Tie du milijonai Europos Parlamento (EP) rinkimuose nedalyvavusių lietuvių politikos didžiavyriams vožė kaip šlapiu skuduru per veidą, todėl dabar jie vis aktyviau bando aiškintis, kaip skatinti tautiečių aktyvumą balsuojant.
Vienas iš siūlymų - kai kurių valstybių pavyzdžiu įteisinti privalomąjį balsavimą su sankcijomis, jei į rinkimus būtų numota ranka. Tačiau "Vakarų ekspreso" kalbinti parlamentinių partijų, tiek gerai pasirodžiusių paskutiniuose rinkimuose, tiek ir patyrusių fiasko, lyderiai pripažino, kad priverstinis balsavimas Lietuvoje - neįmanomas, nes tai esą būtų žingsnis atgal.
100 eurų bauda
Žinia, į EP rinkimus atėjo vos penktadalis rinkėjų ir tai kai kurias politines jėgas nubloškė į paraštes. Susiklosčiusi padėtis kai kurių politikų net pavadinta demokratijos laidotuvėmis.
Darbo partija po 2004-ųjų rinkimų į Briuselį delegavo net 5 savo atstovus, o šiais metais mandatą gavo tik partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas.
Būtent jis po "juodojo" sekmadienio suskubo pareikšti, kad Lietuvoje reikia įteisinti privalomąjį balsavimą ir baudas, jei tvarkos būtų nesilaikoma.
Mūsų dienraščiui jis tvirtino, kad kiekvienas valstybės pilietis turi ne tik naudotis šalies teikiamomis garantijomis, socialinėmis paslaugomis, saugumo užtikrinimu, bet ir jausti pareigą grąžinti "skolą" einant balsuoti.
"Tokia tvarka turi būti pritaikyta visuose rinkimuose. O sankcijos už nepaisymą galėtų būti ir piniginės. Šimtas eurų, gal šimtas litų. Neini balsuoti - susimoki baudą, ir viskas", - tikino jis.
V. Uspaskichas teigė, kad Darbo partijos frakcijoje tikrai bus ieškoma būdų, kokius ir kaip pakeisti teisės aktus, kurie paskatintų žmones eiti balsuoti.
"Be privalomo balsavimo, yra ir kitų sprendimų: įdomios rinkimų kampanijos, propaganda, platesnė informacijos sklaida. Dabartiniai įstatymai pataisyti taip, kad kuo mažiau žmonių eitų į rinkimus. Valdžia persistengė. Įsivaizduojate, net man priklausančiose įmonėse pusė žmonių apsiritai nežinojo, kad vyks rinkimai!" - stebėjosi lagaminus kelionei į Briuselį jau išsitraukęs politikas.
Baudos ir kalėjimas
Žinia, Europoje šiuo metu yra kelios valstybės, kuriose balsavimas privalomas. Tai - Belgija, Liuksemburgas, Kipras ir Graikija.
Belgijoje prievolė balsuoti buvo įvesta dar 1892 metais. Šioje valstybėje sankcija pilietinę pareigą neatliekančiam žmogui yra savotiška: jeigu pilietis per 15 metų keturis kartus nedalyvavo rinkimuose, jis gali netekti balsavimo teisės. Taip pat rinkimuose nedalyvavę žmonės turi sunkumų įsidarbinti įstaigose.
Graikijoje nuobauda - problemos gaunant naują pasą ar vairuotojo pažymėjimą.
Kai kuriose valstybėse reikalaujama raštu pasiaiškinti, kodėl nedalyvauta rinkimuose.
Australijoje, kur rinkėjų aktyvumas visada būna apie 95 proc., - dar griežtesnė tvarka, nes šioje valstybėje už pilietinės pareigos neatlikimą ir su tuo susijusias pasekmes galima net sėsti į kalėjimą. Kengūrų šalyje bauda už nedalyvavimą rinkimuose - apie 100 litų, tačiau jei ji piktybiškai nėra sumokama kelis kartus, gali grėsti ir belangė. Šioje šalyje privalomas balsavimas per visuotinius rinkimus įvestas nuo 1924 metų.
Pavyzdžiui, Bolivijoje rinkimuose dalyvavęs asmuo gauna atitinkamą pažymėjimą, be kurio tris mėnesius po rinkimų negalėtų gauti atlyginimo. Peru gyventojai kurį laiką turi nešiotis rinkėjo pažymėjimą, nes be jo neturėtų teisės į kai kurias valstybės paslaugas.
Kalti politikai
Kaip su kuolu per galvą, - taip Tautos prisikėlimo partijos (TPP) pasirodymą EP rinkimuose įvertino minėtos politinės organizacijos atstovas, Seimo narys Saulius Stoma. Už TPP kandidatus balsavo vos 1 proc. rinkėjų.
