Nuo išgąsčio atsigavusi Šiaulių valdžia vėl perša maksimalius šilumos punktų priežiūros tarifus. Tai paaiškėjo šią savaitę, kai naujus tarifus turėjusiai nustatyti darbo grupei, į kurią įsileisti ir visuomenininkai, pasiūlyta svarstyti 16,5 cento už kvadratinį metrą tarifą.
Darbo grupė – tik dėl akių
Praėjusiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje, į kurį susirinko ir prie Savivaldybės piketavę keli šimtai miestiečių, politikai neišdrįso patvirtinti 16,5 cento už kvadratinį metrą tarifo. Šiaulių meras Justinas Sartauskas pasiūlė sudaryti naują darbo grupę, į ją įtraukti visuomenininkų atstovus ir iš naujo svarstyti tarifus.
Visuomenininkai pasiūlė penkis atstovus, iš kurių dauguma – inžinieriai, kurie jau metus analizavo tarifus. Paaiškėjo, kad visa tai – tik dėl akių.
Šią savaitę į pirmąjį posėdį pakviesti tik du visuomenininkų atstovai, o ir jiems buvo pateiktas lygiai tas pats šilumos punktų priežiūros tarifas, kaip ir buvusiame Miesto tarybos posėdyje. Į komisiją įtrauktas inžinierius šilumininkas Vygandas Naruševičius sako, kad vienintelis naujas dalykas – tai šūsnis duomenų ir darbų, kuriuos reikia atlikti už priežiūros tarifą.
Kiek mokėsime už šilumokaičius?
Kaip jau buvo skelbta, jeigu bus patvirtintas Šiaulių savivaldybės administracijos siūlomas tarifas, už vidutinį dviejų kambarių butą per mėnesį papildomai reikės mokėti iki 30 litų. Ir ši kaina – ne galutinė. Darbo grupei vadovaujantis Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Vingras sako, kad tarifo dydis – mažiausia problema, kuri kilo.
Anot pavaduotojo, kiek kainuoja suvirinimo darbai, elektrodai ir pan., nesunku suskaičiuoti, tačiau nežinia, kaip į tarifą įtraukti būsimas išlaidas šilumokaičiams, kitai šilumos punktų įrangai pirkti.
Kentės „neorganizuoti“ daugiabučiai
Daugiabučio namo šilumos punktą prižiūrintis V. Naruševičius sako, kad daugelis bendrijų ir dabar derasi dėl perkamų priežiūros paslaugų. Didžiausia problema – vadinamieji neorganizuoti daugiabučiai namai, neįkūrę bendrijų. Tokių privačių bendrovių administruojamų namų priskaičiuojama iki trijų šimtų.
V. Naruševičius sako, kad iki šiol buvo patenkintas „Šiaulių energijos“, eksploatuojančios šilumos punkto įrangą, paslaugomis. Juoba, kad šilumos tiekimo bendrovė turėjo galimybę įvairius šilumos punkto mazgus nupirkti pigiau – didmeninėmis kainomis. Bendrijoms visa tai kainuos brangiau.
Nauda – privačioms bendrovėms
Inžinierius V. Naruševičius mano, kad Prezidentė paskubėjo teikdama įstatymo pataisas. Jeigu pataisas būtų teikusi Vyriausybė, jas būtų buvę žymiai lengviau pakeisti. Būtent to ir prašė Šiaulių miesto taryba, spaudžiama visuomenininkų – leisti gyventojams patiems apsispręsti, ar šilumos punktų priežiūrą patikėti šilumos tiekėjui.
Visuomenininkas mano, kad įstatymo pataisos naudingiausios bus privačioms bendrovėms – jau pasirodė skelbimai, siūlantys darbą šilumininkams.
Kai kurios bendrijos samdo privačius prižiūrėtojus – specialų pažymėjimą turi ir V. Naruševičius. Tačiau ir čia galiojanti tvarka nepatogi gyventojams. Kad galėtų prižiūrėti dar vieno namo šilumos punktą, V. Naruševičius privalėtų iš naujo laikyti tą patį egzaminą, vėl mokėti pinigus. O po dvejų metų – visas procedūras pakartoti.
Visuomenininkai piktinasi
Visuomenininkus labiausiai papiktino Savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus sprendimas, iš penkių į darbo grupę pasiūlytų visuomenininkų atsirinkti tik du. Prieš metus Savivaldybės sudarytai komisijai, kuri svarstė galimybes mažinti šilumos kainas, vadovavęs Vytautas Kabaila taip pat buvo pasiūlytas į naująją darbo grupę, tačiau „išbrokuotas“.
Jis apgailestauja, kad dabar neturi jokių duomenų apie naujojo tarifo skaičiavimą. Ir apgailestauja, kad į grupę nebuvo įtraukta daugiabučio namo bendrijai vadovaujanti Valentina Ryžakova. Pastaroji sugebėjo savo daugiabučio namo priežiūros tarifą sumažinti iki 4 centų už kvadratinį metrą.
„Manau, jos patirtis būtų buvusi naudinga visam miestui“, - įsitikinęs žurnalistu dirbantis V. Kabaila.
„Mes atrinkome žmones, kurie Savivaldybei nepatinka“, - pastebėjo visuomenininkas.
Direktoriui – per daug klausimų
Iš Šiaulių savivaldybės administracijos direktoriaus V. Damulevičiaus žodžių galima suprasti, kad jis nepritaria demokratijai, kuri buvo suvaidinta Tarybos posėdžio metu. Administracijos vadovas mano, kad pirmiausiai turėjo dirbti darbo grupė, o tik po to rezultatai pateikti svarstyti visuomenei.
Direktoriaus žodžiais, dviejų visuomenininkų pakako, nes reikėjo išlaikyti „proporciją“, juk darbo grupei ir taip esą priklausantys septyni ar aštuoni administracijos darbuotojai. Be to, visuomenininkams kilę per daug klausimų – jų prirašė net tris lapus.
„Gauname klausimų ne į temą. Darbą sustabdėme ir pradėjome iš naujo“, - nepatenkintas teigė Savivaldybės administracijos direktorius V. Damulevičius.
Galimybę sumažinti šilumos kainas Šiauliuose nagrinėjusios darbo grupės pirmininkas Vytautas Kabaila sukritikavo Savivaldybės ekonomistus – jo vadovaujama darbo grupė likviduota, o pats Savivaldybėje tapo persona non grata.
Mykolas DEIKUS
