vlk

Net ir sveikatos draudimą turinčio asmens sveikatos įstaigoje gali būti paprašyta susimokėti. Tiesa, apie tai gydymo įstaiga turi informuoti. Kaip nurodė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Žydrūnė Baigienė, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, sveikatos priežiūros įstaigos turi teisę teikti mokamas paslaugas.  „Tai įstaigoms nedraudžiama.

Gyventojai nenustoja skųstis dėl prie medikų kabinetų netirpstančių eilių. Tuo metu nuo perteklinio biurokratizmo dūstantys šeimos gydytojai primena, kad eilės mažėtų, jei būtų peržiūrima siuntimų išrašymo ir paslaugų apmokėjimo tvarka. Ministerija gi tikina, kad reformuojant sveikatos sistemą permainų imsis ir čia.  Štai žmogus susilaužė koją, tačiau norėdamas ją išgydyti turi papildomai į šeimos gydytoją kreiptis net dėl 7 siuntimų.

Nors laiku įvykęs profilaktinis sveikatos patikros vizitas pas gydytoją gali padėti aptikti ligą ir net išgelbėti gyvybę, vis dar mažuma skuba pasinaudoti šalyje veikiančiomis programomis. Politikai jau kurpia planus, kad galbūt tokie patikrinimai turėtų būti privalomi darbuotojams arba jų atsisakius tektų susimokėti didesnę draudimo įmoką. Visgi kartu pažymima, kad norint taikyti bet kokias nuobaudas pati valstybės sistema turėtų veikti kaip laikrodukas.

Ligonių kasos neretai sulaukia gyventojų klausimų, kodėl už ligoninių skubiosios pagalbos skyriuose suteiktą medicininę pagalbą jų prašoma susimokėti. Medikai ir ligonių kasų specialistai ragina gyventojus po šeimos gydytojo darbo valandų dar prieš vykstant į ligoninę gerai įvertinti, ar pacientui reikalinga skubioji pagalba, ar tikrai neužtektų budinčio gydytojo paslaugų poliklinikoje.

Sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) turinčiose gydymo įstaigose pacientams visų pirma turi būti pasiūlyta nemokama akies lęšiuko operacija. Į jos kainą įskaičiuotas ir pats akies lęšiukas, primena ligonių kasos. Pajutus regėjimo sutrikimus, žmogui pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris patikrinęs regėjimą, parašys siuntimą gydytojo oftalmologo konsultacijai. Gydytojas specialistas išsamiai  įvertinęs situaciją, skirs tyrimus bei gydymą.

30 tonų –  tiek surinkta iš gyventojų pasenusių ar nebereikalingų vaistų pernai. Tai yra dvigubai daugiau nei vos prieš penketą metų, kuomet naikintinų vaistų buvo surinkta virš 14 tonų per metus.

Ligonių kasas pasiekė informacija, jog neretai pasitaiko atvejų, kuomet gyventojams, norintiems vaistinėje įsigyti kompensuojamąjį vaistą su mažiausia priemoka, pasakoma, kad vaistinė jo neturi ir primygtinai siūlomas kitas brangesnis vaistinis preparatas. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nepalaiko tokio neracionalaus vaistų išdavimo ir primena svarbias pacientų teises bei vaistų pardavimo tvarką, padėsiančią neapsigauti vaistinėje.

Ligonių kasų pastaruoju metu teiraujamasi, ar gali būti taip, kad šiemet jau baigėsi sveikatos priežiūros paslaugų limitas ir dėl to apsilankyti pas gydytojus nepavyks. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai patikina – jokių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas tiek poliklinikose, tiek ligoninėse neturi sustoti.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra gerai informuoti apie šalyje veikiančią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistemą ir pasitiki ligonių kasomis, rodo „Spinter tyrimų“ apklausa, atlikta Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu.  Tyrimas parodė, kad 62 proc. apklaustųjų jaučiasi labai gerai ir gerai informuoti apie PSD sistemą, dažniausiai jiems PSD asocijuojamas su mokesčiais, sveikatos draudimu bei sveikatos priežiūros paslaugomis, antradienį praneša VLK.

