viktorija čmilytė

Opozicijos lyderis, buvęs premjeras Saulius Skvernelis žada imtis veiksmų dėl Seimo Užsienio komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio retorikos prezidento pusėn bei parlamentaro komandiruotės Vokietijoje. Pasak buvusio premjero, Ž. Pavilionio elgesys gali kenkti valstybės interesams.

Registruotas Partnerystės įstatymo projektas šeimai grėsmės kelti negali, nes vienai visuomenės grupei užtikrinant tam tikras teises iš kitos grupės jos niekaip nėra atimamos, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Šeimai grėsmės jis negali kelti, aš noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien Lietuvoje amžiaus grupėje tarp 20 ir 49 metų apie 600 tūkst. žmonių nėra niekada gyvenime sudarę santuokos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šeštadienį dalyvaudama Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) Asamblėjoje žadėjo mažinti kandidatavimo į Seimą amžių. Sveikindama renginio dalyvius parlamento vadovė pabrėžė jaunimo situaciją pandemijos kontekste ir akcentavo jaunimo organizacijų bei politikų bendradarbiavimo svarbą, pranešė parlamento vadovės biuras. „Dirbame kartu tam, kad jaunimo įsitraukimas į sprendimų priėmimą didėtų.

Populiariausias šalies politikas yra prezidentas Gitanas Nausėda, antroje vietoje – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ skelbiama „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, prezidentą G. Nausėdą palankiai vertina 53,8 proc. apklaustųjų (nepalankiai – 26,1 proc.), Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen palankiai buvo vertinama 45,6 proc. apklaustųjų (33,2 proc. – nepalankiai). Trečia šioje apklausoje yra premjerė Ingrida Šimonytė su 42,6 proc.

Kandidatas į Seimo kanclerio pareigas ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius, tarptautinio verslo ir vadybos ekspertas Modestas Gelbūda teigia, kad norėtų parlamento kanceliariją paversti sklandžiai ir efektyviai dirbančia, inovatyvia institucija.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen užtikrina, kad aplinkos ministras Simonas Gentvilas turi visišką Liberalų sąjūdžio ir jos palaikymą.  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau nuo vasario S. Gentvilui nori surengti interpeliaciją. Pirmiausiai ministras dėmesio sulaukė dėl buvusios Aplinkos apsaugos departamento Olgos Vėbrienės atleidimo.  Dabar ministras opozicijos akį patraukė dėl jo šeimai statomo kotedžo Melnragėje, kur, gali būti, darbavosi nelegalūs darbininkai.

Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, politologų nestebina – juk diskusijos apie tai vyko metų metus. Jų teigimu, nors tiesioginiai rinkimai skatino demokratiją, kilo klausimų, kas savivaldoje priima galutinius sprendimus. Tačiau Seimui prabilus, kad po teismo sprendimo teks keisti Konstituciją, politologai netiki, kad parlamentarai ryšis tokiam žingsniui.

Situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC) nagrinėjusi Seimo darbo grupė abejoja, ar Adas Jakubauskas toliau gali vadovauti įstaigai ir siūlo spręsti Seimui šį klausimą. „Darbo grupė penktadienį priėmė išvadas, kuriose Seimo valdybai siūlo kreiptis į Seimą dėl A. Jakubausko tinkamumo užimti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigas“, – BNS sakė darbo grupės vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį Vilniuje bus skiepijama nuo COVID-19 visuomenėje prieštaringai vertinama „AstraZeneca“ vakcina. „Manau, kad tikrai svarbu dabartinėje situacijoje, kai šiek tiek susvyravęs pasitikėjimas „AstraZeneca“, parodyti lyderystę ir pasiskiepyti šia vakcina. Jei tai sustiprins pasitikėjimą šia vakcina visuomenėje, tuomet tikslas bus pasiektas“, – penktadienį žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Seimo narys Saulius Skvernelis siūlo greičiau paskiepyti parlamentarus, kad jie galėtų grįžti prie gyvo darbo. Tačiau Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymi, kad prioritetas turėtų būti skiriamas asmenims, kurie yra rizikos grupėje.

