Nors Lenkijos spauda ir televizija pastaruoju metu plačiai informavo apie Lietuvoje vykusius rinkimus, mažai kuris autorius ėmėsi savarankiškai komentuoti jų rezultatus. Kaip paprastai ypatingą dėmesį Lenkijos žiniasklaida skyrė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pozicijai.
Iki sekmadienio Lenkijoje skelbiama informacija apie kaimyninėje šalyje vykstančią rinkiminę kampaniją buvo itin santūri. Tiesa, jau prieš keletą mėnesių „TV Polonia“ (valstybinės televizijos kanalas užsienyje gyvenantiems lenkams) žiūrovai retkarčiais matydavo LLRA klipus, o neseniai pasirodė reportažų apie lenkų partijos šansus rinkimuose.
Sekmadienį Lenkijos interneto svetainėse ir televizijoje pasipylė naujienos iš Lietuvos – buvo pranešama apie rinkėjų aktyvumą, prognozuojamus rezultatus ir apskritai apie Lietuvos partinę bei rinkimų sistemas. Buvo pabrėžiama, kad Vilniaus krašto lenkų tautybės gyventojai ėjo balsuoti itin aktyviai. Dešiniojo savaitraščio „Wprost“ portalas rašė, kad LLRA esanti viena iš nedaugelio Lietuvos partijų, galinti pasigirti pastoviu ir ištikimu elektoratu. Pasak ten cituojamo partijos pirmininko V. Tomaševskio, LLRA taip pat lieka ištikima savo rinkėjams, gina vietinių lenkų interesus ir jų neapgaudinėja.
Lietuva į Maskvos pusę nepasuks, nors Rusijos draugus ir lydėjo sėkmė
Kitą dieną Lenkijos žiniasklaida jau paskelbė Lietuvos konservatorių pergalę, tačiau iš karto buvo atkreiptas dėmesys ir į Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijų gana gerus rezultatus. A. Michniko dienraštis „Gazeta Wyborcza“, dar neseniai pasižymėjęs kritiškumu brolių Kaczyńskių atžvilgiu, jau pirmadienį skelbė „Rusijos draugų sėkmę Lietuvoje“. Atkreipiamas dėmesys, kad Rolandas Paksas buvo papeikęs valdančiąją koaliciją už Lietuvos paramą Gruzijai kilus konfliktui su Rusija ir pasisakęs už „realią politiką“ Rusijos atžvilgiu.
("News Bridgepix" nuotr.)
Tačiau antradienį tame pačiame dienraštyje pasirodė kitas Wacławo Radzinowicziaus straipsnis „Lietuva nepasuks į Maskvos pusę“. Autoriaus optimizmą sukėlė prasti minėtų partijų rezultatai vienmandatėse apygardose. Dienraštis citavo internetinio portalo lrytas.lt Rimvydo Valatkos žodžius, kad „rusiškos trikinkės“ nebus (be R. Pakso ir V. Uspaskicho partijų prie jos priskiriama dar Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (LVLS). Pasak jo, rinkėjai parėmė ne daug triukšmo aplink save keliančius populistus, o jau žinomus ir patikrintus politikus. Tai rodytų, kad Lietuvos politinė scena stabilizuojasi.
Istorinė Lietuvos lenkų sėkmė
Anot Lenkijos žiniasklaidos, nusivylimą sukėlė LLRA rezultatas (4,82 proc. balsų), neleidžiantis partijai deleguoti kandidatų į Seimą daugiamandatėje apygardoje (išskyrus atskirus kandidatus vienmandatėse apygardose). Pirmadienį konservatyvus dienraštis „Rzeczpospolita“ paskelbė Roberto Mickiewicziaus straipsnį „Seime lenkų mažai“. Autoriaus paklaustas V. Tomaševskis neslėpė apmaudo: „Gaila mūsų darbo, gaila trijų tūkstančių žmonių, padėjusių mums rinkimų kampanijoje, pastangų.“ Kaip svarbiausia LLRA nesėkmės priežastis nurodomas didelis Lietuvos rinkėjų aktyvumas (48 proc.). Panašiai skelbė ir Lenkijos radijas: „Priešrinkiminės prognozės rodė, kad balsuoti turėtų ateiti ne daugiau kaip 40 proc. rinkėjų. Tai suteiktų lenkams galimybę deleguoti į Seimą 5–6 kandidatus iš daugiamandačių apygardų.“ Toliau teigiama, kad dabartinis LLRA rezultatas vis tiek laikytinas istorine sėkme. Pasak Lenkijos radijo, Lietuvos lenkų partija jau skelbia ketinanti iškelti savo kandidatą į Vilniaus apskrities viršininko postą, kuris suteikia įgaliojimų spręsti žemės grąžinimo buvusiems savininkams klausimus Vilniaus krašte.