Rekordiškai anksti Lietuvą šiemet pasiekė pirmoji 2021–2022 m. gripo sezonui skirtos gripo vakcinos siunta – 100 tūkst. dozių, praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK). Jau nuo pirmadienio skiepai pradedami išvežioti gydymo įstaigoms. Pasak specialistų, tai leidžia pacientams racionaliai susiplanuoti vizitą pas gydytoją ir pasirinkti skiepijimo laiką, apsaugoti save bei artimuosius.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) veiklos zonos didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Alytuje – iki rugsėjo pabaigos kursuoja viešojo transporto priemonės, skatinančios gyventojus laiku tikrintis pagal ligų prevencijos programas. Norint pasitikrinti pagal programą tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, o paprasta prevencinė patikra gali išgelbėti gyvybę.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa sulaukia pacientų klausimų, kurių pirminio lygio tyrimų atlikimą užtikrina šeimos gydytojo paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), ir už juos papildomai nereikia mokėti. Jei tyrimas pacientui tikrai reikalingas, ir šeimos gydytojas tyrimą skiria, tyrimas bus apmokėtas privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) pernai Lietuvos vaistinėse iš viso buvo sumokėta 377 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 348 mln. eurų  buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Gyventojai papildomai sumokėjo 22 mln. eurų. Tačiau priemokoms jie išleido 1,3 mln. eurų mažiau nei 2019-aisiais ir  net 36 mln. mažiau nei 2016 metais, rodo ligonių kasų duomenys.

Balandžio 6-ąją startavo nauja ligonių kasų interneto svetainė www.ligoniukasa.lrv.lt, kurioje lankytojams pateikiama išsami informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą ir visus su juo susijusius klausimus. Svetainė veikia portale „Mano Vyriausybė“. Naujoji svetainė sukurta Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) bei penkių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teritorinių ligonių kasų (TLK) svetainių pagrindu.

​Į specialią banko sąskaitą, kurioje kaupiamos pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti skirtos įmokos, gydymo įstaigos pernai sumokėjo 3,8 mln. eurų. Iš šių lėšų pacientų žalai atlyginti išmokėta 6,4 tūkst. eurų.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidoms užsienyje kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) pernai buvo išleista 118 tūkst. eurų, per pastarąjį penkmetį – daugiau nei pusė milijono eurų. Populiariausia Lietuvos gyventojų sveikatos paslaugų paieškos kryptis tebėra kaimyninė Latvija. Ligonių kasos 2020 m. patenkino 98 asmenų prašymus kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas.

Minint pasaulinę kovos su vėžiu dieną ligonių kasos dar kartą primena prevencinių sveikatos programų svarbą. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) raginami aktyviai dalyvauti šiose programose, iš kurių net keturios skirtos ankstyvajai vėžio diagnostikai. Koronaviruso pandemija gerokai sumažino pernykščių profilaktinių patikrinimų apimtis.

Ligonių kasos vis dažniau po Naujųjų metų sulaukia klausimų, ar dar ne per vėlu skiepytis nuo gripo? Specialistai vieningai tvirtina – tikrai ne, tačiau delsti nereikėtų. Šiuo metu gydymo įstaigos dar turi rizikos grupės asmenims skirtos gripo vakcinos, tad pasiskiepyti galima greitai ir saugiai. Vėstantys orai į Lietuvą atgena peršalimo ligas ir gripą. Didžiausias sergamumas gripu paprastai fiksuojamas sausio-kovo mėnesiais.

​„Sodra" ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atkreipia gyventojų dėmesį, kad nuo 2021 metų sausio 1 d. minimaliai mėnesinei algai (MMA) augant iki  642 Eur, atitinkamai didės ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos.   Fiksuotas PSD įmokas mokantys gyventojai nuo sausio 1 d. už einamąjį mėnesį turės mokėti 44,81 Eur (642 x 6,98 proc.) – 2,44 Eur daugiau nei šiemet.

Puiki naujiena visiems, kurie turi teisę dantis protezuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Išspręsta dešimtmečio problema – eilių nebelieka. Nuo sausio dantų protezavimo paslaugą bus galima gauti praktiškai iš karto. Be to, pacientui nereikės vargti pildant įvairius dokumentus bei gaišti laukiant ligonių kasų laiškų. Teigiama, kad sutrumpėjęs paslaugos kelias bus patogesnis, naudingesnis ir pacientams, ir medikams.

​Šiaulių teritorinė ligonių kasa sulaukia gyventojų klausimų, kiek kainuoja prisirašymo dokumentų tvarkymas ir medicinos dokumentų persiuntimas, keičiant pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią gydymo įstaigą. Primename, kad už prisirašymo dokumentų tvarkymą gydymo įstaigai reikia sumokėti 0,29 euro. Keičiant įstaigą nepraėjus 6 mėnesiams nuo prisiregistravimo, reikia sumokėti 2,90 euro už prisirašymo dokumentų tvarkymą ir medicininės dokumentacijos persiuntimą.

