vytautas budnikas

 Vasario 13 d. Lietuvos aeroklubo patalpose įvyko Vilniaus miesto Nevyriausybinių organizacijų (NVO) susitikimas. Jo tikslas - rasti bendrus sutarimus, kaip geriau koordinuoti Vilniaus miesto NVO veiklą. Buvo aptariami pagrindiniai aspektai, kurie padėtų skatinti pilietinės visuomenės aktyvumą, sąmoningumą, informavimą bei efektyvų NVO bendradarbiavimą su miesto valdžios institucijomis Vilniaus miesto visuomenės gerovei stiprinti.

Politinė partija „Drąsos kelias“ nutarė pristatyti savo programą, jos tikslus ir svarbiausius darbus. Specialiai tam surengtoje spaudos konferencijoje dalyvių sąraše atsidūrė ir niekaip prokurorų į apklausą neprisikviečiama programos rengimo grupės vadovė Neringa Venckienė. (Papildyta 11.45 val.) Pasiteiravus apie finansavimą, V. Vasiliauskas pabrėžė, kad „Drąsos kelias“ yra nebiudžetinė partija: „Esame remiami tik mumis tikinčių žmonių aukų, kurių viena gali siekti 39 litus.

Smurto Garliavoje aplinkybes ėmėsi nagrinėti visuomenininkai. Apklausiami asmenis, kurie ankstyvą gegužės 17 d. rytą budėjo Klonio gatvėje ir savo akimis matė pareigūnų bei antstolės įsiveržimą. (Papildyta 14:00) Kita moteris atskleidė, kad jai teko ne kartą bendrauti su velionio D. Kedžio dukra. Seime moteris pabrėžė, kad neturi jokių abejonių, jog mažametė buvo seksualiai išnaudojama: „Tai ypač tapo akivaizdu pabendravus su mažamete.

Žmogaus teisių specialistas įsitikinęs, kad per dramatiškus  gegužės 17 dienos įvykius Garliavoje akivaizdžiai pažeistos vaiko teisės. Lietuvos žmogaus teisių asociacijos įkūrėjas Vytautas Budnikas išsakė savo nuomonę dėl garsiosios Drąsiaus Kedžio dukters perdavimo motinai bylos. – Ar mažametę D. Kedžio mergaitę paėmus jos motinai Laimutei Stankūnaitei šioje istorijoje galima dėti tašką? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė V. Budniko.

Dvylika šalies visuomeninės veikėjų, mokslininkų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir siūlo grąžinti į Seimo rudens sesijos darbotvarkę įstatymų projektus, kurie leistų Lietuvos piliečiams dalyvauti valdant savo šalį. Seimo pirmininkės prašoma  imtis veiksmų, kad šalies įstatymuose būtų įtvirtintos realios piliečių galimybės surengti referendumą, įgyvendinti kitas įstatymų leidybos iniciatyvas.

Lietuvos visuomenėje sukėlė nerimą nevyriausybinės Rusijos organizacijos ketinimai užsienio šalių pilietybę turintiems tautiečiams teikti Ruso kortas. Organizatoriai  remiasi analogišku Lenkijos valstybės pavyzdžiu: 2007 m. rugsėjo 7 d. Lenkijos Seimas įstatymu patvirtino Lenko kortos teises. Organizatorių teigimu, Ruso korta yra dokumentas, patvirtinantis savanoriškai prisiimtus įsipareigojimus Rusijos valstybei ir visuomenei dėl pareigų tėvynainiams rusams vykdymo.

Europos Komisija (EK) aiškinsis, ar Lietuvos įstatymai, reglamentuojantys detaliųjų teritorijų planų rengimą bei statybas, sutampa su Arhuso konvencijos nuostatomis bei jos įgyvendinimą reglamentuojančiomis direktyvomis. Jos numato, jog svarstant aplinkos apsaugos klausimus bei statybų leidimų išdavimą, visuomenė turi teisę gauti informaciją ir dalyvauti diskusijose.

Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas antradienį sveikino žmogaus teisių organizacijos Lietuvos Helsinkio grupės (LHG) 30-ies metų veiklos sukakčiai skirtos konferencijos dalyvius, akcentuodamas, jog šios sovietmečiu veiklą pradėjusios grupės tikslai aktualūs ir šiai dienai. "Žmogaus teisių apsauga - vienas svarbiausių Helsinkio grupės tikslų - ir dabartinėje Lietuvoje turėtų būti nenutrūkstamas, nuolat vykstantis procesas.

Seime kitą savaitę bus paminėta Lietuvos Helsinkio grupės (LHG) 30-ies metų veiklos sukaktis. Šia proga parlamente antradienį rengiama konferencija, kurioje pranešimus skaitys bei kalbės akademikai, LHG signatarai, svečiai iš užsienio. Kaip pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas žurnalistas Vytautas Budnikas pristatys knygos "Lietuvos Helsinkio grupė" antrą tomą.