wprost

 Keturi Lenkijos ministrai ir parlamento pirmininkas trečiadienį atsistatydino per netikėtą pertvarką valdžios viršūnėse, kurią išprovokavo aukštų pareigūnų pasiklausymo skandalas. Tai įvyko likus vos keturiems mėnesiams iki visuotinių rinkimų, po kurių, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, į valdžią gali grįžti konservatyvi opozicija.

 Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas trečiadienį vėlai vakare atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo jo koalicija, kilus dideliam skandalui dėl pasiklausymo, dėl kurio centro dešinioji vyriausybė buvo raginama atsistatydinti. D.Tusko dviejų partijų valdančioji koalicija užsitikrino palaikymą 237 balsais prieš 203, nė vienam parlamentarui nesusilaikius 460 narius turinčiame Seime.

Lenkijos diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), kurio reputacija buvo labai sustiprėjusi dėl veiksmų per Ukrainos krizę, dabar tapo griežtos kritikos taikiniu dėl nutekintų pokalbių įrašų, esą atskleidžiančių, kaip jis menkina Varšuvos saugumo ryšius su Vašingtonu ir Didžiosios Britanijos premjero politiką.

 Lenkijos prokurorai antradienį sulaikė du ir apklausė dar du žmones dėl slapta įrašytų politikų pokalbių paviešinimo, kuris smarkiai sukrėtė vyriausybę. Tarp apklaustųjų yra Sylwesteris Latkowskis (Silvesteris Latkovskis) – žurnalo „Wprost“, kuris neseniai paskelbė tuos įrašus, vyriausiasis redaktorius. Jis sakė, kad buvo apklaustas kaip liudininkas ir kad perdavė prokurorams visus turėtus įrašus, bet nebuvo spaudžiamas atskleisti savo šaltinio, kuris prašė anonimiškumo.

Lenkijos vyriausybės krizę sukėlusių slapta padarytų pokalbių įrašų paviešinimas yra organizuotos nusikalstamos grupuotės darbas, pirmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis). Diplomatijos vadovas šią nuomonę išsakė kitą dieną po to, kai savaitraštis „Wprost“ paskelbė ištraukas iš pokalbio, kuriame R.Sikorskis esą girdimas sakantis, kad Varšuvos glaudūs saugumo ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis Lenkijai yra beverčiai ir netgi žalingi.

Vienas Lenkijos savaitraštis sekmadienį paskelbė gavęs pokalbio įrašą, kuriame girdima, kaip užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) sako, jog jo šalies tvirti ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis yra „beverčiai“ ir „netgi žalingi, nes sukuria apgaulingą saugumo jausmą“. Savaitraščio „Wrpost“ paskelbtoje trumpoje to pokalbio stenogramoje asmuo, kuris veikiausiai yra R.Sikorskis, sako įstatymų leidėjui Jacekui Rostowskiui (Jacekui Rostovskiui) iš valdančiosios partijos...

 Lenkų žurnalas „Wprost“, kuris paskelbė kompromituojančius šalies lyderių privačių pokalbių įrašus, perdavė įrodymus prokurorams. „Wprost“ teisininkas Jacekas Kondrackis sakė, kad šeštadienį perdavė prokurorams USB atmintinę su įrodymais. Tai naujausias jau savaitę trunkančio skandalo, kuris gali nuversti premjero Donaldo Tusko vyriausybę, posūkis.

 Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ketvirtadienį sakė, kad gali reikėti po kelių savaičių surengti pirmalaikius rinkimus, jeigu besiplečianti politinė krizė dėl slapto politinių lyderių pokalbių pasiklausymo nebus suvaldyta. Tačiau premjeras paragino lenkų savaitraštį „Wprost“ paskelbti visus esą turimus slapta padarytus lyderių privačių pokalbių įrašus. Pasak D.Tusko, kol visi jie nėra paskelbti, jo komanda gali būti šantažuojama.

 Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas yra spaudžiamas atsistatydinti dėl sekmadienį paskelbtų pranešimų, jog jo vidaus reikalų ministras sudarė užkulisinį sandorį su centrinio banko vadovu, kad išliktų valdžioje.