Dažnai gyventojai nustemba atsitiktinai sužinoję, kad ne savoje poliklinikoje jiems suteikta gydytojo specialisto paslauga, už kurią jie susimokėjo, galėjo būti suteikta nemokamai. Šie pacientai kreipiasi į ligonių kasą klausdami, ar apdraustiesiems gydymo įstaigose, kuriose jie nėra prisirašę, specialistų konsultacijos ir tyrimai tikrai gali būti nemokami. Atsakymas – gali.

Norintys pagal vaikų skiepijimo kalendorių paskiepyti savo atžalas nemokama vakcina dalis tėvų susiduria su biurokratiniu absurdu. Pediatrai skundžiasi, kad ministro Aurelijaus Verygos priimti sprendimai surišo jiems rankas teikti pacientams valstybės kompensuojamą būtiną paslaugą. Vaikų ligų srityje besispecializuojančios įstaigos ir kitur antriniame lygyje dirbantys pediatrai sulaukė Sveikatos apsaugos ministerijos akibrokšto.

Nors liepą situacija šalyje dėl atnaujinamų gydymo paslaugų stipriai gerėjo, rugpjūtį jų apimtys vėl mažėjo dėl medikų atostogų ir mažesnio pacientų srauto. Tą rodo naujausi pateikiami duomenys. Kaip teigiama Valstybinės ligonių kasos (VLK) atsakyme, nors dauguma šalies gydymo įstaigų rugpjūtį ir toliau stengėsi atnaujinti karantino sutrikdytas sveikatos paslaugas, jų apimtys, lyginant su liepos mėnesiu, sumažėjo.

​Nuo spalio 1 dienos įsigaliosiančiame naujajame kompensuojamųjų vaistų kainyne įrašyta 2105 vaistai – septyniomis dešimtimis daugiau nei buvo iki šiol. Kainyne – 124 nauji vaistai prekiniais pavadinimais, kurių iki tol nebuvo. Svarbu ir tai, kad 47 vaistai nuo spalio nebebus išrašomi kaip kompensuojamieji, jie keičiami kitais. Palyginti su 2020 metų III ketvirčio analogišku kainynu, naujajame sąraše sumažėjo 684 vaistų bazinės kainos, 1284 – išliko nepakitusios, 13 – padidėjo.

Pigiausius vaistus tautiečiams brukantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga savo sprendimais toliau varo į neviltį tiek pacientus, tiek gydytojus. Jų teigimu, naujausiuose vaistų kainynuose nebelieka būtinų įvairioms ligoms gydyti vaistų. Valstybinė ligonių kasa gi užtikrina, kad pacientai tikrai neliks be kompensuojamųjų vaistų.

Jau daugiau nei pusę metų Lietuva pratinasi gyventi COVID-19 pandemijos sąlygomis. Nors didžioji dalis susirgusiųjų šia infekcija patiria lengvus simptomus ir gydosi namuose, jų, kaip ir, be abejo, patekusiųjų į stacionarą gydymui atseikėjo tam tikrą sumą pinigų. Portalas tv3.lt domisi, kiek mūsų šalyje vidutiniškai kainuoja koronaviruso gydymas. Valstybinė ligonių kasa (VLK) visų pirma informavo, kad pacientai, kuriems buvo nustatyta Covid-19 diagnozė, buvo gydomi keliais būdais.

​Artėjant terminui, kai turėtų baigtis Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinės Karalystės (JK) suderėtas pereinamasis laikotarpis – 2020 m. gruodžio 31 d., kurio metu tariamasi dėl naujų ateities santykių, gyventojai vėl teiraujasi apie sveikatos paslaugų apmokėjimo pokyčius. Atėjus rudeniui tradiciškai daugiausia klausimų dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) kyla Lietuvos jaunuoliams, vykstantiems studijuoti į užsienį.

Jau kitąmet pacientai sveikatos priežiūros paslaugas galės gauti bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su bet kuria teritorine ligonių kasa (TLK). Šią naujovę numato iš esmės keičiama TLK ir gydymo įstaigų sudaromų sutarčių tvarka. Išimtis – pirminės sveikatos priežiūros paslaugos.

Kad rugsėjis nepateiktų nemalonios staigmenos, mokyklas ir universitetus baigę jaunuoliai turėtų atsiminti kelis svarbius dalykus apie privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Pabaigus mokslus ir nepradėjus dirbti, gali tekti mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (PSD). Ką reikėtų žinoti? Visi abiturientai ir absolventai valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami iki rugpjūčio 31 dienos.

