virškinimo sutrikimai

Virškinimo sutrikimai gali varginti įvairaus amžiaus žmones. Šeimos gydytoja Vidmantė Vilkė pastebi, kad tokie negalavimai kaip pilvo pūtimas, sunkumo jausmas skrandyje ar sumažėjęs apetitas kyla ne tik dėl fiziologinių priežasčių, bet ir dėl tam tikrų gyvenimo būdo įpročių. Mažas fizinis aktyvumas, stresas ar jautrumas tam tikriems maisto produktams smarkiai veikia virškinimo procesus.

Mūsų virškinimo sistema – tikrai sudėtinga, tačiau, be abejonės, ji mums labai svarbi, kad galėtume gyventi. Virškinimo sistemą sudarantys organai padeda iš maisto pasiimti organizmui reikalingas maistines medžiagas, skysčius, vitaminus bei mineralus, tačiau šis procesas negali įvykti be sudėtingų etapų, kurių metu maiste esančios medžiagos suskaidomos į paprastesnes medžiagas, jau galinčias patekti į kraują ir vykdyti tolimesnę „misiją“ – prisidėti prie ląstelių augimo, atsinaujinimo, energijos...

Dilgčiojimas, refliuksas, sunkumas po valgio, maudimas duobutėje, „sustojęs skrandis“ – yra daugybė virškinimo sistemos signalų, kuriuos esame linkę nuvertinti. Nes „kam nepasitaiko“, ypač prasidėjus šašlykų ir gazuotų gėrimų sezonui. Tad kaip atskirti, kada savigydos tabletėmis išties užtenka, o kokie simptomai jau įspėja, kad tyrimų geriau neatidėlioti? Patarimus apie tai dalina medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja gastroenterologė Agnė Dikčiūtė.

Virškinimo sistema yra viena iš svarbiausių mūsų organizmo sistemų. Ji atsakinga už maisto skaidymą, maisto medžiagų įsisavinimą ir šalinimą iš organizmo. Prasta, nevisavertė mityba šiai sistemai gali pakenkti, padidinti įvairių neužkrečiamųjų ligų tikimybę, taip neigiamai paveikiant ir gyvenimo kokybę. Norint išlaikyti sveiką, sklandžiai veikiančią virškinimo sistemą, reikia laikytis sveiko gyvenimo būdo įpročių ir tinkamai maitintis.

Įsibėgėjant vasariškiems orams, dažnas daugiau laiko praleidžia gamtoje – organizuoja piknikus, kepa grilio patiekalus ar daugiau keliauja ir išbando vietinę virtuvę. Visgi vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad mėgaujantis šiais vasaros malonumais, nereikėtų pamesti sveiko proto – klaidos gali baigtis virškinimo sutrikimais ar net apsinuodijimu.

Kepenys – didžiausias žmogaus vidaus organas bei stambiausia virškinimo liauka atliekanti daugiau nei 500 funkcijų. Viena svarbiausių – detoksikacija. Tai sudėtingas mūsų organizmui svetimų medžiagų, pavyzdžiui, vaistų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų perdirbimas. Kaip atpažinti sutrikusią kepenų veiklą? „Be toksinų šalinimo kepenys dalyvauja ir reguliuojant gliukozės, cholesterolio bei kai kurių hormonų kiekį kraujyje.

Kai kuriems neretu atveju patyrus stresą tenka susidurti su tokiais virškinimo sutrikimais kaip pykinimas, viduriavimas, pilvo pūtimas ar vidurių užkietėjimas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kad tai natūralu, nes nors ir gali pasirodyti neįprastai, mūsų nervų sistema išties turi daug įtakos virškinimo pokyčiams. Ji pataria, kaip palengvinti šiuos nemalonius simptomus.

Helicobacter pylori (H. pylori) – virškinamajame trakte aptinkama bakterija. Ją nešioja maždaug du trečdaliai pasaulio gyventojų. Nors nemažai jų suprastėjusia savijauta nesiskundžia, esant silpnesnei imuninės sistemos būklei, H. Pylori bakterija gali sukelti rimtas sveikatos problemas. „Mokslininkai nustatė, jog H. pylori bakterija dažniausiai ardo skrandžio gleivinę.