Trečiadienį parlamentarai vėl grįš į Seimo posėdžių salę ir kibs į darbus. Nors didžiosios reformos nustumtos į rudens darbotvarkę, pavasarį darbų valdžiai nepristigs. Nors didžiąją dalį jėgų valdantieji tikina skirsiantys kovai su pandemija, parlamentarai spręs ir su koronavirusu nesusijusius klausimus, tarp jų – daug diskusijų sukėlusį partnerystės įteisinimą. Trečiadienį Seimas renkasi į pavasario sesiją.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neabejoja, kad šioje Seimo sesijoje parlamentarai imsis keisti alkoholio prekybos ir reklamos ribojimus. Valdantieji nori atsakyti praėjusioje Seimo kadencijoje priimtų draudimų. „Svarstytini yra keli dalykai. Visų pirma – peržiūrėjimas reklamos draudimo. Nes tas reklamos draudimas ir plėšymas žurnalų puslapių nėra kova su alkoholio vartojimu, tai yra jos imitavimas.

Turbūt nėra žmonių, manančių, kad valstybė neturi ginti moterų nuo smurto, menkinimo ar diskriminacijos. Vis dėlto bet koks bandymas smurto apibrėžimą ir bausmes už jį įtvirtinti dokumentu atsimuša į sieną. Bene aštuonerius metus Lietuvoje netyla kalbos apie vadinamąją Stambulo konvenciją, kuri užkirstų kelią smurtui prieš moteris. Jos kritikai gąsdina, kad įtvirtinus dokumentą bus įteisinta trečioji lytis, tos pačios lyties asmenų santuoka bei pamokos apie du princus mokyklose.

Pavasarį Seime gali gimti nauja frakcija. Remigijus Žemaitaitis tikina, kad prie naujos frakcijos prisijungti gali ir valdančiųjų elgesiu nepatenkinti koalicijai priklausantys Seimo nariai. Eugenijus Gentvilas tokius kolegos parlamentaro teiginius vadina kliedesiais ir abejoja, ar R. Žemaitaitis pajėgtų suvaldyti iš skirtingų politinių jėgų susirinkusius Seimo narius.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen į Konstitucinį Teismą (KT) teikia advokato Vytauto Mizaro kandidatūrą. „Gavusi galutinį patvirtinimą iš profesoriaus V. Mizaro, kad jis sutinka kandidatuoti į Konstitucinio Teismo teisėjus, jį kaip savo siūlomą kandidatą vakar vakare pristačiau koalicijos partneriams, šiandien – opozicijos frakcijų seniūnams“, – antradienį feisbuke paskelbė parlamento vadovė.

Nors galima pasidžiaugti dėl taip sparčiai nebekylančios užsikrėtimų COVID-19 kreivės, džiaugtis laimėjus kovą prieš virusą dar anksti – sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Jos teigimu, pirmieji pandemijos valdymo priemonių švelninimai galėtų būti judėjimo tarp savivaldybių atlaisvinimas ir kai kurių ugdymo paslaugų atnaujinimas.

Būtų naivu tikėtis, kad centro-dešinės valdančiąją koaliciją sukūrusios partijos visą kadenciją dirbs vieningai ir išvengs pykčių. Jau partijoms pristačius programas buvo aišku, kad dėl kai kurių vertybinių ir ekonominių klausimų net ir bendrapartiečiams teks suremti ietis. Kol kas ekspertai pripažįsta, kad koaliciją vienija Covid-19 pandemijos iššūkiai. Tačiau jai nuslūgus galime pamatyti visko. Apie netrukus laukiančius barnius pripažįsta ir patys partijų atstovai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis piktinasi, kad, esą kaltindama buvusią valdžią nesuvaldžius Covid-19 pandemijos, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prieštarauja pati sau. „Kaip profesionalus šaškininkas suprantu, kad problema ne profesionalios šachmatininkės, Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen atmintyje.