Sveikatos apsaugos sistemos įstaigų veiklą prižiūrinčios institucijos primygtinai ragina visas gydymo įstaigas – iki rugsėjo 16 dienos – sumokėti specialioje banko sąskaitoje kaupiamas pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti skirtas įmokas. Kai kurios gydymo įstaigos minėtas įmokas jau sumokėjo, kitos, net ir pasinaudoję specialiai karantino metu suteikta pertrauka, to padaryti neskuba. Atkreipiamas dėmesys – nesumokėjus, gydymo įstaigos gali likti be licencijos.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, rodo ligonių kasų atlikta analizė. Toliau eina virškinimo traktą, metabolizmą bei nervų sistemas veikiantys preparatai.

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį pareiškė, kad situacija, kai privačios gydymo įstaigos geba pasiekti net 120 proc. pajėgumus, o valstybinės nesiekia net 30 proc., yra netoleruotina. Dėl to Vyriausybė ėmėsi sprendimų, kaip gydymo paslaugų teikimas tautiečiams galėtų būti pagreitintas.  „Sunkiai sveikatos priežiūros įstaigos grįžta į įprastą režimą, daug nusiskundimų yra ne tik dėl patekimo, bet ir prisiskambinimo.

Liepos pradžioje įsigaliojęs vaistinėse būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašas sudaro visas sąlygas, kad Lietuvos gyventojai už geriausią kainą galėtų įsigyti dažniausiai vartojamų vaistų. Sąraše – daugiau kaip 200 pavadinimų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuojamų vaistų.

Į portalą tv3.lt kreipėsi medicinos paslaugomis nusivylusi vilnietė Elena (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.), kuriai suplanuotas vizitas atlikti tyrimus poliklinikoje netikėtai paplonino kišenę. Elena pasakojo, kad dėl sveikatos problemų gavusi šeimos gydytojos siuntimą pas endokrinologę. Ji pasakiusi, kad reikia padaryti kraujo tyrimus ir patikrinti skydliaukę echoskopu. „Sakė, padarysim FT3 (tam tikro skydliaukės hormono) tyrimą, o kitas nieko neparodo, tai neskirsiu.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai beveik visos nebūtinosios planinės medicinos paslaugos buvo sustabdytos. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, karantino laikotarpiu stacionarinės pagalbos besikreipusių pacientų buvo kone 60 proc. mažiau. Be to, gerokai sumažėjo ir besikreipusiųjų ambulatorinės pagalbos, nors buvo galimybė ją gauti nuotoliniu būdu.

Liepos 1 d. yra paskutinė diena, kai privalu deklaruoti praėjusių metų pajamas. Mokesčiams sumokėti dar yra kiek laiko. Tačiau tą reikia padaryti ne tik Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), bet ir „Sodrai“. Nesumokėjus laiku, gresia prarasti sveikatos draudimą ir sulaukti priverstinio lėšų išieškojimo. Kaip portalą informavo VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė pajamas jau deklaravo daugiau nei milijonas gyventojų.

Iki liepos 1 d. privalu ne tik pateikti pajamų deklaracijas už praėjusius metus ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Taip pat privalu sumokėti socialinio draudimo įmokas „Sodrai“. To nepadarius ir nepaprašius atidėti skolos mokėjimą, ji gali imtis sankcijų. „Įprastai savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie deklaruoja pajamas ir moka įmokas nuo deklaruotų pajamų, įmokas „Sodrai“ turi sumokėti iki deklaravimo termino pabaigos.

Įtarimų korupcija sulaukęs Valdas Sutkus atsistatydino iš Lietuvos verslo konfederacijos prezidento pareigų. Naujuoju LVK prezidentu išrinktas laikinai šias pareigas pastaruoju metu ėjęs Andrius Romanovskis, pranešė konfederacija. V. Sutkus teigia nesutinkantis su jam pareikštais kaltinimais, bet pabrėžia, kad dėl susidariusios situacijos jam tinkamai toliau eiti LVK prezidento pareigas yra neįmanoma.

Švelnėjant karantino sąlygoms, nuo birželio 1-osios gyventojams vėl duris atvėrė ligonių kasų gyventojų aptarnavimo skyriai. Paslaugos juose teikiamos tik su išankstine registracija,  atvykus be jos, – gyventojai gali būti įleidžiami, jei tuo metu nebus kitų klientų. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad skyrių veikla atnaujinama atsižvelgiant į visus šiuo metu galiojančius reikalavimus dėl darbuotojų ir lankytojų saugumo užtikrinimo.

