• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vos prieš 22 dienas vėžį įveikęs vyras mirė nuo koronaviruso. Airis Eugenijui Courtney (63) prostatos vėžys buvo diagnozuotas vos praėjusių metų balandį, pačiame pirmojo karantino įkarštyje. Jis praėjo 10 mėnesių trukusią gydymo programą, o sausio pradžioje gavo patvirtinimą, kad vėžys pasitraukė.

Vos prieš 22 dienas vėžį įveikęs vyras mirė nuo koronaviruso. Airis Eugenijui Courtney (63) prostatos vėžys buvo diagnozuotas vos praėjusių metų balandį, pačiame pirmojo karantino įkarštyje. Jis praėjo 10 mėnesių trukusią gydymo programą, o sausio pradžioje gavo patvirtinimą, kad vėžys pasitraukė.

REKLAMA

Tačiau Eugenijaus šeima liko sugniuždyta, kai jis rimtai susirgo COVID–19, rašoma „Lancs Live“. Taksi vairuotoju dirbęs vyras iš Lankašyro, Didžiosios Britanijos, nuo koronaviruso mirė sausio 25 dieną, palikdamas devynis vaikus, 22 anūkus ir du proanūkius.

Vyras taksi vairuotoju dirbo Morecambe miestelyje, bet buvo kilęs iš Belfasto, o pirmąją savo gyvenimo pusę praleido Ulsteryje. Jo žmona Kim Courtney pasakoja, kad jos vyras buvo geras ir dosnus žmogus.

„Esu visai sugniuždyta, jis buvo tikras romantikas, mes nė dienos nesame praleidę atskirai“, – sakė ji. – „Jis mane visada vadindavo „mažąja moterimi“ savo stipriu airišku akcentu, o aš jį vadindavau „mažuoju vyru“. Mes buvome labai artimi, dabar, kai jo nebėra, jaučiuosi lyg apiplėšta. Jis buvo mano vienintelė tikroji meilė. Nežinau, kaip toliau gyventi be jo. Taip, turiu vaikų ir didelę šeimą, bet be jo gyvenimas nebebus toks, kokio norėjau.“

REKLAMA
REKLAMA

Eugenijaus vėžio diagnozė praėjusiais metais jo dukrai Sophie Courtney buvo tikras šokas. 25 metų mergina sakė: „Buvau priblokšta. Iškart pradėjau galvoti apie blogiausią, nors net nebuvo jokių konkrečių požymių, kad jis serga. Praeityje yra buvę metų, kai nesimačiau su tėčiu, nes gyvenau Birmingeme, bet vėliau grįžau į Morecambe, ir nuo tada buvome labai artimi.

REKLAMA

Su juo turėjau tokį nuostabų santykį, mes tikrai norėjome atsigriebti už prarastą laiką. Todėl kai išgirdau vėžio diagnozę, atrodė, kad kažkas nori iš manęs tai atimti. Labai bijojau jį prarasti.“

Sophie sako, kad jos tėtis labai drąsiai išgyveno visą gydymo procesą. Jam buvo atliekama rentgenoterapija ir hormonų terapija, o visus intensyvius gydymo seansus jis pasitiko šypsodamasis. Tačiau giliai viduje jam buvo sunku.

REKLAMA
REKLAMA

„Emociškai jis buvo labai sukrėstas ir išsigandęs, tai tikrai jį pakeitė“, – sako Sophie. – „Jis ir šiaip buvo jautrus žmogus, bet išgirdus vėžio diagnozę jame kažkas pasikeitė – jis tapo dar emocionalesnis ir labai vertino gyvenimą. Daugybę naktų jis praleido raudodamas, apimtas baimės.“

Rugsėjo mėnesį Eugenijus ištvėrė agresyvią rentgenoterapijos sesiją. Kartu su šeima jis laukė, kol gydymas pradės veikti, tikėdamasis, kad pašalinio poveikio nebus. Sausio 4 dieną Eugenijus gavo patvirtinimą, kad vėžio nebėra – jis įveikė prostatos vėžį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sophie sako: „Tai buvo nuostabi naujiena, jaučiausi taip, lyg košmaras būtų pasibaigęs. Vėžys buvo lyg tamsus debesis, virš mūsų galvų kabojęs visus metus, todėl kai sužinojome, kad jo nebėra, atrodė, kad pasaulyje nebėra daugiau nieko blogo ir mums daugiau nieko blogo nebegali atsitikti, nes blogiausią jis jau išgyveno. Kai jis man pranešė džiugią žinią, telefonu abu pravirkome, o jis man pasakė: „Sakiau tau, kad dar pasisukiosiu aplink kokius 20 metų.“

REKLAMA

Tačiau tuomet keletą dienų Sophie iš tėčio nieko negirdėjo. Dviems dienoms praėjus nuo žinios apie vėžio atsitraukimą Sophie iš šeimos narių gavo žinutę, kad jie nerimauja dėl tėčio. Jis visą dieną gulėjo lovoje, negalėjo valgyti, jam buvo sunku kalbėti ar vaikščioti.

Eugenijus buvo išvežtas į ligoninę dėl įtariamo infarkto, o ten jam patvirtintas teigiamas koronaviruso testo rezultatas. Sausio 18 dieną jo sveikatos būklė jau sparčiai blogėjo, jis buvo prijungtas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos.

REKLAMA

Sophie sako: „Jam taip pat buvo atliekama dializė, nes nebeveikė inkstai, kartu su kitomis komplikacijomis. Po 48 valandų dializės mums pasakė, kad daugiau nieko nebeįmanoma padaryti.“

Eugenijus mirė sausio 25 dieną. Sophie nuolat galvoja apie savo tėtį – ji pasakoja, koks visų mėgstamas ir nesavanaudiškas žmogus jis buvo, rašoma mirror.co.uk

„Pasauliui reikia daugiau tokių žmonių, kaip jis“, – sako 25 metų amžiaus dukra. – „Jis tiesiog dirbo taksi vairuotoju mažame pajūrio miestelyje, bet neabejotinai padarė įtaką kitų žmonių gyvenimams. Jis mokėjo kalbėtis su visais taip, kad pašnekovas jaustųsi svarbiausiu žmogumi pasaulyje.

Jei kas į jį kreipdavosi sunku momentu ar džiaugsmo akimirką, ar bet kada, jis visada būdavo šalia, kartu džiaugdavosi ar liūdėdavo. Kad ir kur jis bebūtų, visi tapdavo geriausiais jo draugais, nes jis buvo labai geras ir labai draugiškas.“

Sophie dabar renka lėšas tėčio laidotuvėms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų