vilniaus savivaldybė

Prieš beveik mėnesį užsidegus vienam iš daugiabučių Vilniaus Pilaitės rajone, nors ir laimingai pasibaigusios, nelaimės atgarsiai girdisi dar iki dabar. Gyventojai dalinasi, kad įvykusio gaisro metu gelbėjimo tarnybų transporto priemonėms nebuvo galimybės atvykti prie degančio daugiabučio. Nuogąstaujama, kad didesnės nelaimės atveju dėl to žmonės netgi gali netekti savo gyvybės.

Sostinės valdžios surengto „Bug Bounty“ konkurso metu per dešimt darbo dienų programavimo entuziastai pateikė 46 pranešimus apie saugumo spragas Vilniaus savivaldybės informacinėse sistemose. Kaip trečiadienį pranešė savivaldybė, 31 pranešimas buvo įvertintas ir apdovanotas prizais. „Šis konkursas – ne tik iššūkis, bet ir galimybė kurti saugesnę skaitmeninę aplinką visiems vilniečiams.

Sostinės Kalnėnų rajono gyventojus stebina kaimyno įžūlumas ar išradingumas: tiesiai ant pėsčiųjų tako pasistatė kelių metrų pločio iškilusį įvažiavimą į garažą, kuris trukdo dviratininkams, motinoms su kūdikių vežimėliais, o žmogui su neįgaliojo vežimėliu toks takelis išvis nebeįveikiamas. Vieni baiminasi dėl saugumo, mat tamsiu paros metu tokio slenksčio galima ir nepastebėti, kiti stebisi, kaip galima visai neturėti sąmoningumo.

Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį mecenato vardą suteikė verslininkui Arnui Jurskiui ir pramonininkui Pranui Kizniui. Bendrovės „Arimex“ įkūrėjui ir direktoriui A. Jurskiui mecenato vardas suteiktas už 296,5 tūkst. eurų paramą visuomeninei organizacijai „Gelbėkit vaikus“. Viešosios įstaigos „PK Fondas“ direktoriui P. Kizniui toks vardas suteiktas už 533,2 tūkst. eurų paramą Valdovų rūmams.

Salomėjos Nėries paminklo sostinėje stojo ginti jos anūkė Salomėja Bučaitė kartu su menininkais. Ji su Lietuvos meno kūrėjų asociacija kreipėsi į teismą ir į prokuratūrą, kad panaikintų sprendimą sostinėje prie buvusios Salomėjos Nėries gimnazijos nuimti Nėries skulptūrą. Ją pašalinti reikalauja Gyventojų genocido ir rezistencijos centras, anot kurio, paminklas turi sovietinę ideologinę reikšmę.

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečią kartą šiemet pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės Daugiafunkcio komplekso projekte, į kurį įeina Nacionalinis stadionas. Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, sostinės taryba nusprendė „atimti“ naujo turto sukūrimo sąnaudas iš indeksuojamos sumos, taip pat perskirstyti tenkantį savivaldybės ir statybas vykdančios bendrovės indėlį dėl rizikų matricos bei nenumatytų aplinkybių.

 Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis nutrūko opozicijai atsisakius jame toliau dalyvauti, darbotvarkėje liko neapsvarstyta daugiau nei 60 klausimų.  „Gerai, kolegos, jei yra tokia tarybos narių tokia valia, žaidimų čia nežaisime, susitiksime su pusantro šimto darbotvarkės klausimų rugpjūčio mėnesį“, – tarybos posėdyje kalbėjo Vilniaus meras Valdas Benkunskas. „Geros vasaros, posėdis baigtas“, – sakė jis.

Nors Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opozicija surinko parašus, kad penktadienį būtų sušauktas neeilinis tarybos posėdis, tačiau pasirodžius tik 17 iš 51 sostinės politikų, posėdis neįvyko. Jo metu turėjo būti svarstomas siūlymas atšaukti vasario mėnesį tarybos priimtą sprendimą dėl Daugiafunkcio komplekso, į kurį įeina Nacionalinis stadionas, statybos ir skelbti naują rangos konkursą.

