Europos Komisija (EK) aiškinsis, ar Lietuvos įstatymai, reglamentuojantys detaliųjų teritorijų planų rengimą bei statybas, sutampa su Arhuso konvencijos nuostatomis bei jos įgyvendinimą reglamentuojančiomis direktyvomis.
Jos numato, jog svarstant aplinkos apsaugos klausimus bei statybų leidimų išdavimą, visuomenė turi teisę gauti informaciją ir dalyvauti diskusijose.
Dėl esą blogai išverstų teisės aktų EK skundėsi Konstitucinių teisių gynimo agentūra, sostinės Žvėryno bendruomenė bei Lietuvos žmogaus teisių asociacija.
Visuomenininkai mano, jog kai kurios Arhuso konvencijos nuostatos nesutampa su šalies Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymuose įtvirtintomis normomis. Dėl to teigiama, jog visuomenė yra ignoruojama priimant kontraversiškus sprendimus dėl statybų miestuose, nes statytojui leidžiama pačiam spręsti, kiek informuoti visuomenę apie priimamus sprendimus.
„Teritorijų planavimo dokumentų organizatorių teises pagal šią tarptautinę sutartį draudžiama perduoti privačioms įmonėms, sklypų savininkams, jų nuomininkams, nes teritorijų planavimo dokumentų svarstymo su visuomene rengimas yra išskirtinė valdžios prievolė. Lietuvoje yra priešinga situacija, todėl visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo yra grynai simbolinis“, - spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo Žvėryno bendruomenės atstovas Paulius Markevičius.
Anot jo, apriboti visuomenės teisę dalyvauti priimant su aplinka susijusius sprendimus Lietuvoje bandoma ir toliau.
„Šiuo metu Seime svarstomos Teritorijų planavimo įstatymo pataisos, pagal kurį nebereikės rengti detaliųjų planų, užteks parengti techninį projektą ir gauti statybos leidimą. Pagal Lietuvos įstatymus, techniniai projektai ir statybos leidimai nėra svarstomi su visuomene, taigi ji bus visiškai nušalinta nuo dalyvavimo sprendžiant tokius klausimus“, - teigė P.Markevičius.
Nevyriausybininkai skundėsi ir dėl blogo konvencijos vertimo į lietuvių kalbą. Pasak jų, trūkumai susidarė tarptautinę sutartį verčiant išimtinai tik iš rusų kalbos, nors autentiškomis šios konvencijos kalbomis dar yra anglų bei prancūzų kalbos.
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas pastebėjo, jog ir visuomenės, gindama savo interesus, nėra labai aktyvi, todėl ją lengvai galima nušalinti.
„Po truputį pasisavinamos, uzurpuojamos visos teisės ir visuomenė lieka tarsi statistai. Jie stebi procesą ir nieko negali įtakoti. Nors Europos ir tarptautinės teisės dokumentai labai dideles teises suteikia. Bet jas iš mūsų atima, nes mes esame pasyvūs“, - kalbėjo V.Budnikas.
Pasak visuomenininkų, tyrimą dėl Arhuso konvencijos taikymo Lietuvoje jau atliko JT Europos ekonomikos komitetas, nustatęs, kad Lietuvos teisės aktai konvencijos neatitinka.
Visuomenininkai teigė negalintys tiksliai pasakyti, kokios sankcijos gali grėsti konvenciją netinkamai taikiusiai Lietuvai.
„Jungtinių Tautų lygmenyje numatyta, per kurį laiką šalis narė turi Konvencijos reikalavimus įvykdyti. Reikalavimų nevykdymas tarptautinėje teisėje pasitaiko retai. Kalbant apie Arhuso konvenciją, tokio atvejo nėra buvę. Apie sankcijas kalbėti sunku, tačiau tai visų pirma valstybės prestižo reikalas. Europos Sąjungos lygmenyje, Europos Komisija gali taikyti ir baudas“, - teigė Konstitucinių teisių gynimo agentūros direktorius Liudvikas Ragauskis.
Jis taip pat pažymėjo, jog artimiausiu metu teisminiu keliu bus sprendžiamas ir Seimo priimto Atominės elektrinės įstatymo klausimas.
Arhuso konvencija pasirašyta Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) rėmuose, tačiau Europos Sąjunga (ES) specialia direktyva ją yra perkėlusi į savo vidaus teisę.
Tuo tarpu JTO Priežiūros komitetas birželio 10-13 dienomis Latvijos sostinėje Rygoje ketina paskelbti rekomendacinį sprendimą, kuriuo bus konstatuota, jog šalis ne visai tinkamai informavo visuomenę apie Kazokiškių sąvartyno statybas ir galimą poveikį aplinkai.
Pats Priežiūros komitetas negali taikyti jokių sankcijų, tačiau Arhuso konvenciją pasirašiusios valstybės įsipareigojimų nevykdančią valstybę gali nutarti pašalinti.
Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjo Vitalijaus Auglio teigimu, Lietuva turės bandyti atsižvelgti į rekomendacijas ir per porą metų parengti įgyvendinimo planą.
„Mes, žinoma, linkę į tą diskusiją leistis, bet komitetas pats pripažįsta, kad nėra įrodymo, jog Lietuva nesivadovavo nacionaliniais teisės aktais ir tenkino tuo metu egzistuojančius reikalavimus“, - BNS penktadienį sakė V.Auglys.
Netoli Vievio, Kazokiškėse įrengtas komunalinių atliekų sąvartynas oficialiai atidarytas pernai lapkritį. Į jo statybas ir įrangą investuota 27,7 mln. litų, skelbta, kad jis atitinka visus ES keliamus reikalavimus ir yra moderniausias Lietuvoje.
Kazokiškių bendruomenė sąvartyno įkūrimui aktyviai priešinosi nuo projekto pradžios 2002-aisiais. Vietos gyventojų įsitikinimu, sąvartynas turės neigiamą poveikį tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai. Pirmiesiems šiukšliavežiams, vežusiems atliekas į sąvartyną, kelią užstojo vietos gyventojai.
Kazokiškių sąvartynas yra netoli į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą įtraukto Kernavės kultūrinio rezervato.
