virusas

Praėjusią parą šalyje nustatyti 655 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė penki žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 5456 molekuliniai (PGR) ir 3653 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 575,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 250 tūkst.

Taip ilgai lauktas normalus gyvenimas iš lėto grįžta į Britaniją. Atsidarant barams ir parduotuvėms, vėl susitinkant šeimoms, atrodo, kad tiek ilgai trukęs karantinas, jau eina į pabaigą. Jungtinės Karalystės valdžia užsibrėžė grįžti į normalų gyvenimą iki birželio 21 d., ir, atsižvelgus į pozityvias tendencijas, panašu, kad šis tikslas bus pasiektas. Tačiau daugybė pesimistiškai nusiteikusių ekspertų mano kitaip.

Jau daugiau nei metus garsiai aptarinėjamos Covid-19 pandemijos pasekmės ir spėliojama, kas laukia ateityje, tačiau specialistai teigia, kad pandemija turėjo teigiamos įtakos užkrečiamųjų ligų plitimui mažinti. Kaip pandemijos suformuoti nauji įpročiai susiję su užkrečiamųjų ligų plitimu, domėjosi TV3 laida „Būk sveikas“, o specialistai teigė, kad naujų įpročių atsirado tikrai nemažai. „Žmonės pagaliau įprato kruopščiai nusiplauti rankas, dezinfekuoti paviršius.

Aprašyta naujagimių COVID-19 atvejų, tačiau vis dar labai sunku nustatyti, kaip naujagimiai užsikrečia — per placentą (vertikaliu būdu), gimdymo metu (keliaudami gimdymo takais), ar jau gimę nuo motinos, ar nuo medicinos personalo. Naujausi antikūnų tyrimai rodo, jog vertikalus infekcijos perdavimo būdas yra galimas. COVID-19 sirgusių motinų naujagimių kraujyje iš karto po gimimo yra randama IgM ir IgG prieš COVID-19 virusą.

Šią savaitę Vilniui tekusi „Pfizer-BioNTech“ („Comirnaty“) siunta ir vėliau papildytas jų kiekis neužsibuvo – išnaudoti visi miestui skirti 46 tūkst. vakcinų. Šiandien rekordinis skaičius – 10 000 – gyventojų buvo paskiepytas pirmadienį pradėjusiame veikti „Litexpo“ vakcinacijos centre.

Praėjusią parą nuo Covid-19 mirė 10 žmonių, jiems buvo 40 nuo iki 89-erių, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89 metų, trims – 70–79 metų. Po vieną mirusįjį priklausė 40–49, 50–59 ir 60–69 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo Covid-19 Lietuvoje iš viso mirė 3937 žmonės.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1335 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 10 žmonių, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje per parą atlikti 11 tūkst. 112 molekuliniai (PGR) ir 7119 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 562,8 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,4 procento.

Nuo pirmadienio, gegužės 3 d., griežtesnės izoliacijos sąlygos bus taikomos keliautojams, atvykstantiems į Lietuvą iš Indijos, o įprasti izoliacijos reikalavimai galios atvykstantiems iš Estijos, Lenkijos, Slovėnijos, Vengrijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Čilės, Šiaurės Makedonijos, Arubos ir San Marino.  Sveikatos apsaugos ministerija keliautojams, grįžtantiems į Lietuvą, primena, kad ne anksčiau nei 48 val.

Turkijoje patvirtinta rusiška vakcina nuo koronaviruso „Sputnik V“, penktadienį pranešė Rusijos tiesioginių investicijų fondas, finansavęs šio preparato kūrimą ir gamybą. „Turkija tapo 63-ąja valstybe, kur patvirtintas „Sputnik V“ naudojimas. Bendras šių šalių gyventojų skaičius viršija 3,2 mlrd.“, – sakoma fondo paskelbtame pranešime.

Nustatyti dar 1315 britiškosios ir du Pietų Afrikos koronaviruso atmainos atvejai, be to, 37 atvejai naujos B.1.620 atmainos, penktadienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų laboratorijoje ištirti 468 ėminiai, 387  iš jų buvo britiškosios atmainos. Taip pat čia nustatytas vienas naujas Pietų Afrikos atmainos atvejis ir aštuoni B.1.620 viruso linijos atvejai.