Vilniaus mieste atnaujinamas šildymo sezonas, praneša miesto savivaldybė. Anot sostinės savivaldybės, šiluma jau keliauja į pastatų šilumos punktus. „Tam, kad šiluma pasiektų butuose įrengtus radiatorius, svarbu, kad namų administratorių ar bendrijų paskirti namo vidaus sistemų prižiūrėtojai šilumos punktuose atnaujintų šilumos tiekimą. Nuo to, kaip greitai šis veiksmas bus atliktas, priklauso, kada Jūsų namus pasieks šiluma.

Vilnius kviečia gyventojus siūlyti naujus pavadinimus Fabijoniškėse esančioms Liudo Giros ir Salomėjos Nėries gatvėms. Iki gegužės 17 d. gyventojai gali pateikti siūlymus isrinkvarda.lt puslapyje. „Ilgalaikė sostinės strategija – atsisakyti sovietinės ideologijos reliktų visose srityse. Miestas žengia į priekį, todėl ieškome naujų asmenybių, pavadinimų, kurie įprasmintų šių vietų savitumą.

Vilniaus miesto savivaldybė įsigijo 12 naujų butų, kurie bus skirti tiek žmonėms su psichosocialine, tiek su intelekto negalia. Šiuose butuose padedami socialinių darbuotojų iš viso galės gyventi 24 žmonės. Kaip nurodo Vilniaus savivaldybė, toks sprendimas padės ne tik plėsti bendruomenines paslaugas, bet ir patenkins 16 laukiančiųjų eilėje poreikį gauti apsaugoto būsto paslaugas. „Labai džiaugiuosi, kad paraleliai mieste plečiama sąlyginai nauja apsaugoto būsto paslauga.

Nuo balandžio mėn. vilniečiai ir sostinės svečiai galės nemokamai naudotis Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiais viešaisiais tualetais, rašoma savivaldybės pranešime žiniasklaidai. Vilniaus miesto taryba trečiadienį pritarė sprendimui panaikinti anksčiau galiojusį 30 eurocentų vienkartinį mokestį. Taip pat per artimiausius dvejus metus planuojama suremontuoti esamus ir pastatyti naujų viešųjų tualetų.

Pranciškonų vienuolyno kieme Vilniuje iškilęs paminklas „Sausio sukilimo įamžinimas Vilniuje“ pastatytas neteisėtai, sako sostinės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė. Ji pažymi, kad klausimą pernai nagrinėjusi jos vadovaujama komisija nepritarė paminklo statyboms ir apie tai projekto iniciatorius informavo raštu.

Vasario 2 d. prasidėjusi Vilniaus savivaldybės iniciatyva „SU-MENĖK“ atėjo į pabaigą. Jau penkerius metus sostinėje vykdomas šiuolaikinį meną pažinti skatinantis projektas – didžiausias iš visų buvusių.  Visą vasario mėnesį vilniečiai ir jo lankytojai po šiuolaikinio meno įstaigas sostinėje galėjo vykti specialiu nemokamu „SU-MENĖK“ ženklu pažymėtu autobusu.

Vilniaus savivaldybė pirmadienį pranešė numačiusi papildomų reikalavimų, kai planuojama šalinti vertingus, brandžius medžius. Atvejais, kai dėl prastos būklės bus numatomas mažesnio nei 60 cm diametro medžių šalinimas, sprendimą, kaip ir iki šiol, priims savivaldybės specialistai. Jei medžio diametras bus didesnis, bus privaloma pateikti eksperto arboristo išvadą dėl medžio perspektyvumo.

Butas ar namas Vilniuje, ypač centrinėje jo dalyje, kainuoja didelius pinigus. Tačiau sumokėjus juos ir apsigyvenus išsirinktame būste gali paaiškėti, kad gyventi ten yra tikra kančia. Ypač dėl dūmų ir kvapų, kuriuos skleidžia aplink kai kuriuos gyvenamus namus, buvusių gamyklų ar kitose pramoninėse zonose veikiantys įvairūs verslai. Gyventojai prašo institucijų pagalbos, tačiau jų siekiai gyventi sveikiau ir švariau kartais atsimuša į sieną.

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja nuo rugsėjo būsimiems šeštokams nebesiūlyti rinktis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos, penktadienį skelbia LRT naujienų portalas. „Nuo rugsėjo nebesiūlysime šeštokams rinktis rusų kalbą kaip antrąją užsienio. Savivaldybė sudarys ir sąlygas jau besimokantiems rusų kalbos kaip užsienio ją pakeisti į kurią nors Europos Sąjungos kalbą“, – LRT sakė sostinės vicemeras Arūnas Šileris.