Rusijos energetikos rinkoje atsiranda naujas dalyvis. Milijardierius G. Timčenka su būsimojo prezidento V. Putino palaiminimu perima visą dujų ir naftos verslą į savo rankas. G. Timčenka – vienas paslaptingiausių Rusijos milijardierių. Gandais apipintas jo vardas nuo seno siejamas su V. Putinu. Kalbama, kad šis žmogus yra pagrindinis V. Putino turtų valdytojas, jo verslo pilkasis kardinolas, arba, kaip rašo lenkų savaitinis žurnalas „Wprost“, tiesiog V. Putino kasininkas.

Per paskutiniąsias rugsėjo mėnesį vykusias karines pratybas Rusijos kariai imitavo išpuolį prieš Lenkiją. Be to, buvo inscenizuojamas ir lenkų tautinės mažumos, gyvenančios Baltarusijoje, neva sukelto sukilimo numalšinimas, rašo žurnalas „Wprost“. Žurnalas teigia, kad jo darbuotojai matė dokumentus, kuriuose rugsėjį netoli Lenkijos sienos vykusiose karinėse pratybose būtent Lenkija buvo vaizduojama kaip potenciali agresorė.

Per pirmąjį 2009 metų ketvirtį reklamos apimtys Lenkijos žiniasklaidoje sumažėjo 0,76 proc. lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Iš viso Lenkijos žiniasklaida per pirmąjį šių metų ketvirtį sugebėjo parduoti reklamos už 3,9 mlrd. zlotų (917 mln. eurų). Rinkos tyrimų grupė „Expert-Monitor“ praneša, kad labiausiai dėl sumažėjusių reklamos apimčių turėtų skųstis dienraščiai. Jų pajamos už reklamą sumažėjo 14,1 proc. ir iš viso siekė 583 mln. zlotų (137 mln.

Įtakingas Lenkijos savaitraštis „Wprost“ šalies metų žmogumi išrinko premjerą Donaldą Tuską. Premjeras bus apdovanotas specialiame renginyje pirmadienio vakare.

Lenkų sociologai Naujųjų metų išvakarėse rengia ir keistokas apklausas. Šiemet, pavyzdžiui, buvo aiškinamasi, kuris Lenkijos premjeras buvo pats nuobodžiausias po komunizmo žlugimo 1989 metais. Viešosios nuomonės tyrimo instituto „Pentor“ atlikta apklausa, kurios rezultatus paskelbė savaitraštis „Wprost“, parodė, kad, žmonių nuomone, didžiausias nuoboda yra dabartinis opozicijos lyderis, partijos „Teisė ir teisingumas“ vadovas, prezidento Lecho Kaczynskio brolis dvynys Jaroslawas Kaczynskis.

Rusijos prokurorai aiškina, kad to jau negalima vadinti piktinančiu dalyku, tai - tiesiog „kriminalas“. Panašiai mano ir Rusijos žiniasklaida, kone kasdien šlovinanti savo karo veteranų žygdarbius. Prieš kelias savaites laikraščiui „Moskovskij Komsomolec“ vienas ligoninėje gulintis solidaus amžiaus veteranas didžiuodamasis gyrėsi: „Numušiau McCaino lėktuvą“, ir laikraščio korespondentas išsamiai aprašė šį jo žygdarbį.

Po karo Gruzijoje populiarus Lenkijos savaitraštis „Wprost“ viršelyje išspausdino sumontuotą nuotrauką, kurioje Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, pasiguldęs ant kelių Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy, karšia jam kailį. Taip lenkų žurnalistai norėjo pasakyti, kad N. Sarkozy nebuvo pakankamai griežtas derybose su Maskva. Griežtesnės ir vieningesnės ES pozicijos konflikto metu pasigedo ne vien karingieji lenkų žurnalistai.

Nors Lenkijos spauda ir televizija pastaruoju metu plačiai informavo apie Lietuvoje vykusius rinkimus, mažai kuris autorius ėmėsi savarankiškai komentuoti jų rezultatus. Kaip paprastai ypatingą dėmesį Lenkijos žiniasklaida skyrė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pozicijai. Iki sekmadienio Lenkijoje skelbiama informacija apie kaimyninėje šalyje vykstančią rinkiminę kampaniją buvo itin santūri.