Baigiami rengti paskutiniai formalumai ir jau gegužę visą medikų bendruomenę, t. y. visus sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, turėtų pasiekti papildomi 130 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Šios lėšos – tai paskutinis visų medikų algų didinimo etapas, dėl kurio buvo susitarta dar 2017-aisiais.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius ramino gydymo įstaigų vadovus, kad dėl šalyje paskelbto karantino gydymo įstaigų finansinė padėtis tikrai nenukentėsianti. Negana to, numatyti 15 proc. didesni atlyginimai tiems specialistams, kurie tiesiogiai dirba suvaldant koronaviruso protrūkio plitimą.

​Pusė tūkstančio Europos šalyse šiuo metu esančių Lietuvos piliečių vien šį savaitgalį kreipėsi į ligonių kasas norėdami išsiaiškinti, kaip susitvarkyti reikiamus dokumentus medicinos pagalbai užsienyje gauti. Tokios reakcijos sulaukta specialistams paraginus bei vis dar raginant  nedelsiant susisiekti su ligonių kasomis bendruoju el. paštu [email protected], kad galima būtų operatyviai jiems išsiųsti Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) pakeičiantį sertifikatą.

Ligonių kasos pradeda teikti naują paslaugą. Nuo šiol visi privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti žmonės Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) nemokamai galės gauti paštu – registruotu laišku Lietuvoje. Nuo šiol visi, ESDK užsisakę teritorinėse ligonių kasose, per jų atstovus savivaldybėse arba internetu, galės nebegaišti laiko ją atsiimdami. Užsakovui pageidaujant, registruotu laišku kortelė bus pristatyta jo nurodytu adresu, pavyzdžiui, tiesiai į namus ar biurą.

Vasario pradžioje paskelbusi apie galimybę sužinoti, kiek iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto kainavo gydymo paslaugos ir vaistai, Valstybinė ligonių kasa (VLK) kartu priminė, kad neretai neįsivaizduojama, kaip brangiai atsieina kai kurios operacijos. Pavyzdžiui, kataraktos operacijos su lęšiuku kaina siekia 400 eurus, apendicito – nuo 850 iki 1 500 eurų, tulžies pūslės akmenų pašalinimas laparoskopu – nuo 1100 iki 2200 eurų. Tačiau yra ir gerokai brangesnių operacijų.

Neseniai Valstybinė ligonių kasa (VLK) kartu su „Sodra“ pristatė naujovę – kiekvienas pacientas galėsiąs pasitikrinti gydymui skirtas išlaidas. Vis dėlto patys medikai tokią iniciatyvą vertina kritiškai. Jų teigimu, tai labiau panašu į priešrinkiminę viešųjų ryšių akciją, o žmonėms iš tokių ataskaitų nepasidarys aiškiau, kur nukeliauja jų sumokami mokesčiai.

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto Lietuvos piliečių gydymosi paslaugoms užsienyje apmokėti pernai buvo skirta per 113 tūkst. eurų. Prašymus kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas ligonių kasoms pateikė 157 gyventojai. Naujausia statistika rodo, kad populiariausias sveikatos maršrutas veda į kaimyninę Latvija. Kasmet vis daugiau privalomuoju sveikatos draudimu draustų Lietuvos gyventojų apsisprendžia gydytis užsienyje.

Pristatyta nauja galimybė Lietuvoje – nuo šiol bus galima pasitikrinti, kiek per metus kiekvienam pacientui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kainavo gydymas bei vaistai. Šią iniciatyvą trečiadienį pristatė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ir „Sodra". Daugiau nei milijonui šalies gyventojų VLK per „Sodros“ asmenines paskyras išsiuntė kvietimus pasitikrinti, kiek per metus kainavo sveikatos paslaugos ir vaistai iš PSDF.

Jungtinei Karalystei (JK) pasitraukus iš Europos Sąjungos (ES), daugeliui toje šalyje gyvenančių mūsų tautiečių, kaip ir Lietuvoje likusių jų artimųjų, kyla sveikatos paslaugų apmokėjimo klausimų. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad pagal ES ir JK pasirašytą susitarimą, iki 2020 gruodžio 31 d. galios tos pačios sveikatos draudimo taisyklės dėl būtinosios medicininės pagalbos.