viktoras uspaskichas

Ketvirtadienio rytą naujosios kadencijos Europos Parlamentas bendru sutarimu patvirtino savo komitetų sudėtį. Iš viso Europos Parlamente veiks 20 komitetų ir du pakomitečiai.

Seimas ketvirtadienį nutarimu patikslino kelių komitetų sudėtis. Iš Aplinkos apsaugos komiteto išbrauktas Konstantas Ramelis ir įrašytas Jonas Pinskus, iš Ekonomikos komiteto išbrauktas Viktoras Uspaskichas ir įrašytas Kęstutis Daukšys. Iš Europos reikalų komiteto išbraukti Donatas Jankauskas, Algirdas Sysas ir įrašyti Marija Aušrinė Pavilionienė, Rūta Rutkelytė.

Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki išrinktąja Prezidente Dalia Grybauskaite. Ja pasitikį teigė 45 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių. Antrąją ir trečiąją vietas politikų pasitikėjimo apklausoje, gerokai atsilikdami nuo D. Grybauskaitės, pelnė kadenciją baigiantis Prezidentas Valdas Adamkus ir Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius. Kiekvieną jų paminėjo po 8 proc. respondentų.

Į Europos Parlamentą išrinkti politikai neatsigina norinčiųjų palengvinti jiems darbų naštą. Darbas Briuselyje ar europarlamentaro būstinėje Lietuvoje ne vieną vilioja ne tik dėl prestižo, galimybės įgyti naujų žinių bei patirties, bet ir nemenko atlyginimo. Tai puikiai suprasdami naujieji Lietuvos europarlamentarai tikina pirmiausia į savo komandą priimsiantys kompetentingus, išsilavinusius, europinio darbo patirties turinčius žmones. Šiltos vietelės.

Finansiniais nusikaltimais įtariamas Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas jau gali laisvai ir nevaržomai vykti į užsienį. Apeliacinis teismas panaikino jam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos. Tačiau jam nebus grąžintas 1,5 milijono litų užstatas. Šis teismo sprendimas galutinis ir neskundžiamas. Vienas turtingiausių politikų džiaugiasi laisve, tačiau nori ir pinigų. Esą jis patyrė nuostolių, nes užstatui pinigų pasiskolino.

Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas jau turi Europos Parlamento (EP) nario pažymėjimą. Penktadienį surengtoje ceremonijoje jį įteikė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas. V. Uspaskichą su gėlių puokštėmis atvyko pasveikinti "darbietės" Virginija Baltraitienė, Loreta Graužinienė, kiti Seimo Darbo partijos frakcijos nariai. Linksmai nusiteikęs V. Uspaskichas vaišino prancūzišku šampanu, saldainiais iš Briuselio ir lietuviškomis braškėmis.

Gegužės mėnesį Lietuvos gyventojai palankiausiai vertino išrinktąją Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Nepalankiausiai viešosios nuomonės apklausoje atsiliepta apie Seimo Pirmininką Arūną Valinską, buvusios ir dabar veikiančios Vyriausybių vadovus Gediminą Kirkilą ir Andrių Kubilių. Teigiamo vertinimo viršūnėje senokai įsikūrusiai D. Grybauskaitei gegužę palankumą išreiškė 84 proc. respondentų.

Antradienį planuojama paskelbti naujojo opozicijos lyderio pavardę. Kam atiteks šis postas, lems burtai. Į opozicijos lyderio kėdę pretenduoja Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo frakcijų bei Mišrios parlamentarų grupės kandidatai - Vytautas Gapšys, Valentinas Mazuronis ir Rima Baškienė. „Darbiečių“, „tvarkiečių“ ir „valstiečių“ grupę sudaro 31 parlamentaras.

Finansiniais nusikaltimais kaltinamas būsimasis europarlamentaras Viktoras Uspaskichas žada teismo prašyti leidimo kiekvienam skrydžiui į Briuselį ir toliau bendradarbiauti su Lietuvos teismais. "Gerbdamas Lietuvos teismą, pažadu, kad net ir gavęs teisinę neliečiamybę pats prašysiu teismo toliau nagrinėti Darbo partijos bylą, dalyvausiu teismo posėdžiuose, nuolat informuosiu, kur esu, ir prašysiu leidimo kiekvienai išvykai iš Lietuvos. Dar kartą noriu pabrėžti, kad aš nebėgu nuo atsakomybės.