Lenkijos savaitraštis „Wprost“ teigia, kad šalies Konstitucija yra parašyta taip neaiškiai, kad buvęs prezidentas Aleksanderis Kwasniewskis gali mėginti siekti trečiosios prezidento kadencijos. 1997 Konstitucija oficialiai lyg ir draudžia siekti trečiosios prezidento kadencijos, tačiau, kaip teigia „Wprost“, dokumento teisinė kalba yra tokia neaiški, kad palieka labai daug vietos interpretacijai. Kai kas bando įrodinėti, kad draudžiama siekti tik trečiosios iš eilės kadencijos.

Rusija atsidūrė kryžkelėje. Vakarai turi įdėmiai ją stebėti atmindami, kad po Veimaro respublikos iškilo Trečiasis reichas. „Didvyriams gynėjams – dėkingi gyventojai“. Tokiu transparantu Pietų Osetijos sostinėje Cchinvalyje buvo pasitikti rusų muzikantai. Reikia manyti, kad koncertas buvo puikus, tik beveik be publikos, rašo Lenkijos savaitraštis „Wprost“. Po atviru dangumi, tarp daugybės griuvėsių, Šostakovičiaus, Rachmaninovo ir Bethoveno kūriniai turbūt skambėjo absurdiškai.

Apklausa Lenkijoje rodo, kad vienas iš dviejų gyventojų bijo, jog Rusija gali jų šalį pasirinkti kaip taikinį, rašo „Spiegel Online“ Šie rezultatai buvo paskelbti „Wprost“ naujienų žurnale, kurio viršelyje buvo pavaizduotas Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas su pridėtais Hitlerio ūsais ir užrašu „Adolfas Putinas“. 40 procentų respondentų teigė, kad jie Rusiją laiko priešiškiausia Lenkijai valstybe.

Ar padovanos Leo Beenhakkeris lenkams Michaelio Ballacko bei Joachimo Loewo galvas? Būtent toks vieno bulvarinio Lenkijos dienraščio reikalavimas itin pakurstė atmosferą prieš sekmadienio rungtynes.

Lenkijos centrinis sekimo biuras nusprendė sudaryti 100 pavojingiausių šalies nusikaltėlių sąrašą, pranešė dienraštis „Dziennik“. Lenkijoje populiarūs visokie reitingai ir įvairiausi sąrašai: savaitraštis „Wprost“ kasmet skelbia turtingiausių lenkų šimtuką, dienraštis „Rzeczpospolita“ - 500 didžiausių šalies įmonių sąrašą, na o nusikaltėlių šimtuko dar niekas lig šiol nebuvo sudaręs. Sąraše ne tik laisvėje esantys, bet ir bausmę atliekantys nusikaltėliai.

Kasmet Lenkijoje didėja įvairių nusikaltėlių gaujų skaičius, tvirtina lenkų savaitraštis „Wprost“, remdamasis Centrinio sekimo biuro naujausios ataskaitos duomenimis. Vien pernai Lenkijos teritorijoje veikė 348 organizuotos nusikaltėlių grupės, kurioms priklausė beveik 4 tūkst. narių. Palyginti su 2006 metais, jų skaičius padidėjo 41 procentu. Tačiau, pasak vieno lenkų policijos karininko, didelių gaujų era jau baigėsi. Dabar nusikaltėliai buriasi į nedideles, mobilias grupes.

Lenkijos Seime prasidėjo akcija, kurios metu parlamentarai raginami užpildyti deklaraciją su pareiškimu, jog staigios mirties atveju sutiks būti organų donorais, informuoja savaitraštis "Wprost".Akcijos iniciatorius - opozicinės "Įstatymo ir teisingumo" partijos frakcijos narys Tomaszas Latos, gydytojas pagal profesiją. Deklaraciją jis nori išdalinti frakcijos nariams ir Seimo sveikatos apsaugos komisijos posėdyje.

Europa turi atsakyti į rimtą iššūkį – Vladimiro Putino pasitraukimą iš prezidento pareigų. Po Boriso Jelcino atsistatydinimo ir V. Putino atėjimo į valdžią Rusijoje susiformavo įtakingų, beveik be išimties niekieno nerinktų žmonių klanas.

