Koronaviruso pandemija gerokai sumažino pernykščių profilaktinių patikrinimų apimtis. Negalutiniai šių metų sausio mėnesio duomenys rodo, kad 2020 m. gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 88 tūkst. moterų, t. y. – apie 29 proc. mažiau nei 2019 m. (123 tūkst. moterų).
Krūties vėžio prevencinėje programoje numatytas paslaugas gavo 86 tūkst. moterų, t. y. 28 proc. mažiau nei 2019-aisiais (119 tūkst. moterų). Pagal priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą pernai pasitikrino 51 tūkst. vyrų – 43 proc. mažiau nei užpernai (90 tūkst. vyrų). Storosios žarnos vėžio diagnostikos programoje dalyvavo 175 tūkst. žmonių (33 proc. mažiau), 2019 m. – 261 tūkstantis.
2020 m. širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje dalyvavo 217 tūkst., 2019 m. – 292 tūkst. asmenų – maždaug 26 proc. mažiau nei 2019 metais.
„Baimindamiesi užsikrėsti, taip pat manydami, kad užsiregistruoti pas gydytoją galima tik išskirtiniais atvejais, žmonės vengia kreiptis į gydymo įstaigas – laukia, kada baigsis karantinas. Todėl vis daugėja ligų, kurios diagnozuojamos per vėlai, jau gerokai pažengusios. Deja, tuomet ir gydymas yra kur kas sunkesnis. Raginčiau visus žmones aktyviai dalyvauti nemokamose prevencinėse programose. Kaip tik jų metu atliekami tyrimai susirgimus leidžia nustatyti pačioje ankstyviausiose stadijoje", – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytoja doc. Neringa Burokienė.
Pasak jos, ir karantino metu prevencinių programų vykdymas nėra ribojamas ar stabdomas, todėl pacientai gali drąsiai kreiptis į savo šeimos gydytoją bei pasitikrinti.
Ligonių kasos primena, kad PSD apsidraudę žmonės gali nemokamai pasitikrinti sveikatą dalyvaudami penkiose prevencinėse programose: gimdos kaklelio, krūties, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų.
„Tai daugelio pacientų galimybė nemokamai išsitirti, nes lėšų prevenciniams sveikatos tyrimams skiriama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Kasmet šių programų finansavimas tik didėja – 2020 metais joms buvo skirta 22 mln. eurų, 2021-aisiais – 24,5 mln. eurų", – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Savičiūtė. Jos teigimu, taip pat svarbu žinoti, kad jei žmogus nėra programoje numatyto amžiaus, bet turi nusiskundimų dėl savo sveikatos, jam reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Atsižvelgdamas į paciento amžių ir įvertinęs sveikatos būklę, ligos istoriją bei rizikos veiksnius, jis pagal savo kompetenciją paskirs reikiamus tyrimus, o prireikus, – išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
VLK užsakymu pernai liepą atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad žmonės geriausiai žino gimdos kaklelio (žino 66 proc. apklaustųjų) ir krūties vėžio (65 proc.) prevencines programas. Po 61 proc. respondentų teigė girdėję apie priešinės liaukos (prostatos) vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų, 58 proc. – storosios žarnos vėžio prevencinę programą.
26 proc. apklausoje dalyvavusių moterų nurodė, kad dalyvavo gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje, 14 proc. – krūties vėžio. Taip pat 16 proc. apklaustųjų nurodė dalyvavę širdies ir kraujagyslių, 11 proc. – priešinės liaukos (prostatos) vėžio ir 10 proc. – storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje.
