visuomenininkai

Didžiausia parlamentinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sieks, kad susitarimą dėl emigracijos stabdymo pasirašytų ne tik partijos, bet ir visuomeninės organizacijos, asocijuotos struktūros.

Grupė visuomenininkų sieks Seimui pateikti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios ribotų alkoholinių gėrimų pardavimą ir reklamą. Iniciatyvinė grupė, pasivadinusi „Už blaivią“, savo siūlymą antradienį pristatys Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), kuri turi išduoti parašų rinkimo lapus. Kad projektas būtų pateiktas Seimui, iniciatoriai per du mėnesius turi surinkti ne mažiau kaip 50 tūkst. idėją remiančių piliečių parašų.

Pirmadienį Seimo pirmininkei Loreta Graužinienei visuomenininkai pristatys savo siūlymą dėl asmenvardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis. Jų projektas privaloma tvarka turės būti įtrauktas į Seimo posėdžių darbotvarkę, nes buvo surinktas privalomas ne mažiau kaip 50 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų skaičius.

2014 spalio 13 dieną Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas priėmė nutarimą (NR. KT45-N13/2014), kuriuo konstatavo, kad Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos parlamentą įstatymo nuostatos, kuriomis vadovaujantis rinkimų komitetams suteikiamas dviejų raidžių pavadinimas, prieštarauja LR Konstitucijai.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius rugpjūčio 28 dieną susitiko su Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, teikiančių paramą Ukrainos žmonėms, atstovais. Ministras padėkojo už nuoširdų susirūpinimą ir paramą ukrainiečiams, ginantiems savo šalį nuo ginkluotos agresijos. Nevyriausybinių organizacijų atstovai papasakojo apie jų rengiamus projektus, pasidalijo patirtimi.

Šį ketvirtadienį, liepos 10 dieną, 14 val. grupė Klaipėdos ir Vilniaus nevyriausybinių organizacijų atstovų dalyvaus pikete prie Kultūros paveldo departamento (Šnipiškių g. 3, Vilnius), kad paragintų paveldo sargus neleisti naikinti uostamiesčio istorinio paveldo. Artimiausiu metu Vilniaus paveldosaugininkai svarstys detalųjį planą, kurio rengėjai siūlo nugriauti namą Klaipėdos Senamiestyje, adresu Bangų g. 11, nes jis esą trukdys tiesti Bastionų gatvę ir statyti naują tiltą per Danę.

Gruodžio 17 dieną Daukanto aikštėje vėl rinksis Garliavos įvykių dalyviai, kurie protestuos dėl smurto prieš vaikus. Laisvieji menininkai ir pilietinis „Tie-SOS“ sambūris pirmadienį, gruodžio 17 dieną, 12 valandą, Vilniaus Simono Daukanto aikštėje paminės Gegužės 17-osios antpuolį – per valstybę kaustantį įšalą, per užgriuvusį sniegą bus toliau atkakliai kasamasi iki tiesos.

Jau parėjo pusmetis nuo didelio atgarsio visuomenėje susilaukusių įvykių Garliavoje, kuomet vykdant teismo sprendimą iš globėjos Neringos Venckienės namų buvo paimta ir motinai Laimutei Stankūnaitei perduota Drąsiaus Kedžio dukra. Mergaitė iš globėjos namų buvo paimta gegužės 17 d. ir nuo to laiko visuomenei nebuvo pateikta daug informacijos kaip mergaitė jaučiasi, kokios jos gyvenimo sąlygos, tik buvo pranešta, kad adaptacinis laikotarpis buvo sėkmingas, vaikas lanko mokyklą.

Spalio 15 d., pirmadienį, 13 val. Vilniaus miesto trečiajame apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Vilniaus universiteto dėstytojas Darius Kuolys toliau bus teisiamas už žodžio laisvės gynimą pilietinėmis vaikštynėmis, surengtomis Simono Daukanto aikštėje šių metų gegužės 31-ąją. Šį kartą teisme liudys vaikštynes stebėję policijos pareigūnai. Tai trečioji D. Kuoliui iškelta administracinė byla.

Judėjimo „Už teisingumą“ iniciatyvinės grupės, parlamentinės grupės „Už teisingumą Lietuvoje“ ir nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“, atstovai šiandien tvirtina, kad jau užteks pavienių pasisakymų, o pats metas sėsti prie bendro derybų stalo. Toks „Vieningo nacionalinio sąrašo“ siekis yra būtinybė, priešingu atveju per ateisiančius rinkimus grėstų patirti visišką fiasko. Anot jų, tik kartu įmanoma pasiekti užsibrėžtų tikslų. O šiuo metu kaip oras reikalingi susitikimai nevyksta.