Net menkiausios užuominos apie vaiko pinigus audrina visuomenę. Garbinami juos didinti žadantys politikai, o minintys galimus sistemos pokyčius – linčiuojami. Būtent tokioje nepavydėtinoje situacijoje kadencijos pradžioje atidūrė valdantieji, užsiminę apie norą keisti universalių išmokų vaikams mokėjimą. Ir nors politikai ramina, kad 2021-iesiems vaiko pinigai suplanuoti ir pinigų biudžete jiems yra, atsakyti, kokia šių išmokų ateitis, – sudėtinga.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen praneša pasveikusi nuo Covid-19. Politikė džiaugiasi, kad per visą ligos laiką taip ir nepajuto jokių jos simptomų. Kaip pranešė V. Čmilytė-Nielsen, apie atsitraukusį virusą ji sužinojo dar savaitgalį. „Jeigu mane kas sutiksite gatvėje, negalvokite, kad pažeidžiau izoliavimosi taisykles. Mane gydytojai dar savaitgalį pripažino pasveikusia, todėl dabar galiu vėl laisvai (kiek leidžia apsauga) vaikštinėti gatvėmis ar nusipirkti kavos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kreipėsi į laikinąjį sveikatos ministrą Aurelijų Verygą su prašymu skubiai parengti saugaus Seimo darbo algoritmą ir imtis priemonių. „Šiandien kreipiausi į laikinąjį sveikatos ministrą A. Verygą su prašymu skubiai parengti saugaus Seimo darbo algoritmą ir imtis priemonių, kad Lietuvoje pagaliau būtų įteisinti greitieji COVID-19 antigenų testai.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas penktadienį ryte paskelbė, kad jam atlikto Covid-19 testo rezultatas neigiamas. Apie neigiamą testo rezultatą Seimo narys pranešė savo „Facebook“ paskyroje. Seimo nariui koronaviruso tyrimas atliktas po to, kai ketvirtadienį paaiškėjo, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen užsikrėtė koronavirusu. Ji pati sakė viruso simptomų nejaučianti. „Deja, šįkart COVID-19 testas teigiamas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako sunkiai suprantanti opozicinių „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio sprendimą atsisakyti Seimo nario mandato. „Seimo pirmininkės nuomone, toks sprendimas yra sunkiai suprantamas, bet kiekvieno Seimo nario pasirinkimas, dirbti ar nedirbti Seime, kuriuo metu išeiti, yra laisvas“, – BNS parlamento vadovės poziciją perdavė jos atstovas Paulius Žeimys.

Daug kritikos tiek iš pacientų, tiek medikų jau ne vienerius metus sulaukia nueinančio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įtvirtinta pirmojo pigiausio vaisto paskyrimo tvarka. Visgi, panašu, kad nauji valdantieji čia gali įnešti rimtų pokyčių.

Vienintelė kandidatė į Seimo pirmininkes yra Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ar ji taps Seimo vadove, parlamentarai spręs slaptu balsavimu penktadienio vakarą. V. Čmilytė-Nielsen į parlamento vadoves pasiūlyta pagal centro dešinės koalicijos susitarimą. Vienintelė kandidatė V. Čmilytės kandidatūrą į Seimo pirmininkes Seimui pateikė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, surinkęs 65 Seimo narių parašus. Ji – vienintelė kandidatė.

Visuomenei kilus pasipiktinimui dėl liberalų lyderių svarstymų, kad nereikėtų visoms šeimoms skirti vaiko pinigus, viena politikė atsitraukė. Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikino, kad apie vaiko pinigų skyrimo tvarkos keitimą nekalbėjo ir pažymėjo, kad peržiūrėdama valstiečių palikimą, naujoji valdžia atsižvelgs ir į ekonomistų pasiūlymus. V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad apie staigų vaiko pinigų skyrimo tvarkos peržiūrimą ir keitimą nekalbėjo.

Liberalų sąjūdis jungtųsi į centro-dešinės koaliciją su konservatoriais ir Laisvės partija – sako Viktorija Čmilytė-Nielsen. Jos teigimu, pokalbis tarp šių trijų partijų turėtų įvykti dar šiąnakt. Aiškėjant rinkimų rezultatams, V. Čmilytė-Nielsen sako, kad Liberalų sąjūdis jungtųsi į koaliciją su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD) ir Laisvės partija.

Po pirmojo Seimo rinkimų turo Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen džiaugėsi, kad Laisvės partija pirmajame ture sulaukė gausaus rinkėjų palaikymo. Pasak jos, galima tik džiaugtis, kad liberalų balsai nebuvo prarasti. Ji pažymėjo, kad su valstiečiais bendros koalicijos neįsivaizduoja. „Mūsų nedomina postai vien dėl postų. Tai matome kaip priemonę įgyvendinti savo programinius įsipareigojimus ir savo prioritetus.

Pradėjus aiškėti Seimo rinkimų rezultatams, pirmadienio naktį konservatorių vadovai žadėjo imtis iniciatyvos burti plačią koaliciją, tačiau „valstiečiai“ ir socialdemokratai sakė neatmetantys galimybės, kad valdžioje įsitvirtins centro-kairės dauguma. Darbo partija kol kas atsisako įvardyti, su kuo labiausiai būtų linkusi bendradarbiauti naujajame Seime ir Vyriausybėje.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neslepia – partijos nesėkmės atveju Seimo rinkimuose ji veikiausiai pasitrauktų iš pirmininkės posto. „Nesėkmė tai, žinoma, yra neperlipimas 5 proc. barjero ir tai reikštų ir mano, kaip lyderės, poreikį priimti tam tikrus sprendimus. Aišku, šito aš nebijau, viskas yra rinkėjų rankose ir jų verdikto aš laukiu ramia širdimi. Aš manyčiau, kad taip, [pasitraukčiau].