Naujausioje „Balsas.lt savaitėjė“ rašoma, kad Abonentu vadinamas Artūras Zuokas neprideda populiarumo valdančiajai koalicijai, tačiau dėl kažkokių priežasčių jai yra reikalingas. Liberalcentristams (LiCS) ir Tautos prisikėlimo partijai (TPP) iššvaisčius pasitikėjimo likučius ir likus be mandatų Europos Parlamento rinkimuose, kyla klausimas, ar koalicijoje būtina laikyti abu reitingų balastus.

Į Europos parlamentą išrinkti Seimo nariai mandato turi atsisakyti vėliausiai paskutinę birželio dieną, praneša LNK „Žinios“. VIktoras Uspaskichas nenorėdamas imti Seimo nario atlyginimo mandato atsisakys dar prieš termino pabaigą. Po pirmojo Europos parlamento posėdžio Darbo partijos lyderis įgis neliečiamybę, todėl be parlamentarų sutikimo negalės būti teisiamas dėl apgaulingos apskaitos. Pats politikas byloje žada dalyvauti su mielu noru. Plačiau - LNK „Žinių“ reportaže.

Rudeniop į Europos Parlamentą (EP) keliausiantys dvylika - devyni jų pirmą kartą - Lietuvos atstovų po truputį dėliojasi savo ateities planus ir naujosios gyvensenos ypatumus. „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas Rolandas Paksas telefono nekelia, prie savo šefo neprileidžia ir jo padėjėja - atostogos šventas reikalas, trukdyti nevalia. Tačiau ponia Laima Paksienė mielai sutinka pasidalyti būsimojo europarlamentaro ir savo rūpesčiais.

Tie du milijonai Europos Parlamento (EP) rinkimuose nedalyvavusių lietuvių politikos didžiavyriams vožė kaip šlapiu skuduru per veidą, todėl dabar jie vis aktyviau bando aiškintis, kaip skatinti tautiečių aktyvumą balsuojant. Vienas iš siūlymų - kai kurių valstybių pavyzdžiu įteisinti privalomąjį balsavimą su sankcijomis, jei į rinkimus būtų numota ranka.

Europarlamentarė Ona Juknevičienė apgailestauja, kad Lietuvos visuomenė dar nesubrendo tikrai demokratijai, todėl teisę išrinkti savo atstovus į Europos Parlamentą perleido saujelei aktyviausiųjų. Po mėnesio kadenciją Europos Parlamente (EP) baigsianti O.Juknevičienė tikina, kad ir vienas aktyvus politikas Briuselyje gali atnešti naudos Lietuvai.

Lietuvai Europos Parlamente atstovaus 12 sekmadienį išrinktų europarlamentarų. Daugiausia, keturis, mandatus rinkimuose iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Preliminariais duomenimis, suskaičiavus reitingus, europarlamentaro mandatą gaus prof. Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė, Algirdas Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė.

Viena tauta Lietuvoje tikrai yra – tai lenkai. Ir turi jie gimtąją žemę, daugmaž sutampančią su Vilniaus ir Šalčininkų rajonais. Wilenszczyzna ta žemė vadinasi. Netingi lenkai darganotą dieną nueiti iki balsadėžių ir parodyti atsipalaidavusiems lietuviams, ką reiškia regiono konsolidacija tautiniu pagrindu.  Europoje tautiškumas daugeliui yra dzin, bet Lietuvos lenkams – ne.

Vieną mandatą Europos Parlamente (EP) iškovojusios Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas sako tą vienintelę vietą užimsiąs pats, kad būtų išnaudota proga paegzaminuoti Lietuvos teisėsaugos sistemą. "Komandos viduje tarėmės, kad vieta būtų užleista man, nes reikia išnaudoti progą Lietuvos teisėsaugos sistemai praeiti egzaminą Europos Parlamente. Tai bus naudinga visai Lietuvos teisės sistemai, visiems Lietuvos žmonėms ateityje apginti savo teises", - kalbėjo V. Uspaskichas.