Didžiosios Britanijos farmacijos milžinė „AstraZeneca“ penktadienį pranešė, kad vakcinos nuo COVID-19 pardavimai pirmąjį šių metų ketvirtį generavo 275 mln. JAV dolerių (227 mln. eurų) pajamas, tuo tarpu bendrovės vadovas gynė gamintojos veiksmus, dėl kurių ES yra pradėjusį teisinį procesą. Tai buvo pirmas kartas, kai bendrovė atskleidė vienos iš pasaulyje pirmaujančių vakcinų pardavimo duomenis. „AstraZeneca“ parduoda vakciną už savikainą. Bendrovė yra pristačiusi apie 68 mln.

Indijoje penktadienį užfiksuotas naujas užsikrėtimo pandeminiu koronavirusu atvejų paros prieaugio pasaulinis rekordas – per pastarąją parą šalyje buvo nustatyti 386 452 nauji COVID-19 atvejai, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Ministerija taip pat nurodė, kad per parą šalyje užregistruota 3 498 koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirtis, o bendras pandemijos aukus skaičius Indijoje išaugo iki 208 330. Ekspertų nuomone, tikrieji skaičiai yra didesni, bet neaišku, kiek.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ nuo penktadienio, balandžio 30 d., pradeda prekybą greitaisiais COVID-19 antigenų testais, rašoma pranešime spaudai. Sertifikuoti JAV gamintojo „ACRO BIOTECH, INC“ in vitro diagnostiniai greitieji COVID-19 antigenų testai yra skirti profesionaliam naudojimui. Vienkartinis testas „Maximos“ parduotuvėse kainuoja 2,99 Eur.

Prancūzijoje patvirtinti pirmieji Indijoje sparčiai plintančios koronaviruso atmainos atvejai, prezidentui Emmanueliui Macronui išvakarėse pristačius nacionalinį planą dėl ekonomikos atidarymo po jau pusmetį galiojančių ribojimų. Sveikatos apsaugos ministerija vėlai ketvirtadienį paskelbė, kad trims žmonėms buvo testu patvirtinta naujoji atmaina Ronos deltos bei Lo ir Garonos regionuose Prancūzijos pietuose. Visi trys asmenys yra lankęsi Indijoje ir stebimi medikų.

Virusai nuolatos keičiasi, taip pat ir SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą. Per tam tikrą laiką įvyksta viruso genetiniai kitimai ir tai gali sąlygoti naujus viruso variantus, kuriems būdingos skirtingos charakteristikos, lyginant su pirminiu virusu. Viruso variantai atsiranda dėl mutacijų viruso genome ir natūralaus virusų dauginimosi proceso. Viruso variantai gali turėti net ne vieną, o keletą mutacijų.

Įvairios vakcinos nuo koronaviruso visiškai pakeitė kovą su pandemiją (bent jau tose šalyse, kurios jas turi), tačiau neaišku, kuriam laikui jos siūlo apsaugą.  JAV ruošiasi galimybei, kad papildomo skiepo prireiks tarp 9 mėnesių iki metų nuo paskutinės dabar gautos skiepo dozės. Prezidento Joe Bideno administracijos COVID-19 reagavimo darbo grupės vyriausiasis mokslo darbuotojas dr.

Indija ketvirtadienį užregistravo dar 3 645 mirties nuo COVID-19 atvejus, ir tai yra naujas šalies rekordas, rodo Sveikatos ministerijos pateikiami duomenys. Indijoje COVID-19 jau pasiglemžė 204 832 žmonių gyvybes, rodo ministerijos paskelbti skaičiai. Vis dėlto daug ekspertų įtaria, kad tikrasis pandemijos aukų Indijoje skaičius yra didesnis.

Vilniaus savivaldybė skelbia per tris dienas panaudojusi 13,3 tūkst. vakcinų nuo COVID-19 bei tikisi visą naujausią jai skirtą „Pfizer“ vakcinų siuntą baigti šią savaitę. Kaip BNS teigė Vilniaus mero atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, trečiadienį sostinėje panaudota beveik 7 tūkst. vakcinų. „Vakar paskiepyta 6,9 tūkst. asmenų, įskaitant revakcinaciją. Per tris dienas jau paskiepyta 13 tūkst. 332 žmonės, kviečiame registruotis toliau.

Europos mastu kuriant žaliąjį sertifikatą, reikėtų pragmatiškai įvertinti siūlymą kurti „kelionių burbulą“ tarp Baltijos šalių, sako Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė. „Diskusijos, žinoma, gali vykti.