Didžiausias pavojus Rusijai – neoimperializmas, dabartinio Kremliaus valdovo Vladimiro Putino vykdomas politinis projektas, tvirtina Lenkijos savaitraštis „Wprost“. Šio politiko pergalė Rusijos parlamento rinkimuose toliau tęs geopolitinį dreifą, kuris neišvengiamai pasibaigs katastrofa. Juk neoimperinė Putino Rusija pirmiausia grasina pačiai sau, rašo „Wprost“. Imperijos galas Pasak savaitraščio, po Sovietų sąjungos žlugimo Maskva neilgai ieškojo naujos globalių žaidimų strategijos idėjos.

Turėti identišką dvynį gali būti naudinga, rašo lenkų savaitraštis „Wprost“, kuris teigia, kad partijos "Įstatymas ir teisingumas" pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis net nebūdamas premjeras gali išlaikyti vyriausybės apsaugą, nes yra panašus į šalies prezidentą Lechą KaczynskįPagal įstatus, iki 2008 metų gegužės buvusį vyriausybės vadovą saugos vyriausybės apsaugos biuras.

Lenkijos kontržvalgybos duomenimis, Rusijos specialiosios tarnybos Lenkijoje savo veiklą išplėtė iki šiol neregėto lygio, skelbia „Lrytas.lt“. Pasak savaitraščio „Wprost“, lenkų kontržvalgybos analitikams pavyko identifikuoti kelias dešimtis straipsnių, kuriuos inspiravo rusų slaptosios tarnybos.

Lenkai prabilo apie naftos koncerno „Lotos“ kyšius Lietuvos politikams, praneša "Lietuvos rytas".Pasak dienraščio, Lietuvos politikams galėjo būti mokami kyšiai už tai, kad su Lenkijos naftos koncernu „Lotos“ susijusios bendrovės laimėtų konkursus dėl naftos išgavimo Lietuvoje. Spėjama, jog papirkinėjant Lietuvos politikus koncernui „Lotos“ tarpininkavo premjero Gedimino Kirkilo patarėjas advokatas Česlovas Okinčicas.

Lenkijos valdančioji partija PiS („Tvarka ir teisingumas“) sudarė strateginį sandėrį su LiD („Kairė ir demokratija“), kad politiškai pribaigtų liberaliosios PO („Piliečių platformos“) lyderį Donaldą Tuską, praneša „Dziennik.pl“, remdamasis laikraščiu „Wprost“.Manoma, kad kaip tik todėl pirmuosiuose debatuose susitiks kairiųjų lyderis Aleksandras Kwasniewskis ir konservatorius Jarosławas Kaczyńskis.„Tai grynai strateginė sąjunga. Kalba tik apie tai, kaip sumenkinti Tuską.

Lenkijos savaitraštis „Wprost“ teigia, kad Lietuva pasijuto stipria Europos valstybe. Pasak leidinio, tai tiesa: tokios dabartinės jėgų išsidėstymo Europoje realijos. „Priešingai nei mano Rita Suessmuth (buvusi Vokietijos parlamento pirmininkė), tilto paskirtį turi atlikti būtent nedidelės šalys. Prezidentas Valdas Adamkus puikiai atliko šį vaidmenį per Lenkijos, Vokietijos, Ispanijos ir ES derybas birželį vykusiame Europos Sąjungos vadovų susitikime. Visi buvo sužavėti.

Duodamas interviu Lenkijos žurnalui „Wprost“, Lenkijos premjeras pareiškė, kad tik priešlaikiniai rinkimai išspręs visas problemas. Anot jo, per kelias dienas viskas paaiškės, ir jei „Teisės ir teisingumo“ koaliciniai partneriai iš „Lygos ir Savigynos“ nepriims prieš pora savaičių premjero suformuluotų bendradarbiavimo sąlygų, lenkai rudenį eis prie balsavimo urnų.

Lenkijos ekonomikos ministerija rengia planą, kaip apsaugoti AB "Mažeikių nafta" valdantį "PKN Orlen" koncerną nuo neva rusų rengiamo perėmimo, skelbia Lenkijos žiniasklaida. Tuo metu „PKN Orlen“ neigia žiniasklaidos keliamas versijas.