Rinkėjai, pasinaudoję teisę reitinguoti partijų sudarytus kandidatų sąrašus į Europos Parlamentą, šiek tiek juos pakoregavo. Tai rodo jau suskaičiuoti pirmumo balsai iš 1 tūkst. 300 rinkimų apylinkių iš 2 tūkst. 35. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko duomenimis, antrojoje vietoje atsidūrusios, 3 mandatus pelniusios Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše pirmoji išlieka parlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, antras - Justas Paleckis.

Opozicijos lyderio postą paliekantį Gediminą Kirkilą vejasi nepatenkintų partnerių kritikos strėlės. Iš jo įpėdinio žadama reikalauti aiškios veiklos programos ir atsakomybės. Ekspremjeras ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) buvęs pirmininkas G.Kirkilas baigia pusmetį trukusią Seimo opozicijos lyderio kadenciją ir nuo kitos savaitės bus paprastas parlamentaras. Jo laukia mažesnis atlyginimas, kuklesnis kabinetas, teks verstis be tarnybinio automobilio.

Kietai Lietuvą valdyti pasiryžusi išrinktoji Prezidentė Dalia Grybauskaitė vargu ar galės pasinaudoti žadamais dekretais. „Yra ir dekretų instrumentas, kuriuo dabartinis Prezidentas Valdas Adamkus retai naudojasi. Aš naudosiuosi visais įmanomais įrankiais“, – Lietuvos žiniasklaidai sakė D.Grybauskaitė.

Į Briuselį išvyksiančių parlamentarų kėdes jau matuojasi jų partijų bičiuliai. Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatai gali pakoreguoti dabartinio Seimo sudėtį. Prognozuojama, kad jau birželio pabaigoje į Seimą gali ateiti du ar net keturi nauji politikai. Jie turėtų pakeisti į Briuselį išvyksiančius parlamentarus. Laimė dirbti tautos šventovėje pirmiausia nusišypsos tiems, kurie po rinkimų rudenį partijų sąrašuose liko pirmi iš nepatekusiųjų į Seimą.

Didžiausia opozicinė Socialdemokratų partijos frakcija ketina keisti Seimo opozicijos lyderį. Antradienio vakarą posėdžiavęs Socialdemokratų partijos prezidiumas nutarė, kad nuo birželio 8 d. opozicijos lyderio poste ekspremjerą Gediminą Kirkilą turi pakeisti dabartinis partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Tai BNS patvirtino Socialdemokratų partijos prezidiumo narys Juozas Olekas.

Skirtingas politines ideologijas atstovaujančioje valdančiojoje koalicijoje – gandai apie jos eižėjimą. „Tautos prisikėlimo“ partija koalicijos partnerius – Liberalų sąjūdžio politikus – viešai siūlo į eurokomisaro postą. Frakcijos vadovas Laimontas Dinius neslepia, jog tai gali būti naujos koalicijos pradžia. Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis neigia ne tik kuriantis naują koaliciją, bet ir einantis į bloką su „prisikėliečiais“ ir liberalcentristais.

Preliminariais duomenimis, prezidente jau pirmajame rinkimų ture išrinkta Europos komisarė Dalia Grybauskaitė. Susumavus rezultatus D.Grybauskaitė surinko 68,17 proc. balsų.

Vilniaus savivaldybėje veikia Michailo Maškovo tapybos darbų paroda. Paroda kaip paroda, ir autorius būtų kaip autorius, jei ne viena delikati aplinkybė, paaiškėjusi iš pokalbių su kai kuriais Lietuvos rusų nevyriausybinių organizacijų aktyvistais ir kitais gerai informuotais žmonėmis. Šį bei tą pavyko surasti ir internete. Vaizdas susidarė gal ir ne visiškai pilnas, bet pakankamai spalvingas – kaip pono Michailo tapyti paveikslai.

Šalies gyventojai A. Kubiliumi nepasitiki daugiau nei A. Zuoku ir V. Uspaskichu. Balandžio mėnesį tik tris visuomenės veikėjus daugiau nei pusė suaugusių Lietuvos gyventojų vertino palankiai - eurokomisarę Dalią Grybauskaitę, Prezidentą Valdą Adamkų ir parlamentarę Viliją Blinkevičiūtę. Nepalankiausiai atsiliepta apie buvusios Vyriausybės vadovą Gediminą Kirkilą ir dabartinį Seimo Pirmininką Arūną Valinską.

