vikipedija

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas palaiko iniciatyvą sukurti Rusijos propagandos alternatyvą visame pasaulyje garsiai interneto enciklopedijai Vikipedijai. Ketvirtadienį V. Putinas susitiko su Rusijos visuomeninės draugijos „Žinios“ vadovu Maksimu Drevaliu. Susitikimo metu V. Putinas nufilmuotas sakantis: „Žinoma, objektyvi, svarbi, nuodugni informacija ir net gražiai, talentingai pateikta, labai paklausi, nes vien Vikipedija negali būti naudojama“, – kalbėjo V. Putinas.

Rusija planuoja sukurti savąją interneto enciklopediją, analogišką „Vikipedijai“ (Wikipedia), kad užtikrintų savo piliečiams prieigą prie „išsamesnės ir patikimesnės“ informacijos apie jų šalį, penktadienį pranešė prezidentinė biblioteka.

Labiausiai tikėtinos artimiausio dešimtmečio grėsmės – labai didelė nelygybė pagal gaunamas pajamas, chroniški fiskaliniai disbalansai ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimas. Taip teigiama Pasaulinio ekonominio forumo (PEF) pranešime. Pagal penkių balų skalę (1 – minimali įvykio tikimybė, 5 – maksimali) visos trys grėsmės surinko virš 3,9 balo.

„Wikipedia“ gyvuoja todėl, kad jai turinį kuria dešimtys tūkstančių savanorių visame pasaulyje. Ir ne tik jų. Svarbų darbą atlieka ir šimtai „botų“ - autonominių kompiuterinių programų, kurios atlieka gyvybiškai svarbias tinklalapio funkcijas, rašo BBC.

Rusijos parlamentas priėmė prieštaringai vertinamą interneto įstatymą. Juo remiantis, bus leidžiama blokuoti portalus, kuriuose rodoma vaikų pornografija, skatinamos paauglių savižudybės bei platinama informacija apie narkotikus, praneša agentūra AFP. Interneto vartotojai ir žmogaus teisių aktyvistai tuo tarpu įrodinėja, kad įstatymas suteiks per daug galios pareigūnams „subjektyviai“ pasirinkti ir blokuoti tinklalapius. Įstatymą dar turi pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas.

Visai neseniai į Airiją emigravę lenkai prieš kurį laiką pareiškė, kad lenkų kalba drauge su airių ir anglų kalbomis turėtų būti pripažinta oficiali valstybinėse įstaigose. Šios iniciatyvos autorius šešerius metus Airijoje gyvenantis lenkų žurnalo „Sofa“ leidėjas Marcinas Vrona tuoj pat sulaukė karšto tautiečių palaikymo.Savo planus lenkai grindžia tuo, kad į svetingai juos priėmusią Airiją lenkų dabar prigužėjo tiek, kad jie tapo antra pagal dydį etnine grupe šioje šalyje.

Ekonominis sunkmetis koreguoja atostogų įpročius: kaip nurodo Statistikos departamentas, vien per pirmąjį šių metų ketvirtį ilsėtis į užsienį išvyko trečdaliu mažiau gyventojų, negu tuo pačiu metu pernai. Ar tai reiškia, kad per atostogas turistai būriais leidžiasi tyrinėti gimtosios šalies ir jos įdomybių? Nebūtinai: specialistai pažymi, kad poilsiauti Lietuvoje ilsėtis yra gana brangu.

KK129 - 80,87 kilometro ilgio krašto kelias, jungiantis Antakalnį su Merkine. Tarp 54 ir 55 kilometro jau ilgą laiką dėmesį traukia balta dėmė Alytaus kaimo riboženklyje. Susidaro įspūdis, kad keleivis netrukus privažiuos Dzūkijos sostinę, kuriai, žmogaus (ar žmonių) nuomone, derėtų pakeisti statusą.

Neblėstantis etnokultūros festivalio „Skamba skamba kankliai“ populiarumas, vis gausiau tradicinių Joninių švęsti į Kernavę suplūstantys lankytojai, ypatingu kultūros fenomenu tapusi Pasaulio lietuvių dainų šventė – tai tik keli pavyzdžiai, leidžiantys teigti, jog tautinės tradicijos ir jas pagimdžiusi krašto istorija bei kultūra išlieka svarbi vertybė. Pavyzdžiui, kone trečdalis portalo www.balsas.

Šiemet sukako 40 metų nuo pirmojo lietuvio kosmonauto skrydžio į kosmosą. Deja, ši data Lietuvoje niekaip nepažymėta. Lietuvis Aleksejus Jelisejevas - Kuraitis gimė 1934 m., Kalugos srityje, Rusijoje, mirė 1976 m. Lietuvis SSSR kosmonautas dirbo S. Koroliovo biure, buvo žinomas mokslininkas, N. Baumano aukštosios technikos mokyklos rektorius. „Astronaut.ru“ nuotr. Pirmasis pasaulinis karas A. Jelisejevo - Kuraičio senelius – Juzę ir Adomą Kuraičius nubloškė į Rusijos Riazanės guberniją.

Visiškai neseniai į Airiją emigravę lenkai jau nori, kad lenkų kalba drauge su airių ir anglų kalbomis būtų oficiali valstybinėse įstaigose, rašo lenkų dienraštis "Dziennik".Tokį savo norą lenkai grindžia tuo, kad dabar yra antra pagal dydį etninė grupė šioje šalyje. Tačiau kad būtų patenkintas šis noras, reiktų keisti Airijos konstituciją.Pasak minėto dienraščio, lenkų emigrantai kuklumu nepasižymi. Greičiau priešingai.