Agresyviais viešaisiais ryšiais Rusija siekia pagerinti savo įvaizdį pasaulio akyse, teigia Lenkijos dienraštis „Wprost“. „Ponia Merkel, kodėl policija jūsų šalyje muša antiglobalistus“? – tokį klausimą Samaroje vykusio ES ir Rusijos susitikimo dalyvių spaudos konferencijoje Vokietijos kanclerei Angelai Merkel uždavė Rusijos dienraščio „Kommersant“ korespondentas. Penki šimtai salėje sėdinčių žurnalistų pratrūko kvatotis.

Žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusi istorija, kad Lenkijos vaikų teisių gynėja Ewa Sowinska paprašė uždrausti vaikiškos laidos „Teletabiai“ transliaciją, nes vienas iš herojų, Tinkis Winkis, yra homoseksualus, nėra visiškai tiksli. Žurnale „Wprost“ interviu su E. Sowinska rašoma, kad pareigūnė esą sakiusi, jog “Aš pastebėjau jį su moteriška rankine.

Lenkijos premjero Lecho Kaczyńskio nuoširdus pasakojimas apie savo finansinius reikalus pralinksmino televizijos „Fox News“ žurnalistes, rašo „Dziennik.pl“. Lenkijos žurnalui „Wprost“ premjeras pasakojo, kad kai vienas bankas jam pasiūlė atidaryti sąskaitą, nusprendė, kad tai yra kyšio pasiūlymas. Todėl ateityje nusprendė su bankais neturėti nieko bendro, ir savo pinigus laiko mamos sąskaitoje.

Pirmą kartą pokario istorijoje Vilniaus vicemeru taps lenkas, rašo įtakingas Lenkijos savaitraštis "Wprost". Jo teigimu, šios pareigos bus pasiūlytos pagal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) sąrašą į Vilniaus tarybą išrinktam Vilniaus lenkų kultūros namų direktoriui Arturui Liudkovskiui.Pasak savaitraščio, būsimasis vicemeras yra žinomas Lietuvos lenkų veikėjas ir anksčiau buvęs Vilniaus tarybos nariu.

Radikalioji Lenkijos šeimų lyga siekia, kad į Lenkiją iš didelės ŽIV rizikos šalių atvykstantys užsieniečiai, prašydami vizos, pateiktų pažymėjimą, jog jie nėra AIDS ligą sukeliančio ŽI viruso nešiotojai, rašo dienraštis "Wprost". Pasak Lenkijos šeimų lygos deputato Seime Mareko Kawos (Mareko Kavos), šios idėjos siūlytojo, toks reikalavimas būtų taikomas daugiausia atvykėliams iš Afrikos šalių.

Lenkų savaitraščio „Wprost“ kovo pradžioje atlikta apklausa parodė,  kad dauguma lenkų nesusitaikė su Lenkijos sienomis, nubrėžtomis po II pasaulinio karo. Beveik 60 procentų  lenkų apgailestauja, kad Vilnius ir Lvovas nepriklauso Lenkijai, per  52 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad Vilnius ar Lvovas yra lenkiškos žemės. Ne mažiau iškalbinga apklaustųjų amžiaus analizė: su Vilniaus ar Lvovo netektimi nesusitaikė ne tik vyresniojo amžiaus žmonės, bet stebėtinai daug jaunimo.

Daugiau kaip pusė lenkų nesusitaikė su Vilniaus ir Lvovo praradimu. Tokius lenkų visuomenės apklausos duomenis savo naujausiame numeryje pateikia lenkų savaitraštis „Wprost“, praneša Lietuvos radijas.Kaip rodo savaitraščio „Wprost“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa 52,2 proc. lenkų įsitikinę, kad jų Kresais vadinamos prieškario Rzeczposplitos užimtos teritorijos kartu su Vilniumi ir Lvovu yra lenkų žemės. 57,9 proc. apgailestauja, kad Vilnius ir Lvovas jau nebepriklauso Lenkijai.

Lenkijos piliečiai gali be įkalbinėjimų sutikti su JAV pasiūlymu įrengti priešraketinės gynybos bazę su dešimtimi raketų – perėmėjų, Lenkijos savaitraštyje „Wprost“ rašo lenkų kilmės JAV atsargos generolas, buvęs prezidentų Ronaldo Reagano ir George‘o Busho patarėjas Edwardas Rowny. Pasak jo, nereikia kreipti dėmesio į Rusijos valdžios pareiškimus, kad ši sistema neva sugriaus saugumo balansą regione. Rusų nuogąstavimai dėl savo saugumo nepagrįsti, tvirtina autorius.