Patikslintas 2009 m. valstybės ir nacionalinis biudžetas priimtas. Už tai ketvirtadienį Seime balsavo 77 parlamentarai, 37 buvo prieš, o 3 susilaikė. Milijardais paplonintam biudžetui nepritarė Seimo opozicinių frakcijų nariai, kurie abejojo, ar šis Andriaus Kubiliaus Vyriausybės pasiūlytas diržų susiveržimas nesukels dar didesnės krizės ir bankroto Lietuvai. Jie taip pat prognozavo, kad gerokai sumažintos pajamos į biudžetą ir vėl gali būti nesurinktos dėl netinkamos mokesčių reformos.

Parlamentinių partijų lyderiai, vertindami paskutinį metinį prezidento Valdo Adamkaus pranešimą, gyrė jo pateiktą visuomenės ir politikų moralinių vertybių analizę, tačiau kai kurie pasigedo konkrečių sprendimų vertinimo. Kubilius: Adamkus aukštai iškėlė kartelę "Šis pranešimas yra išskirtinis, tai tam tikras politinis testamentas. Tas prezidentavimo dešimtmetis, kuris artėja prie pabaigos, be abejo, yra išskirtinis Lietuvos istorijoje.

Seimas vėl ėmėsi svarstyti politikų ir valdininkų atlyginimų mažinimo klausimą. Rungtyniaudami, kuris pasiūlys algas nukirpti labiausiai, parlamentarai pažėrė pasiūlymų jiems mokėti minimalią algą, nemokėti išvis arba net juos pačius įpareigoti susimokėti už darbą. Socdemas Vytenis Povilas Andriukaitis Seimo salėje aiškino, kad reikėtų labiau diferencijuoti algų mažinimą.

Birželio 7 dieną rinksime Europos Parlamentą (EP), į kurį veržiasi ne vienas politikas, apgaudinėjęs  rinkėjus ir turėjęs reikalų su teisėsauga. Liberalų ir centro sąjungos sąrašo lyderis bus šios partijos vadovas Artūras Zuokas. Teismas pripažino, kad kovodamas dėl Vilniaus mero posto A. Zuokas siekė daryti neteisėtą poveikį miesto tarybos nariui Vilmantui Drėmai, ir už tai skyrė jam piniginę baudą.

Birželio 7 dieną įvyks jau antrieji Lietuvoje rinkimai į Europos Parlamentą. Rinkėjai balsuos dėl 2009 – 2014 metų kadencijos EP europaramentarų iš Lietuvos mandatų paskirstymo. Atsiradus naujoms Europos Sąjungos narėms, jų išrinksime vienu mažiau nei prieš penkerius metus – tik dvylika. Didžioji dalis partijų jau parengė bei paskelbė kandidatų į EP sąrašus. Ko nepasakysi apie rinkimų programas. Tos, kurios paskelbtos, pasižymi nekonkretumu.

Abiejų Seimo viešbučių gyventojų sąrašas, kurį gavo "Lietuvos žinios", rodo, kad parlamentarams jau dabar visiškai pakaktų Gedimino prospekte įrengtų butų. Septintadalis čia įsikūrusių asmenų - ne tautos išrinktieji. Fabijoniškėse esančiame viešbutyje glaudžiasi tik 2 Seimo nariai, kiti yra nuomininkai. Kvadratinio metro nuoma jame - vos 1,26 lito.

Valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) išlieka populiariausiais, tačiau juos vejasi opozicinė partija „Tvarka ir teisingumas“. Tuo tarpu Dalios Grybauskaitės populiarumas balandį sumažėjo. Jei kitą sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, TS-LKD surinktų daugiausia - 17 proc. - rinkėjų balsų. Kovą už šią partiją būtų balsavę 18,1 proc. rinkėjų. Antrą vietą reitingų lentelėje užimantiems „tvarkiečiams“ tektų 15,3 proc. balsų (kovą buvo 12,1 proc.