Šį sekmadienį lietuviai trauks prie balsadėžių – vyks 2020 m. Seimo rinkimai. Tautiečių balsų lauks ir daug sporto pasaulio atstovų – vieni jų politikoje sukasi jau kurį laiką ir yra spėję įsitvirtinti, kiti dar tik viliasi pradėti naują karjerą. Tv3.lt kviečia pažvelgti, kokie sporto pasaulio atstovai taikosi į Seimo nario mandatą. Bene daugiausiai šurmulio šį kartą sukėlė krepšinio pasaulio atstovai – net keturis tokius turi Tomo Pačėso vadovaujama „Lietuva-visų“ partija.

Vilnius – miestas, kuriame į Seimą bus renkama daugiausiai – net 13 – Seimo narių vienmandatėse apygardose. Kai kuriose jau visai netrukus įsižiebs išties įnirtingos kovos tarp spalvingų kandidatų. Tiesa, nei politologai, nei patys kandidatai neskuba prognozuoti pirmojo turo pergalės net tiems politikams, kurie, atrodo, galėtų laimėti užtikrintai. Iš 177 kandidatų vilniečiai į Seimą vienmandatėse apygardose išrinks 13 savo atstovų.

Rudenį vyksiantys Seimo rinkimai verčia partijas pasukti galvas, kas turėtų tapti sąrašo vedliu – partijos pirmininkas ar populiari, bet partijai nepriklausanti asmenybė iš šalies. Politologai ir sociologai pastebi, kad pastarąjį scenarijų renkasi tos partijos, kurių pirmininkus visuomenė vertina itin nepalankiai. Tarp tokių pirmininkų – Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio taryba šeštadienį baigė reitinguoti kandidatus į Seimą ir patvirtino jų sąrašą. Jo viršuje atsidūrė partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Neringos savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Andrius Bagdonas ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Dešimtuke toliau rikiuojasi Seimo narys, olimpinis čempionas Virgilijus Alekna, penktoje vietoje – Trakų rajono merė Edita Rudelienė.

Antradienį prasideda Seimo pavasario sesija. Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad šioje sesijoje laukia nelengvų, tačiau būtinų sprendimų paieškos dėl asmens persekiojimo reglamentavimo, įstrigusios Stambulo konvencijos ratifikavimo, Partnerystės ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymų. „Taigi darbo apstu. Nesame naivūs, suprantame, kad valdantieji ir toliau blokuos mūsų iniciatyvas.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) sustiprino savo pozicijas visuomenės palankumo reitinge, sumažindama atotrūkį nuo antroje vietoje esančių valdančiųjų „valstiečių“, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienį skelbiama apklausa. Vasarį už socialdemokratus ketino balsuoti 9,7 proc., o sausį – 8,9 proc. visų apklaustųjų. „Socialdemokratų partija trečia (...): 16,1 proc. nuo balsuojančiųjų ir 9,7 proc. nuo visų. Nuo balsuojančiųjų 16,1 proc.

Seime surinkti 44 parašai pradėti apkaltos procesą parlamentarei Irinai Rozovai. Apkaltos iniciatoriai teigia, kad nuslėpusi savo ryšius su rusų diplomatais I. Rozova „galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“. „Yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad I. Rozova galimai nebuvo atvira ir sąžininga, sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį“, – sakė vienas apkaltos iniciatorių Nacionalinio...

Sauliaus Skvernelio ir Gitano Nausėdos kovą dėl susisiekimo ministro viešoje erdvėje pralaimi Vyriausybės vadovas – jo reitingas per mėnesį dar krito, tuo metu prezidento pakilo, rodo šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ skelbiama „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa.  Sausį gyventojų nepalankumas S. Skverneliui išaugo beveik devyniais procentiniais punktais – nuo 29,9 proc. gruodį iki 38,6 proc. sausį.  Palankiai premjerą įvertino 36,4 proc.

Dešimtmečius trunkančiai diskusijai dėl vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose lotyniškomis raidėmis galo nesimato. Kai jau atrodė, kad Seimas pasistūmėjo su leidimu vartoti lotyniškas raides dokumentuose, įstatymo projektas įstrigo Seimo stalčiuose. Panašu, kad ir patys parlamentarai nesitiki, jog šį klausimą pavyks išspręsti iki artėjančių Seimo rinkimų.

