Lenkijos piliečiai gali be įkalbinėjimų sutikti su JAV pasiūlymu įrengti priešraketinės gynybos bazę su dešimtimi raketų – perėmėjų, Lenkijos savaitraštyje „Wprost“ rašo lenkų kilmės JAV atsargos generolas, buvęs prezidentų Ronaldo Reagano ir George‘o Busho patarėjas Edwardas Rowny. Pasak jo, nereikia kreipti dėmesio į Rusijos valdžios pareiškimus, kad ši sistema neva sugriaus saugumo balansą regione.
Rusų nuogąstavimai dėl savo saugumo nepagrįsti, tvirtina autorius. Amerikiečių raketos nėra atsvaras kur kas pažangesnėms rusų balistinėms raketoms. Rusai tikisi, kad lenkai, nežinodami jiems siūlomos priešraketinės sistemos galimybių, pasiduos bauginimo kampanijai. Tačiau neverta baimintis, kad Lenkijoje dislokuotos JAV raketos taps rusų taikiniu, rašo E. Rowny.
Lenkija ir JAV – NATO nariai, o penktasis Šiaurės Aljanso sutarties straipsnis skelbia, kad vieno iš sąjungos narių užpuolimas prilygsta visų užpuolimui. Rusija nenorės būti sunaikinta JAV strateginių tarpžemyninių raketų. Dvidešimt metų vedęs derybas su sovietais aš įsitikinau, kad rusai visuomet daro karingus pareiškimus, tikėdamiesi, kad tie, prieš kuriuos jie nukreipti, blogai informuoti ir išsigąs, tvirtina autorius.
„Jėgos taikos“ politika, kurią vykdė Ronaldas Reaganas ir rėmė Lechas Walesa, baigėsi tuo, kad Sovietų sąjunga subyrėjo be šūvio. Mano pirmasis susitikimas su Reaganu, tuomet kandidatu į prezidentus, įvyko 1980-ųjų sausį. Jis man uždavė klausimą: „Ar yra prasmės remti sovietams į smilkinį pistoletą? Juk jie tą patį daro su mumis. Kodėl nesukūrus apsaugos nuo sovietinių balistinių raketų sistemos, neužsidėjus „šalmo“ ant galvos?“ Aš tada atsakiau, kad dauguma amerikiečių mokslininkų, išskyrus Edwardą Telllerį, netiki tokios sistemos sukūrimo galimybe. Reaganas pareiškė, kad jis labiau tiki Amerikos mokslininkais ir norėtų juos įtraukti į šio projekto kūrimo darbus. Istorija patvirtino, kad jis buvo teisus, teigiama „Wprost“ paskelbtame straipsnyje.
Rusijos valdžios atstovai, kaip ir jų sovietiniai pirmtakai, griežtai priešinasi JAV priešraketinės gynybos sistemai. Jų argumentai iš esmės tokie – tokios sistemos, viena vertus, pernelyg brangios ir niekada nebus efektyvios, kita vertus, tampa destabilizuojančiu veiksniu, tai yra, vis dėlto gali būti efektyvios. Tad labai svarbu, kad Lenkijos valdžia gerai suprastų politinį argumentų už ir prieš priešraketinę gynybą pobūdį ir susipažintų su realiomis, o ne Rusijos išgalvotomis JAV siūlomos sistemos karinėmis ir techninėmis charakteristikomis.
Nuo pat 1970 metų, kai buvo pasirašyta sutartis dėl priešraketinės gynybos, nedidelė, bet triukšminga amerikiečių mokslininkų grupė pasisako prieš tokių gynybos sistemų plėtojimą. Kai kurie net naudojasi sovietiniais (o dabar – rusiškais) argumentais, kad priešraketinės sistemos „provokuoja“ ir „destabilizuoja“. Tačiau, kaip įrodė dar Reaganas, jų esmė grynai gynybinė, ir jos nedaro žalos niekam, išskyrus priešo raketas. Kiti kritikai, taip pat ir Lenkijoje, tvirtina, kad Amerikos priešraketinės gynybos sistema pernelyg brangi ir niekada nepradės funkcionuoti. Tačiau jei įvertintume žalą, kurią gali padaryti taktinės branduolinės raketos, tai gynybinės programos kaina tokiu atveju ne tokia ir didelė, pastebi autorius. Tai, kad šiandien raketų – perėmėjų bandymai yra pasiekę 50 proc. efektyvumą, liudija, jog bandomos sistemos dar tebėra plėtojamos. Nedidelių mokslininkų grupių, besipriešinančių apsaugos nuo balistinių raketų kūrimui, argumentai yra ideologiškai motyvuoti ir turi būti įveikti faktais, rašo E. Rowny.
2004 m. JAV dislokavo antžemines raketas – perėmėjas Fort Greely bazėje Aliaskoje ir Vandenbergo karinių oro pajėgų bazėje Kalifornijoje. Po to, kai Šiaurės Korėja 2006 m. liepą išbandė savo balistines raketas, JAV jau buvo tikros, kad priešraketinės gynybos sistema atremtų Šiaurės Korėjos raketinę ataką. Sėkmingas priešraketinės gynybos sistemos bandymas šių metų sausio 27 dieną Havajuose patvirtino, kad amerikiečių raketos – perėmėjos gali įvykdyti užduotį. Planuojama, kad priešraketinė sistema 100 proc. efektyvumą pasieks per vienerius metus.
Dešimties raketų – perėmėjų dislokavimas Lenkijoje ir sistemos radarų įrengimas Čekijoje leis JAV ir jų sąjungininkams apsisaugoti nuo bet kokio branduolinių raketų pavojaus iš Irano ar kitų valstybių pusės. Argumentai, kad radarai Lenkijoje ar Čekijoje gali būti naudojami Rusijai sekti, yra absurdiški, tvirtina autorius.
Jau 2001 m. rugsėjo 12-ąją, vos kitą dieną po JAV užpuolimo, Lenkija sukėlė susižavėjimą ir pagarbą – ir ne tik Amerikoje – tapusi pirmąja Europos valstybe, pareiškusia kartu su JAV stojanti į kovą su pasauliniu terorizmu. Lenkų kariai Afganistane ir Irake tapo pavyzdžiu kitiems, sustiprinę tarptautinį savo šalies prestižą, tvirtina autorius.
Bendradarbiavimas su JAV statant antžeminę bazę ir raketų – perėmėjų dislokavimas gali duoti Lenkijai nemažos naudos, teigiama straipsnyje. Tiesioginis bendradarbiavimas padės amerikiečių ir lenkų technikams keistis patirtimi. Be to, Amerikos specialistų saugumo užtikrinimas, jų apgyvendinimas ir tiekimo organizavimas bus naudingas ir ekonomiškai. Pagaliau strateginė Lenkijos ir JAV sąjunga turės teigiamos įtakos tiek tiesioginiam abiejų šalių saugumui, tiek santykiams NATO rėmuose.
JAV raketų dislokavimas Lenkijoje nepažeis strateginės pusiausvyros Europoje ir nesudarys priežasčių nerimauti. Priešingai, tai sustiprins JAV ir jų sąjungininkių saugumą, o taip pat sutvirtins strateginį Jungtinių Valstijų ir Lenkijos bendradarbiavimą. Tad Lenkijos sutikimas dislokuoti savo teritorijoje JAV priešraketinės gynybos sistemos elementus ir parama šiai iniciatyvai atitinka ir amerikiečių, ir pačių lenkų interesus, apibendrina savaitraštyje „Wprost“ paskelbto straipsnio autorius.