Dėl valstybės vadovo posto besirungiantys politikai turto ir piniginių lėšų vidutiniškai nurodo turintys po pusę milijono litų. Tik rinkimų favorite laikoma eurokomisarė Dalia Grybauskaitė deklaravo 1,6 mln. litų vertės turtą. Visi septyni kandidatai nurodo niekada nebendradarbiavę su užsienio specialiosiomis tarnybomis, o du iš jų pateikė pažymas, kad yra sveiki. Tai rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) svetainėje paskelbti duomenys apie kandidatus.

Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas nusprendė Seimą iškeisti į Europos Parlamentą (EP) ir jame kritikuoti Lietuvą. Save vadina kovotoju - Esate Seimo narys, bet balotiruojatės į EP. Ką ketinate ten veikti, jei būsite išrinktas? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė V. Uspaskicho. - Esu realistas, žinau, kad didelės įtakos ten neturėsime. Pirmiausia ketinu siekti, kad visa Europa sužinotų, kokia Lietuvoje bloga žmogaus teisių padėtis.

Antradienį Seimas po pateikimo palaimino LEO LT išformavimą numatantį, bet vyriausybės neįpareigojantį projektą, kurį teikia Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) parlamentarai Gintaras Songaila, Vaidotas Bacevičius ir Arimantas Dumčius. Už tai, kad projektas būtų Seime svarstomas balsavo 59 Seimo nariai, prieš - vienas, o susilaikė 7 parlamentarai, toliau jis bus svarstomas gegužės 7 dieną.

Europos Parlamentą (EP) šturmuoti besirengiančios partijos jau galanda rinkimų kovos kalavijus. Norėdamos suvilioti rinkėjus kai kurios jų nevengia žarstyti ir sunkiai įgyvendinamų pažadų. Rinkimai į EP numatyti po dviejų mėnesių - birželio 7-ąją. Dauguma juose dalyvauti ketinančių partijų jau pristatė preliminarius kandidatų sąrašus. Artimiausiu metu visuomenės teismui politinės jėgos ketina pateikti ir savo rinkimų programas.

Spaudos konferencijoje, kurią surengė visuomeninio pasipriešinimo judėjimo „Su Žalgiriu - už Lietuvą“ iniciatorius dienraščio „Respublika“ vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus, filosofas Romualdas Ozolas, Strateginio vystymo ir plėtros centro vadovas Audrius Butkevičius, Lietuvoje pranašautas pilietinis karas. Karas vyksta V. Tomkus teigė, jog sušaukto pasitarimo tikslas sutelkti žmones, kurie esą pasimetę ir nebežino, kaip gyventi.

Net sumažinus komandiruotėms skirtas lėšas, parlamentarai gana sėkmingai keliauja po pasaulį. Tačiau balandį vėl bus apkarpyti valstybės institucijų, tarp jų ir Seimo, biudžetai, tad tokių pasivažinėjimų turėtų dar labiau sumažėti. Net sunkmečiu parlamentarai sugeba aplankyti tokias egzotiškas šalis kaip Etiopija, Senegalas, Indija ar Japonija. Jų kelionių maršrutai taip pat veda į Turkiją, Kanadą ar JAV, jau nekalbant apie apie Rytų ir Vakarų Europą.

Vakar „Darbo partija“ paskelbė, jog derėsis su „Naująją Sąjunga“ dėl partijų susijungimo galimybės. Derybos prasideda tebevykstant teismams dėl galimų „Darbo partijos“ finansinių machinacijų. Artūras Paulauskas neslepia jau galvojantis apie bendrus sąrašus į Europos parlamentą, tačiau Viktoras Uspaskichas kol kas neskuba. A. Paulausko teigimu, reikia susitarti dėl keleto dalykų – bendro sąrašo ir dėl tolesnio jungimosi proceso bei to, kaip sparčiai jis turi vykti ir kokia forma.

Balandžio pabaigoje paaiškės, ar Lietuvoje bus įkurta nauja partija. Šis, kaip teigiama, centro pakraipos darinys turėtų atsirasti susijungus „darbiečiams“ ir socialliberalams. Šiomis dienomis Darbo partijos (DP) ir Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) skyriams išsiuntinėti laiškai, kuriuose informuojama apie ketinimus vienytis ir klausiama, ar tokiai idėjai pritartų paprasti šių politinių jėgų atstovai. Kaip vadintųsi naujoji partija, kol kas neapsispręsta.