Sprogusio ir sudegusio daugiabučio Vilniuje gyventojai jau kraustosi į socialinius būstus. Tačiau šie – tušti. Dalis nukentėjusiųjų paramos daiktais sulaukė iš Raudonojo Kryžiaus bei neabejingų jų nelaimei žmonių. Kiti baldus ir buitinę techniką priversti pirkti iš savo kišenės. Žmonės sako sulaukę labai nedidelės išmokos. Dauguma gyventojų tikėjosi iš savivaldybės sulaukti maksimalios vienkartinės išmokos – virš 7 tūkstančių eurų.

Vilniaus miesto savivaldybei teisme nepavyko prisiteisti 91,2 tūkst. eurų iš statybų bendrovės „Eikos statyba“ už 2021-aisiais kasimo darbų metu pažeistą beržą, kuris vėliau nudžiūvo. Vilniaus apygardos teismas šią savaitę paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 metų spalio sprendimą, kuriuo savivaldybės ieškinys atmestas.  „Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė („Eikos statyba“ – BNS) atlygino žalą, kuri buvo padaryta pažeidus medžio šaknis.

Vilniečiai jau gali atsiimti specialias šiukšlių dėžes ir maišelius maisto atliekoms rūšiuoti. Jie nemokamai dalinami Vilniaus savivaldybėje, seniūnijose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Per pirmą parą žmonės išgraibstė apie tūkstantį šiukšliadėžių. Tačiau yra ir tokių, kurie naujovę vadina nesąmone ir atskirai rūšiuoti maisto atliekų neketina. Nuo sausio maisto atliekas turės rūšiuoti visa Lietuva.

Tarptautiniam Stokholmo arbitražui prieš savaitę paskelbus sprendimą 7 metus nagrinėtame Prancūzijos energetikos koncerno „Veolia“ ir Vilniaus miesto ginče, „Veolia“ teigia miestui išmokėsianti beveik 35 mln. eurų kompensaciją.    „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ savivaldybei bei Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) sumokės 17,9 mln. eurų ir apie 16,8 mln. eurų palūkanų – iš viso 34,7 mln. eurų“, – komentare sakė už „Veolia“ veiklą Lietuvoje atsakingas bendrovės direktorius Pawelas Orlofas.

Vilniaus savivaldybė švenčia pergalę: po 7 metų bylinėjimosi, miestas ir Šilumos tinklai laimėjo bylą prieš Prancūzijos koncerną „Veolia“ ir „Vilniaus energiją“. Tik vietoj pareikalautų daugiau nei pusės mlrd. eurų, Stokholmo arbitražas iš įmonės „Veolia“ savivaldybei priteisė 83 mln. eurų.  Su šypsena veide Vilniaus meras Valdas Benkunskas, sušaukęs spaudos konferenciją, pristatė Stokholmo arbitražo verdiktą, po 7-ius metus trukusio bylinėjimosi.

Jau netrukus brangiau teks mokėti už atliekų sutvarkymą – įsisuka nauja rinkliavų didėjimo pasiutpolkė. Štai Vilniaus valdžia jau nusprendė nuo sausio gyventojams ketvirtadaliu pabranginti atliekų išvežimą. Panevėžiečiams gresia jau antrasis brangimas šiemet. Kitų miestų vadovai taip pat svarsto, kaip ir kada padidinti rinkliavą už gyventojų atliekų tvarkymą. Žmonės džiaugiasi, kad savivaldybei įrengus pusiau požeminius konteinerius kiemai tapo tvarkingesni.

Buvęs Vilniaus meras, dabar savivaldybės opozicijoje dirbantis Artūras Zuokas penktadienį pareiškė, kad dabartinė valdžia manipuliuoja skaičiais, skelbdama miesto pergalę po bylinėjimosi su „Veolia“ tarptautiniame arbitraže. Savivaldybė pranešė, kad Stokholmo arbitraže iš Prancūzijos energetikos koncerno ir jo valdomos „Vilniaus energijos“ prisiteisė realią 56 mln. eurų kompensaciją – dešimt kartų mažesnę už ieškinio dydį.

