voyager

Vilniuje, Fabijoniškių gatvėje, „Chrysler Grand Voyager“ automobilio vairuotojas prarado sąmonę. Liudininkų teigimu, praradęs sąmonę vairuotojas pravažiavo perėją ir atsitrenkė į gatvėje stovintį „Honda Accord“ automobilį. Praeiviai ištraukė iš automobilio sąmonę praradusį „Chrysler“ vairuotoją, kuris buvo sukniubęs prie vairo. Žmonės stengėsi atgaivinti pusamžį vyrą. Vėliau tai darė ir atvykę greitosios pagalbos darbuotojai. Tik po keliolikos minučių vairuotojo širdis pradėjo plakti.

Skrisdamas tarpžvaigždine erdve, NASA zondas „Voyager 1“ užregistravo Saulės cunami – įelektrintų Saulės dalelių pliūpsnį, pasiekusį zondą praėjus beveik metams nuo jų išmetimo iš Saulės. Tai jau antroji tokia banga, užregistruota zondo – pirmoji įvyko pernai, ir leido padaryti išvadą, kad „Voyager 1“ jau paliko heliosferą ir skrieja už Saulės sistemos ribų. „Paprastai tarpžvaigždinė erdvė yra tarsi ramus ežeras“, teigia Edas Stounas, mokslininkas, dirbantis šiame projekte nuo 1972 metų.

Kosminis zondas „Voyager-1“ buvo paleistas 1977 metų rugsėjo 5 dieną, prieš daugiau nei 36 metus, tačiau skaičiuojant technologijų pažanga, matyt galima būtų sakyti, kad jį nuo šiuolaikinių kosminių technologijų skiria bent tūkstantmetis kompiuterinių metų. Įdomu, kad „Voyager-2“ buvo paleistas anksčiau nei „Voyager-1“, 1977 metų rugpjūčio 20 dieną, tačiau „Voyager-1“ skriejo greičiau ir aplenkė savo dvynį.

Daugelis mūsų, įstrigusių čia, Žemės planetoje, turime galimybę matyti tik labai mažą Saulės sistemos dalelytę: ryškią Saulę dienomis, Mėnulį ir planetas naktimis. Bet iš tiesų Saulės sistema yra nepalyginamai didesnė, erdvesnė ir... taip, siekia ištisus šviesmečius. Kiek šviesmečių? Prieš atsakant į klausimą, koks yra tikrasis Saulės sistemos dydis, reikia susitarti dėl matavimo vienetų.

NASA tiki, kad vieną dieną Jupiterio palydove Europoje gyvens žmonės. Maža to, subūrė mokslininkų komandą, kuri iškeltų konkrečius uždavinius Jupiterio mėnulyje ant ledo paviršiaus nusileidusiai misijai.

Garbusis NASA zondas „Voyager 1“ įskriejo į naują Saulės sistemos paribių regioną, tačiau ne į tarpžvaigždinę erdvę, informuoja „Space.com“. Programos mokslininkai viliasi, kad iki 2020-ųjų „Voyager 1“ pagaliau įskries į tarpžvaigždinę erdvę, tačiau apie tai kalbėti dar anksti. 36-erius metus šlovingai keliaujantis žmonijos pasiuntinys „Voyager 1“ pirmąjį ažiotažą dėl galimo išskriejimo iš Saulės sistemos sukėlė pernai rugpjūtį.

Ar mes mėgstame keliauti? Egiptas, Turkija, Ispanija – ranka pasiekiamos. Dabar keliauti taip pigu ir paprasta, kad tai nieko nestebina. O ką pasakysime apie kelionę už Saulės sistemos ribų? Fantastika, vykstanti šiandien! Saulės sistemos ribos prieigose šiuo metu skrieja du NASA valdomi „Voyager“ zondai. Tiesa, tiksliai pasakyti, ar šiuo metu zondai jau paliko Saulės sistemą, gana sudėtinga, mat tai priklauso nuo to, kaip bus apibrėžiamas Saulės sistemos pakraštys.

NASA zondas „Voyager 1“ naują, mokslininkams iki šiol nežinotą Saulės sistemos erdvės dalį, informuoja Space.com. Pasiekti Saulės sistemos ribas ir žengti už jų kosminiai zondai „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ mėgina jau nuo 1977 m. ir artimiausiu metu gali tapti pirmaisiais žmogaus sukurtais objektais, paliksiančiais Saulės sistemą. Kada tiksliai įvyks zondų išskriejimas į tarpžvaigždinę erdvę, mokslininkai nebuvo tikri.

Po dviejų savaičių į kosmosą bus paleista raketa su kosminiu atviruku, skirtu nežemiškų civilizacijų atstovams. Lapkričio 20 dieną planuojamas Rusijos raketos „Proton-M“ su 6,6 tonų ryšių palydovu „EchoStar XVI“ paleidimas. Šis palydovas suksis aplink Žemę geostacionaria orbita ir iš kitų šios serijos palydovų išsiskirs tuo, kad jį pasirinko tarptautinio kūrybinio projekto „Last Pictures“ vykdytojai.