Lietuvos valdžia iš esmės gerbia savo piliečių žmogaus teises, tačiau esama ir problemų, tarp kurių minėtinos prastos kalėjimo sąlygos, korupcija policijoje ir valdžios institucijose, buitinis smurtas ir smurtas prieš vaikus bei prekyba moterimis ir mergaitėmis. Tokias išvadas ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje 2008 metais pateikia ją parengęs JAV Valstybės departamentas.

Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir iš kompartijos į rožės laistytojus mutavusi nomenklatūra, gyvuliuojanti po Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) iškaba, seniai turėjo bendrą abiem svajonę, kurią mėgdavo visaip ideologiškai ir politologiškai propaguoti. Tai dvipartinė sistema. Patirtis - yra Visus aplink (dešinėje) prariję ir formaliai apsikrikštiję konservatoriai jau turi nemenką kolaboravimo su „amžinaisiais priešais“ patirtį.

Keturiolika pretendentų kandidatuoti prezidento rinkimuose šiuo metu renka rinkėjų parašus, kad toliau galėtų tęsti kovą dėl valstybės vadovo posto. Tačiau ne visi pretendentai linkę įvardyti savo pagalbininkus, gana nenoriai kalbama ir apie štabų vadovus bei rinkimų kampanijos finansus. Vienintelė iš BNS kalbintų pretendentų, signatarė Kazimira Prunskienė įvardijo konkrečią sumą, kiek galėtų kainuoti jos rinkimų kampanija. Ji tikisi tam surinkti iki 1 mln. litų.

Darbo partijos kandidatė prezidento rinkimuose Loreta Graužinienė teigia, jog iškovojusi pergalę imtųsi veiksmų, kad būtų panaikinta prezidento institucija. „Konstituciją būtina peržiūrėti. Trys valdančios institucijos - prezidentas, parlamentas ir Vyriausybė - Lietuvai yra per didelė prabanga.

Darbo partijos (DP) kandidate į prezidentus iškelta partijos vicepirmininkė, Seimo narė Loreta Graužinienė antradienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė pareiškinius dokumentus. L.Graužinienę į VRK atlydėjo partijos vadovybė - DP pirmininkas Viktoras Uspaskichas, vicepirmininkas Mečislovas Zasčiurinskas, tarybos narys parlamentaras Kęstutis Daukšys, Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė. Paskelbta, jog L.Graužinienės rinkimų štabui vadovaus partijos pirmininkas V.Uspaskichas.

Parlamentarė Loreta Graužinienė gali papildyti kandidatuojančiųjų į prezidentus sąrašą. Ji sutiko, kad Darbo partija (DP) keltų jos kandidatūrą per valstybės vadovo rinkimus. Tai pirmadienį BNS patvirtino DP pirmininkas Viktoras Uspaskichas. „Šįryt buvau susitikęs su Loreta, ir, kaip supratau, yra sutikimas, - teigė jis.

Šiandien Konstitucinio Teismo paskelbtą nuosprendį, jog dalis „Leo.LT“ įkūrimo įstatymų nuostatų prieštarauja šalies Konstitucijai, parlamentarai vertina skirtingai. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė - viena iš aršiausių „Leo LT“ steigimo gynėjų, Seime pernai priimant Atominės elektrinės įstatymo pataisas - po KT išaiškinimo buvo nelinkusi prisiimti atsakomybės už nekonstitucines nuostatas. Atsakomybės, jos teigimu, nereikia priskirti ir socialdemokratams.

Ketvirtadienį vakare posėdžiavęs Darbo partijos prezidiumas, įvertinęs Europos komisarės Dalios Grybauskaitės apsisprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose, nusprendė, kad ir Darbo partija turi ką pasiūlyti į šį postą. Darbo partijos prezidiumas pasiūlė partijos vicepirmininkei, Seimo Audito komiteto pirmininkei Loretai Graužinienei dalyvauti rinkimuose į Lietuvos Respublikos prezidento postą.