Skaičiuojama, kad sostinėje oficialiai gyvena 576 tūkst. gyventojų. Ne tik jiems, bet ir verslo įmonėms nuo kitų metų pradžios už šiukšlių išvežimą teks mokėti gerokai didesnes sumas. Vienam vidutiniam butui daugiabutyje atliekų išvežimas pabrangs apie 12 eurų. Trečiadienį Vilniaus miesto taryba po pateikimo priėmė tai numatantį sprendimą, už kurį dar galutinai balsuos kitame posėdyje. Sprendimu keičiama vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą.

Panašu, kad ne visos valdžios įstaigos darbuotojams ar vadovams gali mokėti tik gana nedideles algas. Kai kurios, matyt, gali lygiuotis ir su privačiu verslu.

Nors Vilniaus valdžia nuolat ragina gyventojus kuo mažiau važinėti automobiliais ir daugiau vaikščioti, pasirodo, kad sostinės centre vaikštinėti gali būti pavojinga gyvybei. Ir ne dėl chuliganų ar plėšikų, o dėl ant galvos byrančių tiltų. Vienas labiausiai apkrautų Geležinio vilko tiltas per Nerį byra stambiais betono gabalais. Jie krenta ne tik į upę, bet ir į greta esančias dvi gatves, kuriose vyksta ne tik intensyvus eismas, bet dar ir šaligatviais vaikšto pėstieji.

Vilniaus miesto savivaldybė jau gavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) kreipimąsi dėl leidimų rugsėjo 29-ąją piketuoti prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei Seimo. „Esame gavę Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pranešimą apie nuo rugsėjo 29 d. planuojamus piketus prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Seimo“, – teigiama Eltai perduotame savivaldybės komentare. „Leidimų derinimas numatytas kitą savaitę“, – priduriama komentare.

Rugsėjo pradžia keleiviams tapo tikru išbandymu – kai kurių maršrutų autobusai tiesiog dingo – jų žmonės skundėsi nesulaukiantys ir po 45 minutes. Kas pikčiausia, informacijos, kad kai kurie reisai nuimti, keleiviai neranda. Stotelėse kabantys grafikai dar vasariniai, o dabartiniai net programėlėse neatitinka realybės. Vežėjai skundžiasi, kad trūksta vairuotojų, o vairuotojai darbą meta dėl nerealių valdžios grafikų ir dėl per mažų algų.

Iš Vilniaus savivaldybės vyriausiojo architekto pareigų pasitraukęs Mindaugas Pakalnis gavo net dvi išeitines išmokas. Pirmoji siekė aštuonis tūkstančius eurų į rankas, o antroji – pusšešto tūkstančio eurų. Ją M. Pakalnis gavo iš savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“, kurioje, kaip paaiškėjo, visą mero Remigijaus Šimašiaus kadenciją prisidurdavo dar vieną algą, maždaug tūkstantį eurų į rankas.

Vilniaus savivaldybė ketvirtadienį paskelbė konkursą į vyriausiojo miesto architekto pareigas. Jis skelbiamas rugpjūčio pabaigoje iš pareigų pasitraukus Mindaugui Pakalniui. M. Pakalnis iš pareigų po penkerių metų darbo pasitraukė sulaukęs kritikos dėl savivaldybei nepalankių teismų sprendimų, susijusių su statybų leidimų išdavimo teisėtumu, ir nepakankamos vertingų miesto medžių, želdynų, parkų apsaugos.

Mėgėjų meno kolektyvams Dainų šventės pasiruošimui Vilniaus savivaldybė skirs 100 tūkst. eurų. Trečiadienį Vilniaus taryba pritarė naujajai Vilniaus mėgėjų meno kolektyvų, dalyvausiančių 2024 metų Dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“, finansavimo tvarkai. „Naujoji tvarka bus patogesnė ir suteiks kolektyvams daugiau galimybių pasiruošti Dainų šventės renginiams. Iki šiol stipendijos buvo skiriamos meno kolektyvų vadovams.