Net ir labai šiltas lapkritis tautiečius iš Lietuvos gena saulės ieškoti svetur. Dalis žmonių vis dar skrenda poilsiauti į Turkiją arba šiltesniu oru šiuo metu lepinančius Egipto kurortus, dar kiti leidžiasi ir į tolimesnes keliones: Tailandą ar Indonezijos salas. Tiesa, pastaruoju metu netrūksta žinių iš atostogautojų apie būnant svetur užklupusius virusus, kurie jaukia planus ir gadina poilsį, pastebi draudikai.

Vasarą paprastai atostogaujame, atsipalaiduojame ir esame linkę per daug nesijaudinti dėl to, ką ir kiek įsidedame į lėkštę. Vaistininkai pastebi, kad šiuo laikotarpiu į juos kreipiasi daugiau pacientų, kurie skundžiasi virškinimo sutrikimais. Vaistininkė Daiva Gedvilaitė-Uščinė pataria, kaip jų išvengti.

Maisto produktų maišymas tarpusavyje yra įprasta praktika. Vaisius valgote su jogurtu arba sūrį su daržovėmis ir mėsa. Šie deriniai yra populiarūs, tačiau yra tam tikrų maisto derinių, kurių turite vengti. Čia yra sąrašas maisto produktų derinių, kurie kenkia jūsų sveikatai. Paprastai derinate du ar daugiau maisto produktų, kad gautumėte maistinių medžiagų ir jūsų patiekalas būtų skanus.

Visi esame pajutę pilvo skausmą, nesvarbu, ar jis atsiranda dėl to, jog skubiai suvalgome savo greitą maistą ar visą dieną sėdime prie darbo stalo. Pilvo skausmas paprastai nesukelia įtarimų žmonės ir daugeliui praeina savaime. Skrandžio skausmas kartais gali būti kažko rimtesnio simptomas. Britai ieško įvairiausių skausmo malšinimo būdų, kai juos užklumpa pilvo skausmas. Vien per pastarąją savaitę paieškų „pilvo skausmas“ padaugėjo 40 proc.

Vėžio ląstelių kaupimasis skrandžio ar skrandžio gleivinės viduje pasitaiko dažniau, kai žmogus pasiekia tam tikrą amžių. „Cancer Research UK“ duomenimis, 50 proc. atvejų pasitaiko 75 metų ir vyresniems asmenims. Tačiau tai taip pat reiškia, kad 50 proc. skrandžio vėžio atvejų diagnozuojama jaunesniems nei 75 metų žmonėms.

Pastaruoju metu, tikriausiai, daugelis įprato riebiau ir sočiau pavalgyti, o ir judame, lyginant su šiltuoju periodu, gerokai mažiau. Pandemija dar labiau apribojo judėjimą: sporto klubai nedirba, judėjimas gryname ore ne visada įmanomas dėl oro ar gyvenamosios vietos sąlygų. Dažnas dirbame iš namų, kur šaldytuvas visada po ranka. Prie nejudraus gyvenimo būdo sukeltų negalavimų prisidėjo ir skrandžio bėdos.

Ar į vaistinę einate tik įsigyti konkrečių vaistų ar maisto papildų, ar ir norėdami pasikonsultuoti su farmacijos specialistais? Vaistininkai pastebi, kad padaugėjo žmonių, besikreipiančių į juos kaip į sveikatos specialistus ir taip išvengiančių ilgiau užtrunkančių vizitų pas gydytojus. Medikai pritaria, kad iš tikrųjų ne visose situacijose būtina skubėti tiesiai į gydymo įstaigą – dažnai problemą galima išspręsti ir pasikonsultavus su vaistininku.