"Žinoma, jei balsavimas būtų privalomas, tradicinėmis besivadinančios partijos gautų mažiau balsų. Tačiau Lietuvoje neverta tokios tvarkos taikyti. Tas itin menkas aktyvumas kaip tik ir parodo visuomenės požiūrį į mus, politikus. Dėl menko aktyvumo iš dalies ir yra kalti patys politikai. Politinė sistema prarado ryšį su visuomene, esame neįdomūs liaudžiai", - "Vakarų ekspresui" sakė jis.
Parlamentaro nuomone, dabartinė rinkimų sistema tokia, kad politikams beveik nėra galimybių prieiti prie rinkėjų, skleisti savo idėjas, jei jos net ir labai geros.
"Jei nėra partijos kasoje pinigų, tai nieko negali daryti. Aš Seime siūlysiu idėją: finansuoti iš valstybės biudžeto ne tik partijas, bet ir visuomenines, pilietines organizacijas, kurios būtų tarpininkai tarp partijų ir rinkėjų. Tokie rinkėjų klubai, rengiantys diskusijas", - svarstė S. Stoma.
Jis pritarė, kad didžioji dalis partijų apie rinkėjus prisimena tik prieš rinkimus ir tik tuomet skleidžia apie save informaciją, žarsto pažadus, aiškina programas. Tačiau dirbti su rinkėjais reikia nuolat.
Tik vieną mandatą EP iškovoję Liberalų sąjūdžio atstovai neseniai kreipėsi į Seimo valdybą, prašydami sudaryti darbo grupę, kuri peržiūrėtų ir įvertintų šiuo metu įstatymuose nustatytas rinkimų agitacijos taisykles.
Anot liberalų, dabar galiojantys politinės kampanijos apribojimai sukūrė sunkumus rengiant politinį rinkėjų informavimą ir sumažino jų pasiekiamumą.
Bizūno baidosi
3 mandatus EP gavusių socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad jokia prievarta žmonių prie urnų neatvesi - tai gali padaryti tik pačių politikų elgesys.
"Priverstinis balsavimas - ne demokratiškas kelias. Mes matome, kad nusivylimas partijomis yra ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Reikia kažką keisti. Daugiau viešumo, atskaitomybės prieš žmones. Tačiau dabar tai daryti be galo sunku, nes rinkiminių ribojimų - apsčiai. Nėra jokių sąlygų atverti savo idėjų banką, atskleisti viziją", - mūsų dienraščiui komentavo socdemų vadas.
Jis pageidautų, kad per kitus rinkimus būtų leidžiama partijoms sukurti propagandinius filmukus.
"Ne šmeižikiškus, įžeidžius konkurentų atžvilgiu, o teigiamus. Turi būti leidžiama daugiau bendrauti su rinkėjais ir politiniais oponentais. Televizijoje galėtų diskutuoti vienas su kitu po du politikus, o ne kaip dabar: prikviečia pusšimtį ir kiekvienai partijai duoda po minutę atsakymui. Nėra jokių debatų", - dabartine sistema stebėjosi jis.
Į Briuselį išsiruošęs 2 mandatus iškovojusios partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininkas Rolandas Paksas net nevertino rimtai kalbų apie būtinybę įdiegti privalomą balsavimą.
"Su bizūnais tektų varyti balsuoti?.. Nekeistų tai situacijos. Menko aktyvumo priežastis - kai kurių politinių partijų atitrūkimas nuo tautos. Kitas dalykas - Lietuvoje po mano prezidentinės rinkimų kampanijos viskas uždrausta. Liko kažkokios "gėdos lentos" su plakatais ir užsakomosios laidos, kur atsakymui skirta vos minutė. Ką per ją rinkėjas gali sužinoti? Kur partijų programos? Susigrąžinkime, kas buvo", - siūlė jis.
R. Paksas įvardijo tris menko rinkėjų aktyvumo priežastis: net treji rinkimai per trumpą laiką, tautos nusivylimas valdžia, nes ką berinktum, vis viena niekas nesikeičia, ir nenoras balsuoti už pačius europarlamentarus, nes pirmosios kadencijos nariai nesugebėjo pademonstruoti, ką EP per 5 metus nuveikė.
"Tačiau vis viena žmonės turi įsisąmoninti, kad nedalyvavus rinkimuose morališkai prarandama ir teisė kritikuoti politikus", - "Vakarų ekspresui" teigė nušalintasis prezidentas.