Lenkijoje veikia 2 644 nusikaltėliai, susibūrę į 264 organizuotas grupes, kurios verčiasi narkotikų, cigarečių kontrabanda, prekiauja degalais, iš valstybės išpeša PVM ir netgi ES dotacijas, nurodoma Lenkijos centrinio sekimo biuro pranešime, kurį paskelbė savaitraštis "Wprost".Pasak šio dokumento, greta organizuotų Lenkijos nusikaltėlių grupių veikia 28 tarptautinės gaujos, taip pat - viena gerai įslaptinta rusakalbių gauja.

Didelė lenkų emigrantų bendruomenė pagal anksčiau galiojusias taisykles galėjo dalyvauti Lenkijos prezidento ir parlamento rinkimuose, tačiau turėdavo balsuoti už kandidatus, iškeltus Varšuvos rinkimų apygardoje, kur dažniausiai balotiruodavosi politinių partijų lyderiai.Kaip rašo savaitraštis "Wprost", keičiamas Lenkijos rinkimų įstatymas, kuriame numatyta užsienyje gyvenantiems lenkams įsteigti specialią rinkimų apygardą už šalies ribų. Joje bus renkami du Seimo deputatai ir vienas senatorius.

Tamsus šešėlis krito ant Lenkijos Katalikų bažnyčios kardinolo Jozefo Glempo įpėdinio arkivyskupo Stanislawo Wojciecho Wielguso, kurio ingresas į Varšuvos metropolito sostą planuojamas šį sekmadienį (sausio 7 d.). Autoritetingas lenkų dienraštis „Rzeczpospolita“ bei savaitraštis „Wprost“ (internetinėje versijoje) rašo, kad aukštas Katalikų bažnyčios dvasininkas praėjusio amžiaus 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiais sąmoningai bendradarbiavo su komunistiniu saugumu.

Praėjusią savaitę (birželio 3 d.) Lenkijoje lankėsi Seimo delegacija, kurios sudėtyje buvo ir opozicijos lyderis Andrius Kubilius. „Omni.lt“ skelbia politiko interviu, duotą Lenkijos savaitraščio „Wprost“ žurnalistei Monikai Michaliszyn. – Ar žlugus Algirdo Brazausko Vyriausybei jūs imsitės ministro pirmininko pareigų? – Lietuvos viešoji nuomonė reikalauja koalicijos, kurią mes vadiname galima, tai yra mūsų ir socialdemokratų koalicijos.

Išrinktasis prezidentas Lechas Kaczynskis rinkimus laimėjo žadėdamas lenkams IV Respubliką kaip priešingybę 1989 metais prie "apskritojo stalo" gimusiai ir Aleksandro Kwasniewskio kadencija besibaigiančiai III Respublikai. Konservatyvus lenkų apžvalgininkas Bronislawas Wildsteinas, šių metų pavasarį internete paskelbęs komunistinių spec.

Baltijos jūros Lenkijos bei Rusijos teritoriniuose vandenyse ir Aismarėse siaučia lenkų ir rusų piratai, rašo savaitraštis "Wprost". Jie nepuola aukso prikrautų laivų, tačiau verčiasi kontrabanda ir užpuldinėja žvejų kaimelius. Pasak savaitraščio, Kaliningrado, Baltijsko ir Mamonovo apylinkėse savo bazes turi mažiausiai 12 rusų piratų grupių, kurių branduolį sudaro buvę sovietiniai jūreiviai. Anksčiau jie veikdavo tik savo teritorijoje, tačiau dabar vis dažniau įplaukia ir į Lenkijos vandenis.

Lenkijoje vasaros stovyklose neonaciai šiemet apmokys 10 tūkstančių paauglių, rašo įtakingas šalies savaitraštis "Wprost". Jo duomenimis, tarptautinė fašistinė organizacija "Inernational Third Position" (ITP), kuriai Lenkijoje atstovauja draugija "Lenkijos tautinis atgimimas", nuo gegužės vidurio iki rugpjūčio pabaigos suorganizuos apie 300 nemokamų vasaros stovyklų.