Garbusis NASA zondas „Voyager 1“ įskriejo į naują Saulės sistemos paribių regioną, tačiau ne į tarpžvaigždinę erdvę, informuoja „Space.com“.
Programos mokslininkai viliasi, kad iki 2020-ųjų „Voyager 1“ pagaliau įskries į tarpžvaigždinę erdvę, tačiau apie tai kalbėti dar anksti.
36-erius metus šlovingai keliaujantis žmonijos pasiuntinys „Voyager 1“ pirmąjį ažiotažą dėl galimo išskriejimo iš Saulės sistemos sukėlė pernai rugpjūtį. Tuomet zondo skrodžiamose kosmoso apylinkėse smarkiai sumažėjo Saulės dalelių skaičius ir gerokai išaugo galaktinės kilmės dalelių skaičius.
Tiesa, zondas tąsyk neužfiksavo jį supančio magnetinio lauko krypties pokyčių, o tai reiškia, kad „Voyager 1“ tebėra Saulės sistemoje. Tyrėjai tikisi, kad zondas Saulės sistemą paliks santykinai netrukus.
„Galbūt teks palaukti dar keletą metų – 2015-ieji atrodytų kaip labiausiai tikėtini metai, – pasakoja Kalifornijos technologijų instituto „Voyager“ programos mokslininkas Edas Stounas (Ed Stone). Jo ir kolegų straipsnis publikuotas žurnale „Science“. – Tačiau tai – tik spekuliacijos. Nes nė viename mūsų sudarytame Saulės sistemos modelyje nėra tokio regiono, kurį „Voyager 1“ skrodžia šiuo metu. Tad nė vienas teorinis modelis negali tiksliai būti palygintas su tuo, ką stebime dabar. O stebime šį tą naujo.“
„Voyager 1“ ir jo dvynys „Voyager 2“ iš Žemės startavo 1977 m. ir, pakeliui į tarpžvaigždinę erdvę, aplankė Jupiterį, Saturną, Uraną, Neptūną. Abu zondai atliko beprecedentį grandiozinį turą po Saulės sistemą, o dabar baigia priartėti prie tarpžvaigždinės erdvės.
Pirmasis ją turėtų pasiekti „Voyager 1“. Jį dabar nuo Žemės skiria 18,5 mlrd. kilometrų. Tai yra toliausiai nuo Žemės esantis dirbtinis, žmogaus sukurtas objektas. „Voyager 2“, nors startavo pora savaičių anksčiau už „Voyager 1“, nuo Žemės dabar yra nutolęs per 15,1 mlrd. kilometrų.
Abu zondai dabar skrieja išoriniais heliosferos – didžiulio Saulės energingųjų dalelių ir magnetinių laukų – sluoksniais. „Voyager 1" reikalai krypsta labai įdomia linkme, rašo „Space.com“.
2012 m. rugpjūčio 25 d. zondas užfiksavo 1 tūkst. kartų sumažėjusį saulės dalelių skaičių ir 9 proc. padidėjusį greitai skriejančių galaktinės kilmės dalelių, kurios dar vadinamos kosminiais spinduliais. Tai yra du iš trijų fenomenų, liudijančių, kad zondas gali būti palikęs Saulės sistemą. Tačiau trečiojo fenomeno „Voyager 1“ dar neužfiksavo – magnetinio lauko krypties linijos zondo lankomame kosminiame regione kol kas lieka nepakitusios.
Kitaip tariant, „magnetinis laukas nepakeitė krypties. Jis pakito tik tiek, kad susislėgė – dabar jis stipresnis, – aiškina E. Stounas. – Viskas būtų kitaip, jei energinės dalelės, kurios generuoja slėgį, staiga dingtų.“
Šiaip ar taip, tyrėjai įsitikinę, kad „Voyager 1“ naujausi duomenys byloja apie tai, jog zondas tebėra Saulės sistemoje, nors, panašu, dabar jis skrieja pačiuose jos paribiuose, pereinamuosiuose regionuose, skiriančiuose heliosferą ir tarpžvaigždinę erdvę. Mokslininkai ir toliau atidžiai stebės magnetinio lauko linijų kryptį.
„Jei bus dramatinių pokyčių, kaip kad buvo praėjusių metų rugpjūčio 25 d., bus labai įdomu ir džiugu, – priduria E. Stounas. – Jei pokyčiai bus laipsniški, ką gi, teks luktelėti ilgiau.“
E. Stounas su kolegomis tikisi, kad „Voyager 1“ Saulės sistemą galutinai paliks iki 2020-ųjų. Zondo energijos šaltiniai tais metais pasieks savo išteklių ribą ir tada inžinieriai bus priversti išjungti pirmuosius zondo instrumentus. Paskutiniai instrumentai informaciją Žemėn nustos siųsti apie 2025-uosius. Nėra jokių priežasčių manyti, kad iki 2020-ųjų įvyks kažkas negero – nepaisant solidaus amžiaus, zondas tebėra puikios sveikatos. Tačiau misijos mokslininkai puikiai suvokia, kad jokių garantijų nėra ir būti negali.
„Kas nors gali sugesti. Tai dalykai, kurių negali numatyti – atsitiktiniai gedimai, – tvirtina E. Stounas. – Iki šiol 36-erius metus mums sekėsi. Jokių katastrofinių gedimų nebuvo. Belieka tikėtis, kad jų ir nebus.“
