Savivaldybė pranešė, kad Stokholmo arbitraže iš Prancūzijos energetikos koncerno ir jo valdomos „Vilniaus energijos“ prisiteisė realią 56 mln. eurų kompensaciją – dešimt kartų mažesnę už ieškinio dydį.
Tačiau A. Zuokas teigia, kad dabartinis Vilniaus meras manipuliuoja skaičiais – jo skaičiavimais, reali finansinė nauda miestui po bylinėjimosi sieks tik daugiau nei 16 mln. eurų.
„Benkunsko komentarai – tai tik politikavimas ir manipuliacija skaičiais, norint nuslėpti realybę. Teisme reikalauta 560 mln. eurų, teisininkams išleista su sėkmės mokesčiu apie 18 mln., tai reali prisiteista finansinė suma apie 16 mln. eurų“, – komentare BNS sakė A. Zuokas, šiuo metu esantis Niujorke.
„Priminsiu, kad priteistos sumos apima laikotarpį, kai patys konservatoriai ir valdė miestą. Tą patį rezultatą buvo galima pasiekti ir derybų keliu“, – pridūrė jis.
A. Zuokas skaičiuoja, kad arbitražo sprendimu „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ Vilniaus savivaldybei ir Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) turi grąžinti 83 mln. eurų, iš jų 21,5 mln. eurų – turtu (įrenginiais). Bet iš likusios pinigų sumos dar reikia atimti 26,9 mln. eurų, kuriuos miestas ir VŠT turės sumokėti „Veoliai“, bei dar apie 18 mln. eurų – išlaidas advokatams ir sėkmės mokestį rizikos kapitalo fondui „Profile Investment“.
„Vilniaus miesto savivaldybei ir VŠT lieka 35 mln. eurų (34,6 mln. eurų – BNS). Iš jų minus išlaidos teisininkams – apie 18 mln. su sėkmės mokesčiu. Tai reali nauda – apie 16 mln. eurų (16,6 mln. eurų – BNS)“, – teigė A. Zuokas.
Anot jo, Vilniui priteistą sumą lėmė ne ydinga šilumos ūkio nuomos sutartis su „Veolia“ (tuometiniu pavadinimu „Dalkia“), bet „Veolia“ prekyba taršos leidimais 2005-2009 metais, kurią tuo metu kontroliavo Energetikos kainų komisija (dabar Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, VERT).
„Tai tik dar kartą patvirtina, kas buvo sakyta ne kartą, kai 2004 metais Seimui priėmus Šilumos ūkio įstatymą šilumos ūkio kontrolė buvo atimta iš savivaldybių, įskaitant Vilnių, atsakomybę prisiėmė tuometinė Valstybinė kainų energetikos kontrolės tarnyba, dabar VERT. Manau, jei tuo metu pati savivaldybė būtų kontroliavusi, tai būtų pasiekusi geresnių rezultatų“, – komentare BNS teigė buvęs miesto meras.
V. Benkunskas penktadienį patvirtino, kad piniginė kompensacija miestui priteista iš esmės už apyvartinių taršos leidimų prekybą.
„Mes gavome priteisimą dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos, kurie visada buvo deklaruojami, kad jie neteisėtai pasiimami, ir „Vilniaus energija“ iš to uždirbinėjo įspūdingas sumas, tai jie grįžta į mūsų balansą“, – žurnalistams sakė meras.
Prancūzijos koncernas „Veolia“ į miesto šilumos ūkį 15-kai metų buvo įsileistas 2002 metais, A. Zuoko vadovavimo savivaldybei metu.
„Veolia“ investicijos Lietuvoje sulaukė itin prieštaringų vertinimų – ją lydėjo abipusiai kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, neskaidrios politinės įtakos.
Tačiau 2000-2007 metais ir 2011-2015 metais Vilniaus meru buvęs A. Zuokas priekaištus ne kartą atmetė – jis susitarimą su „Veolia“ vadino „geriausia viešosios ir privačios partnerystės sutartimi ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio bei Rytų Europoje“.
Lietuvos valdžios atstovai yra kritikavę prancūzų investuotojus dėl partnerystės su koncerno „Icor“ (buvusia „Rubicon group“) atstovais. Galutiniai „Icor“ akcininkai yra Andrius Janukonis, Gintautas Jaugielavičius ir Linas Samuolis. A. Janukonis yra buvęs „Vilniaus energijos“ valdybos narys ir „Icor“ vadovas, L.Samuolis – „Vilniaus energijos“ prezidentas, o G. Jaugielavičius yra dirbęs „Veolia Lietuvos“ valdyboje.
A. Zuoko ir A. Janukonio ryšiai atsidūrė po padidinamuoju stiklu, kai jie abu 2008 metais buvo nuteisti vienoje byloje dėl pasikėsinimo papirkti tarybos narį.