Vilniaus savivaldybė planuoja įsigyti 16 vandeniliu varomų autobusų, kurie pakeis dyzelinius – miesto taryba trečiadienį pritarė žaliojo vandenilio gamybos ir panaudojimo tiek viešajame, tiek miestiečių transporte vystymui. Viso projekto vertė viršys 8 mln. eurų, pranešė savivaldybė.  Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigia, kad sprendimas padės siekti tikslo būti energetiškai nepriklausomais.

Romano Gary skvere Vilniuje augantys medžiai neardo paveldo objekto statusą turinčio pastato, teigiama naujoje ekspertizėje. Ji parengta po to, kai liepą sostinėje kilo protestas dėl planų kirsti medžius J. Basanavičiaus gatvėje, esančiame skvere.

Vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis bendru šalių sutarimu nuo rugpjūčio 7 d. palieka Vilniaus miesto savivaldybę. Šias pareigas architektas ėjo daugiau nei 5 metus. „Mindaugas Pakalnis, eidamas vyriausiojo architekto pareigas, į Vilniaus miestą atnešė daug gerų pokyčių – buvo įtvirtinti modernūs architektūros ir urbanistikos principai, parengti Bendrojo plano sprendiniai, kuriais vadovaujamasi planuojant miesto plėtrą, standartizuoti kai kurie vidaus procesai.

Gyventojai jau ruošiasi artėjančiam šildymo sezonui. Vilniečiai plūsta į savivaldybę prašyti kompensacijų už šildymą. Šilumininkai prognozuoja šiek tiek mažesnes šilumos kainas nei praėjusį sezoną, tačiau valdantieji ruošiasi kompensacijų kranelį prisukti ir turintiems keletą būstų kompensacijų nebemokėti. Preliminariai skaičiuojama, kad kompensacijų nebegaus trečdalis ligšiolinių jų gavėjų.

Pradedant šilumos tinklų remonto darbus Vilniaus J. Jasinskio gatvėje, griežtinami eismo ribojimai, kad būtų užtikrintas saugumas tiek eismo dalyviams, tiek darbus vykdantiems žmonėms. Kaip pranešė Vilniaus savivaldybė, dalis ribojimų buvo įvesti jau antradienį, nuo ketvirtadienio jie sugriežtinami – iki kitos savaitės šeštadienio nuo Liubarto tilto centro kryptimi J. Jasinskio gatve bus leidžiamas tik vietos gyventojų, aptarnaujančio ir specialiųjų tarnybų transporto eismas.

Jeigu pernai kai kuriose sostinės vietose nepjaunama žolė buvo išaugusi ir iki juosmens, tai šiemet dėl sausros jos beveik niekur nėra. Tačiau tai netrukdo savivaldybės samdomiems darbuotojams pjauti jau šienu tapusius žolės likučius. Gal prieš NATO susitikimą ruošiamasi juos nudažyti žaliai, juokauja vilniečiai. Paprastai sausros metu žolė nėra pjaunama, nes iš išdžiūvusios žemės ji tiesiog neatauga ir galiausiai visai pagelsta.

Sostinės taryba trečiadienį vienbalsiai pritarė didesnėms baudoms už nukirstus brandžius medžius, jos galės siekti kelis šimtus tūkstančių eurų. Priimtas sprendimas padidinti atkuriamosios vertės įkainius apima brandžius, storesnius nei 80 centimetrų skersmens miesto želdinius. Konkretaus medžio vertė nustatoma pagal jo rūšį, skersmenį, augimo vietą.

Gegužę Ceikinių ilgaamžį ąžuolą Vilniuje vystomame sklype nukirtusi ir didelį visuomenės pasipiktinimą sukėlusi „Rinktinės NT“ pranešė ieškosianti būdų, kaip pašalinti kitą projekto plėtrai trukdantį medį – kaštoną.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA), griežtai laikydamasi savo garbės kodekso reglamento nuostatų ir reaguodama į vertingo bei žaliuojančio ąžuolo nupjovimą Vilniaus miesto centre, stabdo bendrovės „Kapitel“ narystę asociacijoje, rašoma pranešime spaudai. „LNTPA atsiriboja nuo minėtosios bendrovės veiksmų ir stabdo jos narystę asociacijoje. Jokios aplinkybės nepateisina tokio žingsnio.

