats, nors žvejoja daugybę metų ir labai rimtai bei bendrauja su visos Lietuvos žvejais. Milžiniška žuvis Ši vasara žvejui A. Liniauskui ir vėl įsimins visam gyvenimui.

Iki rugpjūčio 31 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę „Rinkodaros priemonės“ (Priemonė). Priemonės tikslas – žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimas.

Japonijoje vienas žvejys prisipažino mirtinai subadęs dešimtis saugomų jūrinių vėžlių, kai šie įsipainiojo į jo žvejybos tinklus prie vienos pietinės salos, antradienį pranešė vietos pareigūnai. Praeitą ketvirtadienį atokios Kumedžimos salos, esančios maždaug už 1 600 km į pietvakarius nuo Tokijo, paplūdimyje buvo rasta 30–50 nudobtų arba gaištančių žaliųjų vėžlių. Gyvūnams buvo subadyti kaklai ar kitos kūno dalys.

Pagauti kuo didesnę žuvį yra kiekvieno žvejo svajonė. Tačiau kartais didžiuliai laimikiai užkimba ant kabliuko tikrai ne prieš gerą ir pranašauja rimtas nelaimes. Čilėje, Arikos mieste, žvejai pagavo daugiau nei 5 metrų ilgio juostažuvę, dar kitaip vadinamą Silkių karaliumi, rašoma „mirror.co.uk“. Pasižiūrėti žvejų laimikio sugūžėjo ne vienas vietinis gyventojas, o socialiniame tinkle „TikTok“ šio laimikio vaizdo įrašas sulaukė net 10 milijonų patiktukų.

Sučiupę neleistino dydžio karpius žvejojusį vyrą, pareigūnai tokių tolesnių įvykių nesitikėjo. Su galimu brakonieriumi buvęs vyras aplinkosaugininkus puolė įžeidinėti, o bandant jį sulaikyti, su visais rūbais šoko į upę ir išnėręs kitame krante toliau plūdo pareigūnus. Galų gale sučiuptas taip priešinosi, kad net teko panaudoti dujas. Karpiai i ir pasipriešinimas pareigūnams dviems vyrams gali atsieiti ir beveik po 1000 eurų. Aplinkosaugininkai filmuoja galimo brakonieriaus grobį.

Nemuno deltos regioniniame parke masiškai krenta žuvys. Net kelių upių pakrantės tiesiog nusėtos ir ešerių, ir gigantiškų lydekų gaIšenomis. Aplinkosaugininkai sako, kad toks likimas jas ištiko dėl besitęsiančios kaitros – vandenyje nelikus deguonies jos tiesiog uždūsta. Šilutiškis Anatolijus negali patikėti matomu vaizdu. Jo pamėgtoje žvejybos vietoje, netoli Rusnės, pilvais į viršų plūduriuoja šimtai žuvų. „Atvažiavau ryte ir išsigandau. Išlipau iš mašinos – kas čia per kvapas? Nesuprantu.

Alytaus rajone žvejai sugavo karpį milžiną – sveriantį net trisdešimt kilogramų. Tvenkinio savininkas ketina siekti rekordo, tad laimikį pasvėrė, išmatavo ir paleido atgal į tvenkinį. Tiesa, likimą šis karpis bando jau ne pirmą kartą, jis buvo jau kelis sykius pagautas ir paleistas atgal. Milžinas net vardą jau turi – žvejai jį pakrikštijo Muslimuku.

„TV pagalbos“ veidas Žilvinas Žitkus savo pomėgį žvejoti pavertė verslu ir padeda lietuviams pildyti savo svajones sužvejoti įspūdingą laimikį. Naujienų portalui tv3.lt gelbėtojas Žilvinas papasakojo, kokios pramogos laukia atvykusių bei atskleidė, kas labiausiai palietė širdį.

Prie Lietuvos krantų neršti atplaukė pirmosios šiais metais vėjažuvės. Egzotiškai atrodančias, tarsi su snapais žuvis palangiškiai vadina gandriukais. Tiesa, kol kas laimikiai skurdūs, net stiprus vėjas nepadeda vėjažuvių gaudyti. Tačiau užkietėję meškeriotojai žino – dar kelios dienos ir meškerės lūš nuo laimikio. Meškeriotojas Mykolas rodo, kokios egzotiškai atrodančios žuvys jau pasirodė prie Lietuvos krantų. Tai – pirmosios šiais metais vėjažuvės. Dabar jos kimba ties Palangos tiltu.

Šalyje įsibėgėja lydekų žvejybos sezonas. Meškeriotojai jau dvi savaites traukia šias vandens plėšrūnes, o laimikiai pasitaiko tikrai įspūdingi – metro ir didesnės. Tačiau vis daugiau tokių didelių trofėjinių spiningautojai paleidžia atgal į vandenį – populiarėja sąmoningų žvejų principas – „pagavai – paleisk“. Ministerija taip pat sumažino lydekų kvotas – jei anksčiau žvejys galėjo parsinešti namo iki 5, tai dabar tik dvi lydekaites ne mažesnes nei 50 centimetrų.

Itin pavojingos ir retos žuvų rūšies – gėlavandenės rajos – gelbėjimo operacija. 180 kilogramų sveriančią žuvį gyventojai skubėjo gelbėti po to, kai ją pagavo žvejys. Vis tik gyvūnų tyrinėtojai šiuo žvejo laimikiu džiaugiasi – esą tai rodo, kad Kambodžoje tekanti Mekongo upė gali būti namais įvairiausioms žvynuotųjų rūšims. Mat pastaraisiais metais šiame vandens telkinyje dėl užterštumo ir perteklinės žvejybos drastiškai mažėja žuvų populiacija.

Į Lietuvos ežerus išleista paslaptingiausia laikoma žuvis – unguriai. Mokslininkai dar nežino, kiek ilgiausiai šios žuvys gyvena bei kodėl dauguma neršia tik išskirtinėje, krantų neturinčioje Sargaso jūroje. O neiškeliavę atsiduria ir ant lietuvių stalų. Tiesa, gan brangiais unguriais pasimėgauti gali ne kiekvienas. Vandens telkinys netoli Klaipėdos yra vienas iš daugelio, kuriame laikinus namus netrukus ras net 5000 ungurių jauniklių.

Seimas svarstys pataisas, kurios leistų iki 18 metų žvejoti be žvejo bilieto, taip pat naikintų Rusnės gyventojams taikomą lengvatą nemokamai žvejoti Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose. Šią savaitę po pateikimo už tokius Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimus balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo keturi ir susilaikė 41 parlamentaras. Toliau projektą svarstys Aplinkos komitetas, Seimo posėdyje jis turėtų būti svarstomas gegužę.