Kaip paaiškėjo išvydus naujausias Keko observatorijoje padarytas fotografijas, Uranas savo išvaizdos įspūdingumu niekuo nenusileidžia visoms kitoms Saulės sistemos dujinėms planetoms. Tai – ne nykus, pilkas, beveidis pasaulis, kokį išvydome prieš keletą dešimtmečių, 1986 m. zondo „Voyager“ siųstose pirmosiose nuotraukose. Tai – dinamiškas, siautulingas, uraganų verpetais pasipuošęs dujinis milžinas, iš kitų planetų išsiskiriantis tuo, jog aplink Saulę rieda tarytum ant šono.

Šaltojo karo plutonio atsargos, maitinančios NASA'os tolimojo kosmoso zondus, baigia išsekti. Iš kur energijos semsis būsimos misijos į Saulės sistemos pakraščius? Toliau, nei už 18 milijardų kilometrų, Voyager 1 kerta patį Saulės sistemos pakraštį. Jeigu jo instrumentai rodo teisingai, zondas galiausiai ruošiasi žengti į nežinią – stingdančią tarpžvaigždinės erdvės tuštumą. Tai 35 metus trunkančios jo kelionės kulminacija.

Saturno žiede F pastebėti jo struktūrą keičiantys nežinomi maždaug 1 kilometro dydžio objektai, pranešė NASA „Cassini“ programos mokslininkai. Šis atradimas buvo padarytas išnagrinėjus detalias  Saturno žiedų sistemos žiedo F, kuris mokslininkų vadinamas pačiu keisčiausiu,  nuotraukas, padarytas kosminio zondo „Cassini“, praneša „Space.com“. Jose „Cassini“ programos mokslininkai aptiko maždaug kilometro pločio keistus objektus, besiskverbiančius per Saturno F žiedą.

Karališkoji Greenwich observatorija visus smalsuolius kviečia susipažinti su istorine amerikiečių kosminės programos „Voyager“ planais, pasiekimais ir įrenginiais. „Voyager“ programa pradėta aštuntajame dešimtmetyje, kai NASA nusprendė, kad pats laikas pasinaudoti palankiu dangaus kūnų išsidėstymu ir išsiųsti porą tyrimus atliksiančių automatinio valdymo kosminių laivų.

Naujausias NASA palydovas, skirtas Žemės paviršiaus stebėjimams, iš orbitos padarė geriausiu iki šiol laikomą mūsų planetos fotoportretą. Sausio 4 dieną naujasis Žemės monitoringui skirtas JAV palydovas „Suomi NPP“, anksčiau vadintas tiesiog NPP (National Polar-orbiting Operational Environmental Satellite System Preparatory Project), perdavė į Žemę visą eilę ruožo formos mūsų planetos paviršiaus nuotraukų, iš kurių buvo sumontuotas kompozitinis Žemės atvaizdas, skelbia „Space.

NASA paminėjo įspūdingą kosminių zondų „Voyager-1“ ir „Voyager-2“ programos sukaktį – šie kosminiai aparatai kosmose skrieja jau 12 000 dienų. 1977 m. rugsėjo 5 d. į kosmosą paleistas „Voyager-1“ jau beveik 33 metus siunčia į Žemę itin svarbius mokslui duomenis apie Saulės vėjo fizikines savybes, Saulės sistemos planetas – milžines, Saulės vėjo sąveiką su tarpžvaigždiniu vėju, teigiama NASA pranešime.

Plutonio-238 trūkumas gali priversti JAV dešimtmečiams atidėti į tolimąjį kosmosą leidžiamų kosminių zondų programas. Jungtinės Valstijos baigia išnaudoti turimas plutonio-238 izotopo, naudojamo į tolimąjį kosmosą leidžiamuose ar ilgai autonominiu režimu veikiančiuose kosminiuose aparatuose, atsargas, skelbia „Popsci.

Tolimojo kosmoso tyrinėtojai, tokie kaip NASA zondai - veteranai „Voyager“, dažniausiai yra labai priklausomi nuo stambių kosmoso kūnų gravitacijos. Jie naudoja planetos gravitacinį lauką kaip atsispiriamąją jėgą, kuri leidžia skrieti kosmoso platybėse, nesunaudojant perdaug kuro. Tačiau programuoti zondo trajektoriją keleriems metams į priekį labai sudėtinga.

Prieš penkerius metus radikaliai pakeitę „veidą“ ir pavertę „Jauna muziką“ elektroninės muzikos festivaliu „eMUZIKA“, šiemet jos organizatoriai pasiryžo dar vienam iššūkiui – operai. „Jaunos muzikos“ festivalio istorijoje šiemet pirmą kartą bus pristatyti net keli stambūs sceniniai veikalai.