Po dviejų savaičių į kosmosą bus paleista raketa su kosminiu atviruku, skirtu nežemiškų civilizacijų atstovams.
Lapkričio 20 dieną planuojamas Rusijos raketos „Proton-M“ su 6,6 tonų ryšių palydovu „EchoStar XVI“ paleidimas. Šis palydovas suksis aplink Žemę geostacionaria orbita ir iš kitų šios serijos palydovų išsiskirs tuo, kad jį pasirinko tarptautinio kūrybinio projekto „Last Pictures“ vykdytojai.
Padedami mokslininkų, dailininkai iš įvairių pasaulio šalių sukūrė savotišką kosminį atviruką su 100 paveikslų, pasakojančių apie žmoniją ir jos civilizacijų pasiekimus.
„Last Pictures“ projekto sumanytojai siūlo įsivaizduoti Žemę po šimtų tūkstančių, milijonų ar net milijardų metų: visi mūsų civilizacijos pėdsakai veikiausiai jau bus dingę dėl natūralių gamtinių procesų. Jeigu mūsų planetą kada nors aplankys nežemiškų civilizacijų atstovai, jie beveik nieko nesužinos apie čia gyvenusius žmones. Tačiau geostacionariose orbitose skrieję dirbtiniai Žemės palydovai gali tapti savotiškais mūsų civilizacijos kosminiais paminklais ar netgi prisiminimų apie žmoniją saugyklomis, mano projekto iniciatoriai. Juose palikta vaizdinė medžiaga gali išsaugoti informaciją apie dabartinę žmonių kartą.
Taigi, su mokslininkais, verslininkais ir inžinieriais bendradarbiaujantys menininkai nutarė viename iš ryšių palydovų, kurie bus iškelti į geostacionarią orbitą aplink Žemę, įmontuoti iš silicio pagamintą diską, uždarytą aliumininiame korpuse. Šiame diske, pasitelkus nanotechnologijų priemones, išgraviruota 100 įvairių atvaizdų.
Skelbiama, kad „Last Pictures“ projekto vykdytojai šiuos atvaizdus atrinko iš daugiau nei 10 000 pasiūlytų. Juose buvo ir priešistorinių piešinių urvuose nuotraukos, ir šiuolaikinių miestų vaizdai, pramoniniai peizažai, gamtovaizdžiai, istorinės fotografijos.
Skirtingai nuo ankstesnių kitoms civilizacijoms skirtų pranešimų, pavyzdžiui, išsiųstų į tarpžvaigždinę erdvę kartu su „Voyager“ kosminiais aparatais, „Last Pictures“ yra ne mokslinis, o meninis projektas. Palydovas „EchoStar XVI“ orbitoje veiks iki 2027 metų, o po to nuslinks iš jos į vadinamąjį „kosminį sąvartyną“ Clarke'o juostoje, kur susirenka geostacionarioje orbitoje nebenaudojami palydovai. Pasak mokslininkų, šioje vietoje palydovas išliks praktiškai neribotą laiką.