Amerikiečių farmacijos bendrovė „Moderna“ ketvirtadienį pareiškė besitikinti 2022 metais pagaminti iki 3 mlrd. vakcinos nuo COVID-19 dozių. Savo pranešime spaudai bendrovė nurodė prisiimanti naujų finansinių įsipareigojimų, kad padidintų tiekimą savo gamyklose Europoje ir JAV. Investicijos leis dvigubai padidinti preparato gamybos apimtis biotechnologijų įmonėje „Lonza“, kuri yra „Moderna“ partnerė Šveicarijoje, taip pat daugiau nei dvigubai – Ispanijos farmacijos bendrovėje ROVI.

Kovo mėnesio duomenys signalizavo apie stabilizaciją Europos ekonomikoje, o išankstiniai balandžio mėnesio indikatoriai jau leidžia tikėtis, kad atsigavimas Europoje iš tiesų prasidėjo, rašoma pranešime spaudai. Ekonomiką ir toliau į priekį veda ypatingai stipri paklausa pramonės sektoriuje, tačiau didžiulė skirtis tarp pramonės ir paslaugų sektorių vis dar tebesitęsia.

Griežtesnių karantino priemonių kol kas nėra numatoma, nors Vilniuje situacija prastėja. Apie tai Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kalbėjo ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje, žurnalisto paklaustas, ar dėl įtemptos situacijos sostinėje numatoma griežtinti priemones.  „Griežtesnių priemonių nėra numtoma. Jei testavimo priemones būtume pradėję naudoti dar 2020 metais, būtume išvengę skaudžių pasekmių.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 13 žmonių, jiems buvo nuo 40 iki 89-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šešiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo 60 iki 69-erių metų. Du mirę asmenys priklausė 70-79 metų amžiaus grupei, po vieną mirusįjį – 50–59 ir 40–49 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Lietuva iš Europos Komisijos (EK) gavo 280 tūkst. greitųjų antigeno testų COVID-19 nustatymui, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). EK šiuos testus dovanojo Europos Sąjungos (ES) narėms pasinaudodama Skubios paramos priemone. Artimiausiu metu Lietuvą turėtų pasiekti likusi 174 tūkst. dovanojamų testų dalis.   Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) per pusmetį turės EK išsiųsti ataskaitą apie sunaudotus greitųjų antigeno testų kiekius.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1327 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 13 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 10 tūkst. 984 molekuliniai (PGR) ir 6444 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Ligoninėse šiuo metu gydoma 1241 COVID-19 pacientas, 145 iš jų – reanimacijoje, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis papildomai tiekiamas 1010 ligonių, 80 pacientų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Teisėjams ir prokurorams prioritetine tvarka skiepijantis nuo COVID-19, to paties nesulaukiantys advokatai piktinasi dvigubais standartais ir diskriminacija.  Kovo pabaigoje į Sveikatos apsaugos ministeriją besikreipusi Teisėjų taryba sulaukė teigiamo atsako dėl teisėjų ir kitų teismų darbuotojų skiepijimo. Pagal tą patį prioritetą skiepijami ir Generalinės prokuratūros prokurorai bei kiti darbuotojai.

Laisvėjant karantino apribojimams ir Vyriausybės sprendimu daugiau teisių suteikus imunitetą nuo COVID-19 ligos turintiems žmonėms, e.sveikatos sistemoje galima rasti pažymą dėl skiepų nuo COVID-19 arba neigiamą laboratorinio tyrimo dėl šios ligos atsakymą, Šeškinės poliklinika rašo socialiniame tinkle „Facebook“. „Registrų centras informuoja, kad abi šios pažymos yra parengtos lietuvių ir anglų kalbomis. Jas galima išsispausdinti arba išsaugoti skaitmeniniu formatu.

Vilniuje per pirmadienį ir antradienį vakcinuoti 6 tūkst. gyventojų, šiuo metu dar liko dar 9,5 tūkst. laisvų vietų, BNS informavo savivaldybė. Kaip BNS tvirtino sostinės mero atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, Vilniui pirmadienį gavus 44,9 tūkst. „Pfizer“ vakcinų siuntą, ji pradėta naudoti antradienį – pirmadienį dar buvo skiepijama iš anksčiau turėtomis „Pfizer“ ir „AsraZeneca“ vakcinomis. Beveik 30 tūkst.

Keturi iš dešimties lietuvių norėtų nuo COVID-19 pasiskiepyti kai tik bus įmanoma, dar 21 proc. tai norėtų padaryti šiemet, rodo Eurobarometro apklausos duomenys. Į klausimą, kada norėtumėte pasiskiepyti, jeigu vakcina nuo COVID-19 būtų jums prieinama, 39 proc. lietuvių respondentų atsakė, kad tai padarytų kuo greičiau arba jau yra pasiskiepiję. Europos Sąjungoje (ES) vidutiniškai tuojau pat pasiskiepyti norėtų kiek daugiau – 45 proc. gyventojų. Latvijoje taip teigia 35 proc.

Kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), Lietuvoje per pandemiją sumenko pasitenkinimas gyvenimu, tačiau šalies gyventojai linkę manyti, kad ateinantys metai bus geresni, rodo naujausi Eurobarometro duomenys. Žmonių, kurie teigia esantys patenkinti savo gyvenimu, Lietuvoje nuo 2019 metų rudens sumažėjo trimis procentiniais punktais iki 71 procento. Lyginant su ES vidurkiu, pasitenkinimas smuko mažiau, tačiau išlieka mažesnis: ES vidurkis 2019 metais buvo 84 proc., šių metų žiemą – 79 proc.

Atrodo, jog pagaliau vakcinacija įsibėgėja, ir jos tempai leidžia tikėtis, kad pagrindinius tikslus – visuomenės imunitetą iki rudens, matomai, pasieksime. Kuo daugiau vakcinuojame, tuo daugiau šeimos gydytojų sulaukia įvairių klausimų iš savo pacientų. Didelį nerimą daliai žmonių sukėlė pasiūlymas ilginti tarpus tarp skiepų, tam, kad pirma doze vakcinos galėtume paskiepyti kaip galima daugiau Lietuvos gyventojų, kurie įgytų nors dalinį atsparumą prieš koronavirusą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo Lietuvos kongresų ir parodų centrą „Litexpo“ šiemet faktiškai atleisti nuo dividendų mokėjimo.  Vyriausybei trečiadienį siūloma sumažinti „Litexpo“ dividendų sumą nuo 85 proc. iki 1 proc. bendrovės sukaupto paskirstytino pelno.  Anot ministerijos, toks sprendimas būtinas, siekiant sumažinti bendrovės nemokumo riziką ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Rašte nurodoma, kad „Litexpo“ finansiniai įsipareigojimai siekia 5,934 mln. eurų.

Estijoje per praėjusią parą atlikus 4 757 testus nustatyti 396 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, be to, pirmąkart per penkis mėnesius nemirė nė vienas anksčiau užsikrėtęs asmuo, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 459 naujus COVID-19 atvejus ir trijų užsikrėtusiųjų mirtį. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 422,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį paskelbė, kad pandeminio koronaviruso atmaina, kuri tikriausiai prisideda prie didžiulio COVID-19 atvejų skaičiaus augimo Indijoje, buvo aptikta jau mažiausiai 17 valstybių. Jungtinių Tautų agentūra nurodė, kad koronaviruso atmaina B.1.617, pirmą kartą išaiškinta Indijoje, iki antradienio buvo nustatyta daugiau kaip 1,2 tūkst. sekų, paskelbtų atviroje tarptautinėje duomenų bazėje GISAID.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 10 tūkst. 424 žmonės, antrą – 1147, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 647 tūkst. 483 asmenys, abiem – 250 tūkst. 88. Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 48,4 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 62,4 proc. 70–79 metų gyventojų ir 43,2 proc. 60–69 metų gyventojų. Šiuo metu Lietuva iš viso yra gavusi 1 mln. 40 tūkst. 705 vakcinos dozes, 1 mln. 25 tūkst.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 15 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 89-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Aštuoniems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, penkiems – nuo 70 iki 79-erių metų. Po vieną mirusįjį priklausė 50–59 ir 60–69 metų grupėms. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3900 žmonių.

Kviesdama visus vyresnius nei 55 m. vilniečius registruotis skiepui „Pfizer-BioNTech“ („Comirnaty“) vakcina, antradienio vakarą Vilniaus miesto savivaldybė pastato languose užžiebė užrašą 55+, rašoma pranešime spaudai. Galimybė skiepyti darbingo vyresnio amžiaus gyventojus atsirado šią savaitę Vilniui gavus papildomą vakcinų „injekciją“, kurios užtenka ne tik anksčiau pradėtoms skiepyti prioritetinėms grupėms.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Sveikatos ekspertų tarybos posėdyje. Jame dalyvavo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas, kuris apžvelgė epidemiologinę situaciją šalyje.  Po susitikimo, profesorius socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo savo mintimis apie susiklosčiusią situaciją ir aptarė scenarijus, ko galima tikėtis ateityje.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1585 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 15 žmonių, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 12 tūkst. 842 molekuliniai (PGR) ir 7463 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 545,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,5 procento.