Lietuvoje visi žmonės ar organizacijos privalo pranešti, jeigu įtaria smurtą prieš vaikus, tačiau viešosios įstaigos „Duku“ direktorius Tomas Kurapkaitis susidūrė su itin keista situacija. Kai į „Duku“ vaikų dienos centrą atėjo mergytė su įplėšta ausimi ir mėlyne prie akies, centras pranešė vaiko teisių gynėjams. Supykę tėvai mergytės ir jos brolio nebeleido į dienos centrą, o savivaldybė lėšas dienos centrams skiria priklausomai nuo vaikų lankomumo.

Trečiadienį, balandžio 26 d., Vilniaus rotušėje inauguruotas naujai išrinktas Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. Naujasis miesto vadovas pirmiausiai padėkojo visiems už parodytą pasitikėjimą ir akcentavo nepaprasto įpareigojimo pradžią, kviesdamas puoselėti vienybės dvasią, sutelkti dėmesį į tai, kas iš tiesų svarbu – kad Vilnius taptu miestu, kuris priklauso visiems.

Vilniuje prie daugiabučių šią vasarą bus įrengta 18 saugyklų dviračiams, ketvirtadienį pranešė Vilniaus savivaldybė. Pasak pranešimo, jos bus įrengtos keturiuose sostinės rajonuose: Lazdynuose, Fabijoniškėse, Viršuliškėse ir Žirmūnuose. Darbus atliks atvirą konkursą laimėjęs rangovas – bendrovė „Šmikis“, įsipareigojęs dviračių saugyklas įrengti ne vėliau kaip iki šių metų liepos pabaigos.

Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį pranešė ketinanti atsižvelgti į prokuratūros pastabas ir artimiausiu metu panaikinsianti stacionarias kliūtis kai kuriose senamiesčio gatvėse. Tai ji daro gavusi Vilniaus apygardos prokuratūros raštą dėl sostinės gatvių pertvarkymo. Kaip informavo savivaldybė, ketinama pašalinti kliūtis, kurios galėtų trukdytų specialiųjų tarnybų transportui, taip pat bus papildomai peržiūrėtos lauko kavinių schemos.

Septyniems sostinės istoriją tirsiantiems mokslininkams Vilniaus savivaldybė penktadienį skyrė 35 tūkst. eurų. Šeštą kartą organizuojamam konkursui pateikta 13 paraiškų. Šiais metais mokslininkams ir tyrėjams siūlyta rinktis iš dešimties temų. „Vilnių kūrė istorinės asmenybės, tačiau dar nedidelė dalis neišsenkančių sostinės praeities klodų jau atskleista miestiečiams ir visos šalies gyventojams.

Praėjusiais metais startavusiam lauko klasių projektui 2023-aisiais sostinės savivaldybė skirs 500 tūkst. eurų, mieste jų bus dvigubai daugiau. Kaip trečiadienį pranešė savivaldybė, viena mokykla šiemet gali teikti vieną paraišką, maksimali vienam projektui skiriama suma sieks 18 tūkst. eurų.  Už skiriamą finansavimą mokykla gali įsirengti suoliukų, lengvai pastatomų sulankstomų pavėsinių ar kupolą.

Vilniaus savivaldybė artimiausiame tarybos posėdyje spręs, ar atimti garbės piliečio vardą iš vaikus tvirkinusio buvusio JAV politiko Denniso Hasterto, dėl galimo valstybinio apdovanojimo atėmimo antradienį spręs ir Prezidentūros taryba. Kaip BNS pirmadienį teigė sostinės meras Remigijus Šimašius, Vilniaus valdžia šį klausimą nagrinės vasario 8-ąją.

Trečiadienį pradedamas svarstyti Vilniaus miesto kitų metų biudžeto projektas yra su 101,6 mln. eurų deficitu – planuojama gauti 1,014 mlrd. eurų pajamų, o numatomi asignavimai siekia 1,116 mlrd. eurų. Palyginti su 2022 metų patvirtintu biudžetu, pajamos mažėja 1,6 proc. (2022 metais – 1,031 mlrd. eurų), o išlaidos didėja 19,2 proc. (936 mln. eurų).    Mokesčiai turėtų siekti 580,8 mln. eurų arba 57,2 proc. visų pajamų, iš jų gyventojų pajamų mokestis – daugiau nei 522 mln. eurų.