vytauto pociūno

Vilniuje sekmadienį tradiciškai paminėtos devintosios saugumo pareigūno Vytauto Pociūno mįslingos žūties Baltarusijoje metinės. Į minėjimą prie Prezidentūros susirinko apie 80  žmonių, BNS sakė jame dalyvavęs visuomenininkas Darius Kuolys. „Susirinkę žmonės norėjo be kalbų priminti valdžios institucijoms, kad reikėtų moralesnės politikos. Priminti, kad V.Pociūno žūtis vis dar nėra ištirta, kaip nėra ištirta ir ta šmeižto kampanija, kuri buvo vykdoma po jo mirties“, - BNS sakė D.Kuolys.

 Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį pradėjo nagrinėti dar vieną saugumo pulkininko Vytauto Pociūno našlės ginčą su Valstybės saugumo departamentu (VSD). Byla nagrinėjama dėl sprendimo, išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė BNS sakė, kad bylos nagrinėjimą teismas atidėjo vasario 10 dienai ir įpareigojo pateikti jam VSD tarnybinio tyrimo komisijos tirtus duomenis.

 Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) su Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija pradės parlamentinį tyrimą dėl galimos neteisėtos įtakos teisėsaugai ir Valstybės saugumo departamentui (VSD). „Sieksime išaiškinti, ar organizuotos politinės ar interesų grupuotės darė įtaką teisėsaugai ir VSD“, - pranešime spaudai teigia NSGK pirmininkas "darbietis" Artūras Paulauskas.

Pro devinto aukšto langą Gardine (Baltarusija) iškritęs Lenkijos radijo bendradarbis Jury Humaniuk buvo labiau žinomas literatų, negu žurnalistų bendruomenėje. Sąmokslo teorijų, jo žūties klausimu, kol kas nesimato, – teigia internetinio naujienų portalo www.n–europe.eu vadovas Aleksejus Bratočkinas. Paklaustas, ar keistai žuvęs J. Humaniukas kalėjo būti itin Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos režimą nervinančia figūra, A. Brtatočkinas sakė: „Mano supratimu – nelabai.

„Griauti yra lengviau, negu statyti“, „Skaldyk ir valdyk“ bei panašios veikimo matricos paleidžiamos į darbą kaskart, kai egzistuojančiai visuomenės užvaldymo sanklodai ima grėsti permainos. Paprastai jos atsiranda tada, kai kritinė gyventojų masė nebegali taikstytis su esama padėtimi dėl kokios nors priežasties – skurdo, nesiskaitymo, neteisybės arba visų drauge. Na, maždaug taip, kaip kad dabar Lietuvoje ir yra.

Žmogus yra būtybė, kuri negali gyventi be paaiškinimo. Nebesuvokdamas gyvenimo prasmės žmogus tampa ligonis. Norėdamas pasveikti jis privalo rasti kokį nors paaiškinimą. Net ir sakydamas, kad gyvenimas yra beprasmis, jis kuria absurdo teoriją, kuri padeda suvokti save. Net ir suprasdamas, kad kuriama teorija yra tik darbinė versija, žmogus vis tiek turi ją turėti. Kitaip – nebūtis.

Breste žuvusiojo VSD darbuotojo Vytauto Pociūno sutuoktinė tikina, kad jos vyras atliko Valstybės saugumo departamento (VSD) užduotį. Vyriausiasis administracinis teismas pradėjo nagrinėti žurnalistės ir Breste žuvusio VSD karininko Vytauto Pociūno našlės prašymą įpareigoti atlikti išsamų tyrimą bei sumokėti kompensaciją už dešimt metų.

Premjeras Andrius Kubilius, susipažinęs su vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikta informacija, reikalauja, kad ministras „ištaisytų klaidas“ ir grąžintų į darbą atleistus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą. Ministras to daryti neketina. Politologai svarsto, ar gali žlugti valdančioji koalicija.

Prof. Povilas Gylys ragina aukščiausius valstybės vadovus nedelsti ir inicijuoti esminius pokyčius teismų, prokuratūros ir teisėtvarkos įstaigų veikloje Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) pirmininkas prof. Povilas Gylys kreipėsi į šalies visuomenę, Lietuvos Respublikos Prezidentę, į Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę bei į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, ragindamas inicijuoti esminius pokyčius teismų, prokuratūros ir teisėtvarkos įstaigų veikloje. Kaip teigia prof.

Kintančių ir bręstančių valstybių istorijoje būna bylų, kurios sukrečia visuomenes ir tampa savotiškais atspirties taškais. Tokios bylos liečia ne vien kelių konkrečių žmonių likimus. Jos gali keisti esminius dalykus: didelės žmonių dalies mąstymą ir netgi socialinę sąrangą. Dabar jau esu visiškai tikras, kad kaip tik tokia yra ir Kauno pedofilijos byla. Ji bus likiminė ne tik mažai mergaitei, jos artimiesiems, bet ir mums visiems, vis dar siejantiems save su Lietuva.

Knygoje, be pilietinio jausmingumo, gausu ir bodėjimosi aplinka, politine sistema, tikrove, prie kurios autorius prisiliečia nenoromis, tarsi prie ko nors glitaus. „Viešpatie, apšviesk politikams protus, neleisk egoizmui įsiviešpatauti jų sielose“, – rašo V. Adamkus. Ir tik keletas personažų jo pasakojime nenusipelno pagėdinimo ar iš aukšto reiškiamos užuojautos.