Nuo ketvirtadienio Turkijoje įvedamas griežtas karantinas, šalyje sparčiai daugėjant susirgimų COVID-19 liga atvejų, nebus taikomas iš užsienio atvykusiems poilsiautojams, pareiškė šalies turizmo ir kultūros ministras. „Jie galės laisvai keliauti turėdami su savo pasus, lankytis muziejuose ir archeologinėse vietovėse. Turkijoje būti turistu apsimoka“, – Anatolijos naujienų agentūra cituoja Mehmetą Nuri Ersoy.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar leisti grįžti į mokyklas 5-11 klasių moksleiviams. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė išvakarėse teigė siūlysianti, kad šiuo metu nuotoliniu būdu besimokantys 5-8 klasių moksleiviai galėtų grįžti į mokyklas nuo pirmadienio, 10 ir 11 klasių moksleiviai – dar po savaitės, nuo gegužės 10-osios.

Skiepydama žurnalistus Vilniaus miesto savivaldybė galiojančią tvarką interpretavo per plačiai, tačiau taikyti sankcijų sostinės valdžiai neketinama, informuoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Priskirdama žurnalistus gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas vykdančių asmenų prioritetinei grupei Vilniaus miesto savivaldybė pernelyg plačiai interpretavo gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų sąvoką“, – BNS antradienį ministerijos poziciją perdavė SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialista...

Dėl ypač sudėtingos epidemiologinės situacijos Vilniuje Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė perskirstyti vakcinų siuntas ir net 44 proc. visų gautų vakcinų – 46 512 dozių, skirti sostinės vakcinacijos centrams.

Lietuvoje imunitetą nuo SARS-CoV-2 viruso šiuo metu, tikėtina, turi jau virš 30 proc. asmenų, o naujų atvejų augimas pastarąsias 10 dienų buvo nedidelis, rašoma naujausių Vyriausybės skelbiamų duomenų apžvalgoje. Didžiausias įtampos taškas yra Vilniaus regionas, kuriame užimtų reanimacijos lovų skaičius siekia 2020 m. gruodžio mėnesio skaičių. Lovų užimtumas taip pat didėja ir Kauno regione – kartu abiejuose regionuose nustatyta virš 80 proc. visų Lietuvoje atsiradusių naujų atvejų.

SARS-CoV-2 pandemija sukėlė ne tik daug susirūpinimo ir įvairių iššūkių medicinos priežiūroje, bet ir įvairių pasikeitimų ligų išraiškose. Labai svarbūs pokyčiai, kuriuos stebi viso pasaulio medikai, stebimi ir Lietuvoje — tai ūminių kvėpavimo takų ligų, ypač gripo viruso bei tokių virusų kaip respiracinio sincitinio viruso (RSV) sukeltų infekcijų drastiškas sumažėjimas. Žiemos mėnesiai yra šių infekcijų susirgimų pikas.

Karantino sąlygoms laisvėjant, epidemiologai reikšmingų pokyčių koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių žemėlapyje nestebi, rašoma pranešime. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys rodo, kad praėjusią savaitę aktyvių protrūkių skaičiaus nežymus augimas išliko gamybos sektoriuje. Tuo metu, prekybos sektoriuje, lyginant su savaite prieš tai, stebimas aktyvių protrūkių mažėjimo tendencijos.

Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius sako, kad po vakcinų perskirstymo Vilniaus miestui jo vadovaujama savivaldybė neteko 356 skiepų, kuriais buvo planuota baigti senjorų ir mokytojų skiepijimą. „Aš tai vertinu kaip nesusipratimą, nes mes vakcinuojame visai neblogai, šiandien būtume virš 300 vakcinų suskiepiję ir pabaigę skiepyti senjorus bei mokytojus. Taip negerai, nesidžiaugiu“, – BNS antradienį sakė S. Obelevičius.

Vengiant reguliaraus testavimo dėl koronaviruso, grįžimas į mokyklas bus sudėtingas ir rudenį, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Jeigu mes prie jo neprisipratinsime, jei mūsų kultūroje to neatsiras, mes negalėsime grįžti į mokyklas ir rudenį“, – lrt radijui antradienį sakė ministras.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Sveikatos ekspertų tarybos posėdyje. Jame buvo apžvelgta naujausi vakcinų poveikio Covid-19 infekcijai moksliniai tyrimai. Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė profesorė Auksė Mickienė pristatė naujausius mokslinius tyrimus, susijusius su koronavirusu.  „Pfizer“ veiksmingumas vaikams – 100 proc.