Pirmojoje straipsnio dalyje kalbėjome apie tai, ką daryti persivalgius ar patyrus viduriavimą ir kaip lengvus virškinimo sutrikimus atskirti nuo didesnių problemų. Šioje straipsnio dalyje rasite naudingos informacijos apie pilvo pūtimą, vidurių užkietėjimą ir rėmenį – bene dažniausias virškinimo bėdas. Meteorizmas – varginantis sveikatos sutrikimas Pilvo pūtimas gali būti labai nemalonus ir netgi skausmingas.

Virškinimas – vienas sudėtingiausių, tačiau organizmo gyvybės palaikymui labai svarbių procesų. Reikėtų dėti visas pastangas, kad jis vyktų sklandžiai – kūnas mums tikrai padėkos puikia savijauta ir nesibaigiančia energija bei lengvumo pojūčiu.  Virškinimo pradžia – jau nuo pirmojo kąsnio Ne visi žino, kad virškinimo procesas prasideda jau burnoje.

Šiuolaikinis žmogus patiria beprotišką gyvenimo tempą, tad tenka susidurti su įvairiausiais sveikatos sutrikimais. Virškinimo sutrikimai – vieni dažniausių nusiskundimų, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytojus. Paprastai vardijami tokie negalavimai: sunkumas ir pilnumas skrandyje, nevirškinimo jausmas, skausmas už krūtinkaulio ir gerklės deginimas, pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai ir diegliai.

Tokiu metų laiku visi retkarčiais jaučiasi pavargę ir ne itin žvalūs. Bet jei pastoviai jaučiatės pavargę, neišsimiegoję ir viskam apatiški, net savo partneriui, turite rimtai atsižvelgti į savo sveikatą. Jei jau nepamenate, kada mylėjotės su partneriu ir visai nenorite to daryti – vertėtų sunerimti, jus veikia stresas. Štai populiariausi simptomai, rodantys, kad jūsų kūnas patiria stresą. Odos ligos Spuogai ir kitos odos ligos gali sukelti stresas.

Pilvo pūtimo problema atsiranda dėl žarnose susikaupusio per didelio dujų kiekio, tačiau į šį negalavimą dažnas yra linkęs nekreipti dėmesio. Atrodo, nekaltas dujų pūtimas nekelia sveikatai grėsmės ir yra įprastas, tačiau vidaus ligų gydytojas ir echoskopuotojas Andrius Šimkus pabrėžia, jog tai gali perspėti apie rimtas ligas, o kartais net vėžį.

Vidutinis lietuvis per savaitę išgeria apie vieną buteliuką gazuotų gėrimų. Nors juos mėgsta ne tik paaugliai, bet ir suaugusieji, spragsintys burbuliukai ir jų gamyboje naudojamas anglies dioksidas vis dar apipinti daugybe mitų. Apie tai, kurie iš šių mitų tiesa, o kurie neturi rimto pagrindo, pasakoja dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytoja Žana Antonova. Bene dažniausiai tenka girdėti, kad gazuoti gėrimai yra nuodingi dėl jų gamyboje naudojamo anglies dvideginio.

1 mitas. Dėl sutrikusio virškinimo visuomet kaltas skrandis. Virškinimo sistema – sudėtinga. Ją sudaro virškinimo traktas (burna, ryklė, stemplė, skrandis, žarnynas, išeinamoji anga) ir virškinimo liaukos (seilių ir skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų liaukutės). Virškinimo sutrikimus gali sukelti skirtingų virškinimo sistemos organų ar liaukų veiklos negalavimai ir ligos. Todėl virškinimo sutrikimų nereikėtų tapatinti vien su skrandžio negalavimais. 2 mitas.

Virškinimo sutrikimų simptomai, tokie kaip skausmas ir sunkumas pavalgius, pykinimas, rėmuo, raugėjimas, pilvo pūtimas, pažįstami daugeliui iš mūsų. Nors  tokius pojūčius gali sukelti rimtos virškinimo organų ligos, tačiau neretai virškinimo negalavimų priežastis yra netinkama mityba, stresas, žalingi įpročiai, mažas fizinis aktyvumas. Skrandis kaltas ne visada Dažnai virškinimo sutrikimai tapatinami su skrandžio negalavimais.