Šiandien Seime paskelbta Lietuvos sąrašo idėja. Tai toks sąrašas, kurį sudarys visi neabejingi savo ateičiai  žmonės (būtent taip – nes mūsų ateitis ir yra Lietuvos ateitis). Sąrašas yra atviras ir bus sudaromas ne partiniu – nomenklatūriniu principu, o pagal piliečių siūlymus. Labai tikiuosi, kad jame vaidmens nevaidins nei formalūs apdovanojimai, nei turimi turtai, nei moksliniai laipsniai, nei kitos formalios, bet nebūtinai esminės vertybės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnis skelbia: „Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus<...>Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.“ Tačiau  tai, kas šiomis dienomis vyksta mūsų šalyje, kelia didžiulį susirūpinimą.

Smurto Garliavoje aplinkybes ėmėsi nagrinėti visuomenininkai. Apklausiami asmenis, kurie ankstyvą gegužės 17 d. rytą budėjo Klonio gatvėje ir savo akimis matė pareigūnų bei antstolės įsiveržimą. (Papildyta 14:00) Kita moteris atskleidė, kad jai teko ne kartą bendrauti su velionio D. Kedžio dukra. Seime moteris pabrėžė, kad neturi jokių abejonių, jog mažametė buvo seksualiai išnaudojama: „Tai ypač tapo akivaizdu pabendravus su mažamete.

Iš Kauno Vilniaus link pajudėjo kolona protestuoti susiruošusių žmonių.  Autobusu važiuoja Garliavos budėtojai, kiti Kauno miesto gyventojai. Juos lydi automobilių virtinė. „Drąsos kelio“ puslapyje „Facebook“ tinkle skelbiama, kad 10 val. prie prezidentūros žmonės kviečia visuomenininkai, o 12 val. atvyks mergaitės perdavimo liudininkai iš Klonio gatvės.

Esame pasipiktinę smurtu, kurio šių metų kovo 23 dieną Lietuvos valstybės vardu kaukėti policininkai ėmėsi prieš Kauno mergaitę. Esame nusivylę tuo, kad brutalaus smurto prieš vaiką iki šiol nepasmerkė valstybės vadovai, o Generalinė prokuratūra dėl šito neiškėlė bylos. Esame pasipiktinę smurtą lydinčia melo kampanija, kurioje dalyvauja šalies politikai ir pareigūnai. Tokie jų veiksmai liudija, kad smurto grėsmė  vaikui išlieka.

Profesorius Vytautas Landsbergis vadina „baisiu“ ir jam nesuvokiamu Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus pareiškimą, kad Neringa Venckienė „nėra pūlinys tik teisinėje sistemoje, tai yra pūlinys ir politinėje sistemoje – tai visos mūsų valstybės bėda“. „Tai baisus pareiškimas. Aš manau, ir eilinis kolega, ir apskritai apie bet kokį žmogų, tai atrodo, kad tai kažkoks žmogžudys arba bankų išvogėjas.

Trečiadienio vidurdienį visuomeninio judėjimo atstovai pririšo žalias juosteles Seimo prieigose. Tokios juostelės artimiausiomis dienomis, anot akcijos iniciatorių, atsiras ir prie kitų svarbiausių Lietuvos valdžios institucijų. Aiškindamas naujos akcijos esmę, vienas visuomeninio judėjimo „Už teisingumą“ iniciatorių Darius Kuolys teigė, kad „valdžios sprendimai teisingumo kol kas negina“, todėl naujosios akcijos tikslas – paraginti valdžios institucijas apsivalyti.

Nuo išgąsčio atsigavusi Šiaulių valdžia vėl perša maksimalius šilumos punktų priežiūros tarifus. Tai paaiškėjo šią savaitę, kai naujus tarifus turėjusiai nustatyti darbo grupei, į kurią įsileisti ir visuomenininkai, pasiūlyta svarstyti 16,5 cento už kvadratinį metrą tarifą. Darbo grupė – tik dėl akių Praėjusiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje, į kurį susirinko ir prie Savivaldybės piketavę keli šimtai miestiečių, politikai neišdrįso patvirtinti 16,5 cento už kvadratinį metrą tarifo.

Visuomeninės organizacijos kovo 17 d. rengs dar vieną mitingą už teisingumą Lietuvoje, kuriame toliau bus reikalaujama valdžios išviešinti neskaidrius pareigūnų ryšius, ji bus raginama „apvalyti“ teisėsaugą Lietuvoje, bus reiškiami piliečių lūkesčiai teisėsaugai. Mitingas vyks prie Seimo rūmų.

Nepatenkinus vasario 22 d. visuomeninių organizacijų surengto mitingo prie Prezidentūros „Išvykime neteisingumo įšalą iš Lietuvos“ dalyvių iškeltų reikalavimų, kovo 17 d. planuojamas dar vienas mitingas, tik šįkart – prie Seimo, sakė vienas iš mitingo organizatorių, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys.

Antradienį įvyko piketai daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Tauragėje, Radviliškyje, Panevėžyje ir Pagėgiuose. Šiais piketais visuomeninkai iš įvairių demokratinių judėjimų išreiškė savo paramą ir pritarimą gerb. Prezidentės pastangoms, griaunant korupcinius klanus teisėtvarkoje ir kitose valstybinėse įstaigose.