Prezidento Gitano Nausėdos pateiktos Žvalgybos įstatymo pataisos iš esmės plečia žvalgybos tarnybų galias, tačiau kai kurios gali kirstis ir su žmogaus teisėmis, ir prieštarauti pačiai žvalgybos esmei, sako projektą vertinę teisininkai ir parlamentarai.   Dalis politikų sako, kad siūlant stiprinti žvalgybos funkcijas, svarbu numatyti ir didesnę šių tarnybų kontrolę.

Nors valdantieji džiaugiasi ką tik priimtu sprendimu labiau apmokestinti daugiausiai uždirbančius ir nuosaikiai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, tai tenkina ne visus. Dalis parlamentarų atkreipė dėmesį, kad mokesčių našta daliai gyventojų nuo kitų metų sumažės tik 10 eurų, o tai menkai padengs dalį kitąmet neišvengiamai brangsiančių prekių ir paslaugų.

Premjeras Saulius Skvernelis sako tikintis, kad Seimui pavyks grįžti prie įprasto darbo režimo ir priimti reikiamus sprendimus, priešingu atveju neatmestų pirmalaikių Seimo rinkimų galimybės. „Aš vis dar tikiu, kad Seime galime rasti racionalaus darbo pagrindus ir partijų lyderiai tą gali užtikrinti.

Panašu, kad geresnių laikų ir stabilesnės švietimo darbuotojų atlyginimo politikos pedagogams dar teks palaukti. Opozicinės partijos tarpusavyje sutaria, kad šioje Seimo kadencijoje pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo būtų sunku, nes šis tik užmaskuotų dabartinį valdančiųjų ir Vyriausybės neveiklumą. Vietoj to siūloma susitarimą pasirašyti po kitų metų Seimo rinkimų.

Chaosas dėl Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio atstatydinimo įgauna tokį pagreitį, kokio parlamentas per visus 30 metų dar neregėjo. Šią savaitę sulaukę netikėto V. Pranckiečio ir opozicijos akibrokšto, išsaugojusio pirmininką poste, „valstiečiai“ su A. Širinskiene priešakyje sugalvojo naują politinių šachmatų ėjimą. Paieškoję sau naudingų Seimo Statuto landų jie sugebėjo nubalsuoti, kad parlamentas kitą savaitę iš naujo spręstų dėl V. Pranckiečio likimo.

Balsavimas dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ateities Seime galėtų įvykti kitą savaitę, mano Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jis nemato trukdžių, kad Seimo pirmininko postą perimtų opozicija. Vis tik dar neaišku, ar parlamentarai šį klausimą apspręs antradienio, ar ketvirtadienio posėdyje.

Antradienį Seime pateikiant naujos redakcijos Lygių galimybių įstatymo projektą skambėjo nuogąstavimai, kad jis per daug kišis į šeimos gyvenimą. Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė per projekto pateikimą antradienį sakė esanti nustebusi, kad projektu siūloma braukti iki šiol galiojusią nuostatą, jog šis įstatymas netaikomas šeimos ir privataus gyvenimo srityse.

  Opozicinio Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimuose daugiausiai balsų surinko Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, bus rengiamas antrasis turas.   Už V. Čmilytę-Nielsen visuotiniame partijos narių balsavime buvo 679 liberalai arba 73,48 proc. dalyvavusių balsavime, Trakų rajono merė Edita Rudelienė liko antra su 131 balsu (14,18 proc.). Šios dvi politikės dėl partijos vadovės vairo susirungs antrajame ture rugsėjo 19–21 dienomis.

Opoziciniai liberalai siūlo šių metų spalį rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Liberalų sąjūdžio lyderiai Eugenijus Gentvilas ir Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus 2019 metų spalio 9 dieną. Seimo opozicijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, kad naujos valdančiosios koalicijos formavimas parodė, jog likusius pusantrų metų iki eilinių parlamento rinkimų valdantieji neturės galimybių imtis būtinų reformų.

Seimo opozicinės frakcijos nedalyvaus balsuojant dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atleidimo, ketvirtadienį sutarė trijų opozicinių frakcijų lyderiai. „Mūsų pozicija nesikeičia. Mes buvome įgarsinę ją ir seniau, kad balsuojant dėl Seimo pirmininko atstatydinimo nedalyvausime“, – žurnalistams sakė Seimo opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Anot jos, balsavimas dėl Seimo pirmininko atleidimo bus pirmas išbandymas naujai-senai valdančiajai koalicijai.