"Sistema keistina"
Zenonas VAIGAUSKAS, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas:
Norint įvesti privalomą balsavimą rinkimuose, reikėtų keisti Konstituciją. Tačiau yra ir kitokių pilietinio aktyvumo skatinimo priemonių. Austrijoje, kaimeliuose, balsavimas vyksta labai trumpą laiką. Kai visi prabalsuoja, apylinkė iškart uždaroma, skaičiuojami balsai. Tai veikia, žmonės ateina laiku. Kitur leidžiamas agitavimas rinkimų dieną: biuletenius dalija partijų agentai. Jie teikia informaciją, vaikšto po namus, pas tuos, kurie neina balsuoti. Švedijoje skiriamas labai didelis dėmesys rinkėjo lavinimui dar mokyklose, vyksta kursai. Šveicarijoje ir taurę vyno leidžiama įpilti tam rinkėjui, kuris atėjo balsuoti. Tačiau suvilioti rinkėją triukšminga, spalvinga, linksma kampanija gali ir nepavykti, nes žmogus manys, kad rinkimai nėra svarbūs. Kai kuriose valstybėse balsuoja tik tie rinkėjai, kurie užsirašo tarp balsuotojų. Jei neužsirašai, turi daug įrodinėti, raštu pasiaiškinti. Žmogus nepaliekamas ramybėje. Tuomet nusprendžiama geriau jau balsuoti. Yra šalių, kur televizijos įpareigotos transliuoti nemokamai agitacines laidas, o konkuruodamos tarpusavyje jas daro įdomias, patrauklias.
Pas mus padaryta taip, kad kampanijos kokybę lemtų ne pinigų kiekis. Visos partijos nacionalinio transliuotojo eteryje gavo vienodai laiko pasisakymams, tačiau paaiškėjo, kad ne visi turėjo, ką pasakyti rinkėjui. Žinoma, ta sistema ne iki galo ištobulinta, dabar yra daug suvaržymų politikams. Manau, Lietuvoje dėl privalomo balsavimo palaikymo nebūtų nei Seime, nei visuomenėje. Rastume urnose daug sugadintų biuletenių. Aktyvumą reikia skatinti atskleidžiant institucijų, į kurias renkami politikai, svarbą.
Kita vertus, EP rinkimai neabejotinai yra pamoka politinėms partijoms. Reikia pakeitimų rinkiminės agitacijos sistemoje. Didesnį žmonių aktyvumą užtikrintų ir galimybė balsuoti internetu. Tačiau tai - trumpalaikė priemonė, pasiteisinanti tik jos veikimo pradžioje. Dar pasakysiu, kad galima pradėti labai rimtai svarstyti idėją atsisakyti rinkėjo pažymėjimų išnešiojimo. Galėtų būti platinami tik priminimo lapeliai apie rinkimus. Mažas aktyvumas yra labai blogas ženklas, nes tuomet atsiveria durys įvairiems radikalams patekti į valdžią, jei jie sugeba mobilizuoti pajėgas, ir išrenkama valdžia, kuri neturi didžiosios dalies visuomenės pasitikėjimo, poveikio jai.
Prievolė balsuoti
Argumentai už
* Daugelis demokratinių valstybių prašo savo piliečių atlikti daugeli dalykų dėl bendrojo intereso: mokėti mokesčius, leisti vaikus į mokykla. Balsavimas yra toks pats svarbus kaip ir kitos piliečių pareigos;
* Demokratija remiasi idėja, jog kiekvienas dalyvauja ir yra atsakingas už bendrąjį gėrį. Jeigu demokratija reiškia žmonių valdymą, tada buvimas geru piliečiu reiškia ir aktyvų atstovaujamojo asmens pasirinkimą;
* Yra akivaizdžių įrodymų, jog privalomas balsavimas padidina balsuotojų dalyvavimą, ypač tarp skurstančių ir menkesnio išsilavinimo žmonių;
* Demokratiškai išrinkta valdžia yra teisėta valdžia;
* Jeigu žmonės žino, jog jiems bus gerai ir be balsavimo, jie daugiau dėmesio skirs kandidatams ir bus informuoti jau prieš balsavimą
Argumentai prieš
* Žmonės turi turėti teisę atsisakyti balsuoti ir dalyvauti politikoje. Taip kaip ir žodžio teisė, apimanti teisę tylėti, balsavimo teisė turi apimti ir teisę nebalsuoti;
* Skatinti žmones balsuoti, jeigu jie tuo netiki, reiškia demokratinių procesų cinizmą ir pažeidžia pagrindinius demokratinius principus;
* Privalomam balsavimui reikia plačių ir centralizuotų duomenų bazių apie piliečius. Šiuolaikiniame kompiuterizuotame pasaulyje centralizuota duomenų kontrolė sudaro galimybes piliečiams būti valdžios pažeidžiamiems;
* Žemi balsavimo rodikliai gali reikšti, jog piliečiai yra patenkinti dabartine sistema ir nemato reikalo ką nors keisti;
* Žmonės, kuriems privaloma balsuoti, nebus išmintingais rinkėjais: daugelis kandidatų gali būti išrinkti atsitiktinai
Denisas NIKITENKA