Jau minėtas dienraštis „Rzeczpospolita“ paprašė savaitraščio „Veidas“ apžvalgininko Andriaus Bačiulio pakomentuoti LLRA rinkimų rezultatus. Pasak jo, LLRA net nesistengia tapti „normalia“ partija, atstovaujančia visų Vilniaus krašto gyventojų interesams. Būdama grynai tautinė partija, ji geba privilioti tik vietinių lenkų ir galbūt dalies baltarusių balsus.
Keistas polonocentrizmas?
Toks ypatingas dėmesys Lietuvos lenkų partijai nėra naujiena. Kaskart, kai Lietuvoje vyksta rinkimai, Lenkijos žiniasklaida (ypač valstybiniai ir dešinieji šaltiniai) atvirai simpatizuoja LLRA. Tačiau stebina tai, kad sunku surasti informacijos, už kokias kitas partijas balsavo Lietuvos lenkai ir, kita vertus, kaip sekasi Lietuvos lenkų politikams, atsidūrusiems už LLRA ribų. Nė vienas Lenkijos žurnalistas nepasidomėjo į K. Prunkienės valstiečių liaudininkų gretas įstojusių Leokadijos Počikovskos ar Eriko Počobuto likimu. Dar blogiau: remiantis jau cituotu dienraščio „Gazeta Wyborcza“ komentaru, būtų galima teigti, kad jie perėjo į „blogąją pusę“, nes valstiečių liaudininkų (ir jų pačių) sėkmė suteiktų galimybę susiformuoti „rusiškai trikinkei“.
Vienas „Rzeczpospolitos“ skaitytojas parašė komentarą forume: „Į Lietuvos rinkimus Lenkijoje vis dar žvelgiama lenkų akimis. Tai kažkoks nukrypimas, keistas polonocentrizmas (...).“ Čia reikėtų pridurti, kad Lenkijos žiniasklaida kitų kaimyninių šalių lenkiškųjų mažumų politiniu aktyvumu nelabai domisi. Be to, Lietuvos politinė scena, piešiama Lenkijos žiniasklaidoje (ypač valstybiniuose šaltiniuose), yra pernelyg supaprastinama. Viena vertus, LLRA vaizduojama kaip savotiškas Lietuvos lenkų monolitas, vienijantis visus lenkų tautybės Lietuvos piliečius ir tvirtai atstovaujantis jų interesams. Tačiau minėtų dviejų LVLS kandidatų pavyzdys rodo, kad tai ne visiškai atitinka tikrovę. Kita vertus, toks akivaizdus LLRA laikymas favoritu sukelia įspūdį, kad vyksta nuolatinis karas tarp „mūsų“ LLRA ir visų kitų „blogų“ partijų, siekiančių „prispausti šauniai besiginančius lenkus“. O juk LLRA, kaip ir kiekviena kita partija, paskui geba derėtis ir sudaryti koaliciją su kitomis Lietuvos partijomis, kad ir iš tos pačios „rusiškos trikinkės“ (pavyzdžiui, su Tvarkos ir teisingumo partija).
Džiugu, kad Lietuvos rinkimai Lenkijos žiniasklaidoje sukėlė nemažai atgarsių, bet apmaudu, kad vis dar pasitelkiamos ne visada aktualios stereotipinės (dažnai tautinės) klišės.
Krzysztof Kolanowski
